Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-91-878/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
1-91-878/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19976-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. M., E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-91-878/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19976-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant prokurorams Neringai Kaminskienei, Inetui Volungevičiui,

kaltinamajam M. M., jo gynėjai advokatei L. G., kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui J. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2015 m. sausio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2016 m. lapkričio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2017 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

2) 2018 m. sausio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – areštas 54 paroms;

3) 2019 m. liepos 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2019 m. lapkričio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) 2020 m. sausio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams;

6) 2020 m. liepos 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

7) 2020 m. liepos 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartimi subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji M. M. ir E. V. 2020 m. gegužės 23 d. apie 23.10 val. bute (duomenys neskelbtini) , veikdami bendrai, tyčia smurtavo prie Ž. B., o būtent E. V. konflikto metu sudavė kumščiu Ž. B. į veidą, po to M. M. sudavė Ž. B. ne mažiau kaip du smūgius metaliniu vamzdžiu į dešinį šoną ir, Ž. B. nukritus ant kambario grindų, M. M. kartu su E. V. sudavė metaliniais vamzdžiais ne mažiau kaip penkis smūgius Ž. B. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. B. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke ir nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimų dešiniame smilkinyje, kairiame momenyje, nugaros dešinėje pusėje ir kairiame rieše.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. pas jį namuose (duomenys neskelbtini) g. buvo I. B., su kuria jis tuo metu draugavo ir kartu gyveno, svečiuose dar buvo E. N., E. ir A., visi buvo neblaivūs. I. paprašė palydėti ją į buvusio vyro butą pasiimti daiktų, nes bijojo eiti viena. Jie visi penki ėjo į Ž. B. butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu jau buvo tamsu. Jie dėl atsargos, nes I. sakė, kad Ž. gali būti agresyvus, nešėsi dvi metalines lazdas nuo dulkių siurblio – vieną nešėsi M. M., kitą kažkuris kitas asmuo. Prie buto durų buvo M. M., I. ir A., kitus paliko laukti žemesniame aukšte. I. bandė rakinti buto duris, bet neatrakino. Ž. atidarė duris, jis stovėjo su virtuviniu 20-25 cm ilgio peiliu rankoje. Negali pasakyti, kurioje rankoje Ž. laikė peilį. M. M. sakė jam mesti peilį ir pasišaukė iš žemesnio aukšto E. bei kitus. Gal tada, kai M. M. pasišaukė kitus, Ž., nubėgęs į kambarį, gal ir išmetė tą peilį ant žemės, vėliau tą peilį gal kažkas kažkur kitur padėjo. I. įėjo į butą, jie įėjo paskui ją. E. V. ranka sudavė smūgį Ž. į veidą, Ž. nukrito ant žemės, tada M. M. atbėgo ir metaline lazda sudavė Ž. per šonus. Viskas vyko kambaryje. M. M. sudavė 2-3 smūgius. Ž. gulėjo ant žemės, ranka pasirėmęs į grindis. Jis nespardė gulinčio Ž. B.. Po to daugiau niekas smūgių Ž. B. nesudavė. E. V. smūgių lazda Ž. B. nesudavė. Neatsimena, ar E. V. turėjo lazdą. Atrodė, kad lyg ir susitaikė vėliau visi. Ž. pasakė, kad eina į tualetą, išėjęs iš tualeto, jis išbėgo per buto duris. M. M. išėjo iš buto, pirmame aukšte sutiko Ž., kuris išėjo iš kaimyno, atvažiavo policijos ekipažas, o jie išsibėgiojo. Įvykio metu M. M. buvo apgirtęs, tada jam būna problemų dėl atminties. Neatsimena, kur paliko lazdas. Tam tikrų aplinkybių neprisimena ir dėl 2012 m. patirtos sunkios galvos traumos, kurios pasekmes jaučia iki šiol.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. jis buvo bute pas pažįstamą M. M.. I. pasiūlė visiems nueiti iš jos vyro Ž. buto atsiimti rūbus. Jie visi iš M. M. namų ėjo pas Ž.. E. V. eidamas nieko nesinešė. Vamzdžius nešėsi kažkas kitas. Jis buvo išgėręs kelis litrus alaus, jautėsi lengvai apgirtęs. Kai atėjo į Ž. B. namus, pirmi prie buto durų nuėjo kiti, o E. V. priėjo tik vėliau, jis pirmiausia laukė žemesniame aukšte. Ž. tos moters nepraleido užeiti į butą, todėl E. V. jam kelis kartus, gal du, trenkė ranka į veidą, Ž. nugriuvo, suklupo, E. V. tiesiog jį paliko ten gulėti, o paskui buvo virtuvėje su ta mergina, todėl nieko daugiau nematė. Nepripažįsta kaltinimo, kad po to su M. M. sudavė smūgius metaliniu vamzdžiu Ž. B., vamzdžio į savo rankas net neėmė. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas apklausos protokolą užpildė kaip norėjo, sakė E. V., kad jokio teismo nebus, tą protokolą jam perdavė tik po dviejų mėnesių. Šiaip E. V. nieko neatsimena, nes jokios jo apklausos ir nebuvo. Pas Ž. B. rankoje peilis gal ir buvo, bet gerai nepamena. Neneigia, kad jis buvo mušamas atsineštomis metalinėmis lazdomis, bet ne E. V. jį jomis mušė, o kiti asmenys. Viso įvykio gerai nepamena, bet vamzdžio rankose tikrai neturėjo. Gailisi įvykdęs šią veiką.

Be kaltinamojo M. M. visiško prisipažinimo ir kaltinamojo E. V. prisipažinimo iš dalies, jų parodymų, M. M. ir E. V. kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo patvirtina ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti bylos duomenys.

Liudytoja I. B. parodė, kad gerai visko neprisimena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Ji norėjo pasiimti savo daiktus iš vyro Ž. B. namų (duomenys neskelbtini) ir išsikraustyti, bet vyras sakė, kad ji nepasiims, gąsdino, grasino, sakė, kad užmuš, todėl jo bijojo. Vieną kartą bandė pasiimti daiktus viena, bet vyras jos tada neįleido. Įvykio dieną ji buvo pas M. M., kur buvo dar A. D., E. N., daugiau asmenų. M. sakė, kad jai reikia daiktus pasiimti gražiuoju. Vakare vėlai jie visi ėjo pas Ž. – ji pati, A. D., E., M., šio draugas E. V.. Tokiu laiku ėjo, nes Ž. jai parašė, kad yra namuose. Ji nieko nesinešė, nepastebėjo, kad kuris kitas iš jų nors kažką neštųsi. Ji pabeldė į duris, Ž. atidarė. Jis atrodė neblaivus. Nematė, kad Ž. kažką turėtų rankose. Tada prie durų su ja kartu buvo M., A., E.. Iš pradžių į Ž. butą įėjo ji pati, pradėjo su juo kalbėtis, bet Ž. B. ją išvadino visokiais žodžiais, keikė, sakė, kad jai neatiduos drabužių. Kokią valandą aiškinosi, bandė tartis gražiuoju. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, jis truko apie valandą laiko. Konfliktas kilo koridoriuje. Tada Ž. užsipuolė M.. Jie susimušė, apsistumdė, M. ranka trenkė Ž. į galvą ir tada vamzdžiu, kiek kartų, nežino, nestebėjo, nes kambaryje iš spintos rinkosi savo daiktus. Žino, kad M. su vamzdžiu pataikė Ž.. Pas Ž. buvo kažkoks vamzdis, gal siurblio, M. ėmė tą, kas jam po ranka papuolė. Pataikė gal į ranką, gal koją. Daugiau lyg nieko nedarė. Visas konfliktas įvyko kambaryje. Ž. nukrito ant žemės, jam šonkaulius sulaužė. Ji matė visą konfliktą, kuris vyko kambaryje. Virtuvėje ji nebuvo, ten nebuvo jos daiktų. Nepamena jokių reikalavimų Ž. B. iš E. ar M., jokių atsiprašymų, jų lyg nebuvo. I. B. pasiėmė daiktus ir išbėgo iš buto, išvažiavo. Išeidama ji Ž. paliko kambaryje. Nepamena policijos pareigūnų, gal jų nesutiko. Neatsimena, iš kurie tie vamzdžiai atsirado, ikiteisminio tyrimo metu gal atsiminė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė gerai ir teisingai nurodė, patvirtina teismo perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 71-74, 77-79). Policijoje ji viską pasakojo pati, pareigūnas užrašė tą, ką ji pasakojo, savo parodymus ji perskaitė, jie buvo teisingi. Ką sakyti, jai niekas neaiškino, jokių asmenų spaudimo per apklausą nepatyrė. Ji matė, kad E. kojomis kažką darė Ž., V. Ž. mušė, bet, kiek pamena, M. Ž. daužė vamzdžiu. Nežino, kiek smūgių Ž. buvo suduota, Ž. B. jai sakė, kad E. V. su M. M. jam šonkaulius sulaužė. Pirmus smūgius Ž. sudavė M. vamzdžiu į šonus, viskas vyko kambaryje. M. liepė Ž. klauptis ir atsiprašyti, tai irgi įvyko kambaryje. Iš pradžių jie visi pasikalbėjo, iš karto Ž. jie tikrai nepuolė. Paskui Ž. sudavė E. V., jis nesudavė Ž. smūgio įėjęs į butą. M. turėjo du ar vieną vamzdžius, gal du. Juos laikė rankose, vieną vienoje rankoje, kitą – kitoje. Pirmus smūgius jis sudavė Ž. su vamzdžiais, iš pradžių vienu vamzdžiu, paskui kitu. Ji aplinkybes iš karto po įvykio prisiminė geriau, pirmesni jos parodymai yra geri. Tik M. turėjo abu vamzdžius. E. V. matė suduodant smūgius koja Ž. į šonkaulius. Ž. tada stovėjo. Negali pasakyti, pėda ar keliu sudavė, bet pataikė į šonkaulius. B. buvo nukritęs nuo E. smūgio į šonkaulius. Nepamena, ar gulintį Ž. kas nors mušė. Kai ji sakė, jog V. sudavė smūgį Ž. į veidą, tai gal ir galėjo būti suduotas tas smūgis. Gal tada jį sudavė, kai į šonkaulius trankė. Vamzdžius iš savo buto nešėsi M., tą tiksliai atsimena. Matė tuos vamzdžius M. rankose, šis juos turėjo Ž. kambaryje. Gal M. davė E. panešti vamzdį, todėl ji sakė, kad matė vamzdį V. rankose. Atsiminė viską ikiteisminio tyrimo metu. M. sudavinėjo Ž. vamzdžiu. Nepastebėjo, kad E. suduotų smūgį su vamzdžiu Ž., gal jis tik laikė tą vamzdį.

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2020 m. gegužės 28 d. parodė, kad ji kartu su vyru Ž. B. gyveno (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės mėn. pradžioje su Ž. stipriai apsipyko, nes smurtavo, įžeidinėjo, todėl išėjo iš namų. Po kurio laiko jis jai pradėjo skambinti ir rašyti sms žinutes, kad sugrįžtų ir susirinktų savo visus daiktus. Pokalbiai buvo pikti, įžeidžiantys, todėl viena bijojo ateiti pas Ž. ir susirinkti daiktus. Kartu su ja surinkti daiktų ėjo E. V., E. N., M. M. ir A. D.. Vaikinai ėjo kartu, nes bijojo, kad Ž. gali ją sumušti. Ž. atidarius buto duris, visi užėjo į vidų. Apie Ž. rašytas grasinančias žinutes žinojo visi draugai. M. buvo labai supykęs, todėl tik užėjus Ž. liepė klauptis ir jos atsiprašyti, šis atsiprašė. Tuo metu M. ir E. buvo pasiėmę po metalinį vamzdį. Pamena, kad M. vamzdžiu pradėjo sudavinėti Ž. smūgius į įvairias kūno vietas ir spardyti. Ž. jos daiktus buvo sudėjęs į virtuvę, todėl nuėjo į virtuvę jų apžiūrėti. Būdama virtuvėje, pastebėjo, kaip Ž. išėjo iš buto į laiptinę. Bute buvę draugai pastebėjo, kad Ž. pabėgo, todėl ir jie išėjo į kiemą. Paskui juos, susirinkusi daiktus ėjo į kiemą ir sutiko policijos pareigūnus. Tuo metu kieme sutiko E. N.. Kur pasislėpė M. su A., nežino. Nematė, kad M. iš Ž. atimtų mobilaus ryšio telefoną, gal tuo metu buvo virtuvėje. Kartu atėjusių draugų tikrai neprašė, kad sumuštų Ž., tiesiog manė, jei Ž. puls ją mušti, tai jie apgins. Tačiau gavosi atvirkščiai, nes M., tik užėjęs į butą, pradėjo Ž. mušti. Kiek matė, Ž. mušė vienas M. vamzdžiu ir kojomis (1 t., b. l. 71-74). Papildomai apklausiama 2020 m. spalio 14 d., I. B. parodė, kad laikosi ankstesnių parodymų, juos tvirtina, papildė, kad M. iš namų pasiėmė du metalinius vamzdžius, kaip suprato, nuo dulkių siurblio ir visi ėjo pas Ž. B.. Jiems įėjus į butą, E. V. ranka sudavė vieną smūgį Ž. į veidą, šis suklupo, tada E. kartu su M. su metaliniais vamzdžiais pradėjo suduoti smūgius į įvairias kūno vietas, o ji su kitais vaikinais nuėjo į virtuvę. Kiek prisimena, M. su E. vamzdžius išmetė lauke (1 t., b. l. 77-78).

Liudytojas A. D. parodė, kad jis įvykio dieną ėjo iš P., lyg lauke susitiko su kitais ir ėjo vakare ar naktį su I., M. M., E. N., E. V. paimti I. daiktų iš Ž. namų (duomenys neskelbtini) g. I. B. paprašė pagalbos, todėl visi kartu ir ėjo paimti jos daiktų. Atrodo, kad jie nieko nesinešė. Jis pats buvo truputį išgėręs, jautėsi lengvai apsvaigęs. Nežino, ar kiti buvo išgėrę. Su N. palaukė prie Ž. B. buto durų, į vidų nėjo. Į butą pirmi įėjo M. su I.. Duris atidarė Ž., bet liudytojas jo nematė. Kažkas vyko kambaryje, bet jis nematė, nes tuo metu stovėjo laiptinėje prie buto durų. Gali būti, kad iš pradžių draugų laukė ketvirtame aukšte, o tik paskui nuėjo prie Ž. buto durų. Vėliau užėjo į butą, tada visi - M., Ž., I. - sėdėjo kambaryje. I. susirinko rūbus, kurie jau buvo sukrauti kambaryje. Nematė, kad kas nors ką nors muštų. Nuo atėjimo iki išėjimo bute užtruko apie pusvalandį. Jis iš buto išėjo, atrodo, su E. N., jie nešė tik I. rūbus. Lauke sutiko B. kaimyną. Ž. bute, jau po visko, kambaryje matė du metalinius vamzdžius, bet nežino, kas juos pasiėmė ir atsinešė, prie liudytojo jų niekas rankose nelaikė. Po įvykio, atrodo, tą pačią dieną, buvo susitikęs su M. M., šis pasakojo, kad sudavė vamzdžiais smūgius Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vieną vamzdį pasiėmė E., o kitą M., nes girdėjo tokias kalbas. Gal jie juos buvo kur įsidėję, nes prie liudytojo jų rankose neturėjo. Suprato, kad bute buvo konfliktas, nes, kai ėjo pas Ž., skambučio metu jie jau susiginčijo. Jis bute padėjo I. rinktis daiktus, su E. N. juos nunešė iš kambario į virtuvę. Drabužius padėjo prie laiptinės durų, o vėliau juos I. pati pasiėmė. Atrodo, I. irgi atėjo į virtuvę, tada A. D. išėjo iš buto, o ji dar pasiliko. Ž. B. iš savo buto neišėjo, nebent tada, kai liudytojas išėjo. Atvykus policijos pareigūnams, liudytojas niekur nepabėgo. E. N., išėjęs iš buto, savo rankose nieko neturėjo. Nežino, kaip E. N. sutiko policija, nebent jis grįžo atgal ir tada ėjo su I. bei nešėsi tą vamzdį. Bet liudytojui atrodo, kad jis iš buto išėjo kartu su E. N.. Apklausos metu policijoje buvo apsvaigęs, nes policininkas jam netikėtai paskambino, todėl ir nuėjo į apklausą išgėręs. Neatsimena, ką sakė policijoje, neatsimena, jog nurodė esąs blaivus. Per apklausą sakė, jog M. pasiėmė vamzdžius, tik dėl girdėtų tokių kalbų, bet jis sakė, kad to nematė. Nematė, kad Ž. M. suduotų smūgius vamzdžiu, per apklausą taip sakė dėl to, kad buvo išgėręs. Girdėjo, kad Ž. buvo peilį į rankas pasiėmęs, gal I. jam taip sakė. Užėjęs į butą peilio niekur nematė. Prie jo niekas Ž. smūgio nesudavė. Ką šnekėjo ikiteisminio tyrimo metu, nurodė iš pasakojimų. Apklausos protokolą jam perskaitė ar pats skaitė, protokolas buvo teisingas.

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2020 m. birželio 11 d., parodė, kad 2020 m. gegužės pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vakare buvo kartu su E. N., E. V., M. M. ir I. B.. I. jų paprašė, kad padėtų jai susirinkti ir pasiimti daiktus iš sutuoktinio Ž. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) . Žinojo, kad jis smurtauja prieš I.. Tuo metu buvo blaivus. Ž. yra agresyvus, todėl M., gal iš namų, pasiėmė du metalinius vamzdžius. Vieną vamzdį laikė M., o kitą pasiėmė E.. Visi kartu užėjo į laiptinę. I. su draugais nuėjo prie savo buto, o jis pasiliko aukštu žemiau. Girdėjo, kaip I. su draugais užėjo į vidų, po kelių minučių pats užėjo. Užėjęs pamatė, kaip kambaryje ant žemės gulėjo Ž., kuriam M. su vamzdžiu sudavė smūgius. Būdamas koridoriuje, pastebėjo, kad virtuvėje E. su I. renka drabužius ir dedasi į maišus. Pats nuėjo į virtuvę, kur E. su I. padėjo rinkti drabužius. Sudėję daiktus, kartu su M. išėjo į kiemą, kur I. daiktus paliko prie laiptinės ir nuėjo į namus. Kiek prisimena, išeidamas M. rankose metalinio vamzdžio neturėjo, gal paliko pas Ž.. Išeidamas iš buto, kitus draugus dar paliko jame. Pats Ž. mušti neketino ir jam jokių smūgių nesudavė. Kiek matė, Ž. mušė M., tačiau kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, nepastebėjo. V. M. pasakojo, kad Ž., atidaręs duris, rankose laikė peilį, todėl jį pradėjo mušti. Taip pat buvo minėjęs, kad Ž. iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 88-89).

Liudytojas E. N. parodė, kad 2020 m. pavasarį jam paskambino I. B., paprašė, kad jis su A. nueitų į butą paimti jos daiktų. Tada I. gyveno V., ji norėjo atsikraustyti pas E. N., todėl reikėjo surinkti jos daiktus. Susitiko V. prie mokyklos, einant link „S.“ parduotuvės. Kartu su juo pas Ž. ėjo I., M., E. ir A.. M. turėjo lyg vieną vamzdį. Matė dar peilį, bet liepė nesinešti ir išmesti jį. Nepamena, kuris peilį turėjo. Peilį išmetė. Pirmi į butą ėjo M., E. ir I.. E. N. su A. į butą užėjo tik po to, kai Ž. jau buvo sumuštas, A. užėjo pirmas, E. N. įėjo po jo. Ž. mušė M. ir E.. Ž. sakė, kad šonkaulius skauda. Gal M. ir E. jį su vamzdžiu mušė. Iš kalbų žino, kad Ž. nukentėjo nuo E. ir M., matė, kad Ž. buvo sumuštas. Ar E. turėjo vamzdį, nežino. Ž. buvo kambaryje, stovėjo, kiti žmonės irgi stovėjo. I. sakė sudėti jos daiktus, todėl E. N. su A. juos sudėjo į krepšius, daiktus dėliojo virtuvėje. Rinkdamas daiktus, matė, kad vienas metalinis vamzdis gulėjo ant žemės kairėje pusėje prie buto įėjimo, buto viduje, atremtas į sieną. Jis su A. iš buto išėjo pirmi. Ž. skambino policijai. I. paskambino E. N. ir pasakė, kad jie grįžtų į butą ir paimtų jos daiktus. M. ir E. jau buvo pasišalinę. E. N. vienas grįžo į butą, paėmė jos daiktus, kartu su jais paėmė ir tą vamzdį, kuris buvo prie durų įėjimo. Tada iš buto išėjo kartu su I.. Atvažiavo policija ir tą vamzdį paėmė iš E. N.. Daugiau vamzdžių jis nematė. Nebuvo apklaustas policijoje, į apklausą jo niekas nekvietė, tik I. viską surašė. Ant liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 81-85) yra E. N. parašas, vis dėlto buvo policijoje apklaustas, tada viską gerai atsiminė, nes apklausė jį greitai po įvykio ir dar prieš E. N. sumušimą. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme perskaitytus, tada aplinkybes nurodė teisingai. Vamzdžius nešėsi M. ir E., o M. dar turėjo ir peilį, bet E. N. liepė jį išmesti, paėmė tą peilį ir išmetė. Jie tik vamzdžius nusinešė į Ž. butą. Gal ir matė, kai jie sudavė smūgius Ž. M. sudavė smūgius Ž.. Gal matė, kad ir E. sudavė vieną smūgį Ž., sudavė gal ranka, o M. tai su vamzdžiu. Nematė to konflikto, nes jie duris kambaryje buvo užsidarę, o E. N. su A. tik rinko I. daiktus. Nežino, kas jiems pasakė pasiimti vamzdžius, gal I.. Negirdėjo, kad būtų susitarimas sumušti Ž.. Armatūrą rankose turėjo M. ir E., o Ž. nieko neturėjo savo rankose.

Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2020 m. birželio 1 d., parodė, kad 2020 m. gegužės pabaigoje, tikslios datos neprisimena, I. B. jo paprašė padėti surinkti ir paimti jos daiktus iš sutuoktinio Ž. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini) Ž. pažinojo iš matymo ir žinojo, kad jis smurtauja prieš I.. I. daiktus parsinešti buvo prašiusi ir M. M., A. D. bei E. V.. Pats buvo blaivus, o kiti vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. I. buvo visiems pasakojusi, kad jos vyras Ž. dažnai muša, todėl bijosi pasiimti savo daiktų, drabužių. Pamanė, kad I. gali būti sumušta, todėl visi kartu ėjo pas Ž.. Kiek prisimena, M. su E. buvo pasiėmę metalinius vamzdžius, sakydami, kad jei Ž. puls, tai apsigins. Jiems buto duris atidarė Ž., jie visi užėjo į butą. I. pasakė, kad atėjo pasiimti savo daiktų. Ž. paaiškino, kad visi jos daiktai virtuvėje. M., I. ir E. pasiliko kambaryje su Ž., pamatė, kad kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. su vamzdžiu pradėjo suduoti smūgius Ž.. Kiek smūgių ir kaip sudavė, nematė, nes su A. nuėjo rinkti I., kuri taip pat paskui atėjo į virtuvę, daiktų. Kas vyko kambaryje, nematė, tačiau suprato, kad Ž. buvo mušamas. Sudėję daiktus į maišus, ėjo iš buto ir pastebėjo, kad kambaryje draugų ir Ž. nėra. Išeidamas iš buto, koridoriuje ant batų dėžės rado M. metalinį vamzdį, kurį pasiėmęs ėjo į kiemą. Paskui jį išėjo I.. Išėjusius kieme sutiko policijos pareigūnai ir jį su I. sulaikė. Kur buvo M., A. ir E. nežino, gal pabėgo. Kur buvo Ž., nematė. Pats Ž. mušti neketino ir jam jokių smūgių nesudavė. A. visą laiką buvo su juo, Ž. negalėjo mušti. Mano, kad Ž. mušė M., nes pats matė, kaip sudavė kelis smūgius vamzdžiu. Ar E. su I. sudavė smūgius, nematė. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas Ž., nežino, eidami jie nekalbėjo, kad jį muš (1 t., b. l. 82-83).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2020 m. gegužės 24 d. Ž. B. pareiškė, kad 2020 m. gegužės 23 d. apie 23.10 val. namuose (duomenys neskelbtini) , sumušė nepažįstami asmenys, suduodami metaliniais vamzdžiais ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip sukeldami jam fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

Nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2020 m. gegužės 24 d., parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) , vieno kambario bute kartu su žmona I. B.. Jau apie pora savaičių I. B. namuose nenakvoja, be jo žinios jų bendrus vaikus atidavė į globos namus, todėl jis žmonai liepė susirinkti savo daiktus ir išeiti. Jis 2020 m. gegužės 23 d. apie 23.10 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) , kai į buto duris kažkas pasibeldė. Jis atrakino buto duris ir į butą įėjo jo žmona kartu su keturiais vaikinais, iš kurių du vaikinai rankose laikė metalinius vamzdžius. Vienas iš vaikinų buto koridoriuje priėjęs ranka kirto jam į veidą. Jis išsigandęs nubėgo į kambarį, ten nuo stalo pasiėmė mobilų telefoną ir norėjo išsikviesti policiją, tačiau telefoną iš rankų atėmė vaikinas vardu M.. Atėmęs telefoną, M., dešinėje rankoje laikydamas metalinį vamzdį, sudavė jam į dešinės pusės šoną keletą smūgių, nuo kurių jis jautė fizinį skausmą ir nugriuvo ant žemės. Gulinčiam jam M. toliau daužė metaliniu vamzdžiu jam per dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių nukentėjusysis bandė atsistoti nuo žemės, o M. jam pora kartų spyrė į krūtinę, nuo to jis jautė fizinį skausmą ir nuo smūgių parkrito ant žemės. Visą tą laiką M. jam aiškino, kad muša už tai, kad liepė žmonai išsikraustyti iš namų. Jis po smūgių į krūtinę jau nesikėlė nuo žemės, nes bijojo, kad bus mušamas, tada vaikinai jam leido atsikelti. Atsistojęs paprašė, kad jam leistų nueiti į tualetą. Vaikinams leidus, jis nuėjo į tualetą, o išėjęs iš tualeto, išbėgo pro buto duris į laiptinę, o iš ten - į lauką. Po kurio laiko jis grįžo į laiptinę ir nuėjo pas kaimyną, gyvenantį pirmame aukšte. Tuo metu, kol jis buvo pas kaimyną, jo bute buvę vaikinai pabėgo iš laiptinės, o jis tada nuėjo namo į savo butą. Ten rado tik žmoną, kambaryje ant stalo buvo jo telefonas, kurį prieš tai vaikinas buvo atėmęs. Jis savo žmonai pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, tada ji iš buto pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė ir medikus (1 t., b. l. 2).

Papildomai apklausiamas 2020 m. spalio 5 d., nukentėjusysis Ž. B. patvirtino ankstesnius parodymus ir parodė, kad jis, atidaręs duris ir pamatęs grupę vaikinių, išsigando, todėl jas norėjo uždaryti, bet, pajutęs smūgį vamzdžiu per ranką, duris paliko atviras ir nuėjo į kambarį. Paskui jį įėjo kiti vaikinai, vienas iš jų ranka sudavė Ž. B. per veidą, nuo to nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Jam gulinčiam į įvairias kūno vietas metaliniais vamzdžiais, kojomis pradėjo sudavinėti smūgius, kurių buvo apie dešimt. Kurie iš vaikinų sudavė smūgius, nematė, nes buvo užsidengęs veidą rankomis. Vaikinams baigus sudavinėti smūgius, pasiprašė į tualetą, vaikinai jį išleido, ir jis pabėgo iš buto, iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 51-52).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2020 m. gegužės 24 d. užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) dešiniausios laiptinės. Užfiksuota, kad dešiniau laiptinės ant žemės prie suolo yra metalinis blizgus vamzdis, gyvatvorės viduje matyti toks pat metalinis blizgus vamzdis. Apžiūrėtas penktame aukšte esantis (duomenys neskelbtini) butas (1 t., b. l. 11-21).

Daiktų apžiūros protokole 2020 m. rugsėjo 16 d. užfiksuota, kad apžiūrėti du plono lydinio metaliniai vamzdžiai, rasti įvykio vietos apžiūros metu, abiejų vamzdžių galai yra įlenkti, vamzdžiai yra 45 cm ilgio, 33 mm skersmens (1 t., b. l. 24-27).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. Š. 2020 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. apie 23.45 val., dirbdamas kartu su tyrėju R. Č. ekipaže A1707, gavo pranešimą, kad į namus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) įsibrovė keli asmenys ir sumušė. Nuvykę prie nurodyto namo, iš laiptinės pastebėjo du asmenis, kurie ėjo su daiktais. Juos sustabdę, nustatė, kad tai yra I. B. ir E. N.. E. N. rankose turėjo metalinį vamzdį, kurį padėjo šalia laiptinės ant žemės. Namo bute buvo Ž. B., jam nustatytas 1,60 promilės girtumas, jis paaiškino, kad įsileidus žmoną pasiimti daiktų, su ja atėjo 4-5 vyrai, kurie vėliau jį mušė metalinėmis lazdomis ir spardė kojomis, kas jį tiksliai mušė, nurodyti negalėjo, nes jis asmenis žino tik iš matymo. Atvykę GMP darbuotojai Ž. B. nusivežė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę išsamesnei apžiūrai. Apžiūrint teritoriją, prie laiptinės buvo rastas į krūmus įmestas dar vienas metalinis vamzdis (1 t., b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke ir nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, kairiame momenyje, nugaros dešinėje pusėje ir kairiame rieše. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 57). Išvados tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad Ž. B. 2020 m. gegužės 24 d. 1.10 val. buvo apžiūrėtas ir Alytaus apskrities ligoninės chirurgo, skundėsi kairės krūtinės ląstos skausmu, apžiūrint stebimas odos paraudimas kairės krūtinės ląstos apatinėje srityje pagal užpakalinę pažastinę liniją, nežymūs nubrozdinimai, pateikta apžiūrėjusio chirurgo išvada – krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Teismo medicinos specialisto apžiūros 2020 m. gegužės 26 d. metu Ž. B. nurodė skausmingumą kairėje momens – smilkinio srityje, pakaušio kairėje pusėje ir dešinio smilkinio srityje. Objektyviai užfiksuota kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimas 3 cm į dešinę nuo dešinės akies vokų plyšio išorinio kampo ir vokų plyšio kampo lygyje, kairiame momenyje užfiksuotas odos nubrozdinimas, krūtinės ląstos dešinėje pusėje tarp užpakalinės pažastinės ir mentinės linijų bei XII šonkaulio lygyje užfiksuota kraujosruva, dešinėje mentėje užfiksuota kraujosruva, kairio riešo išoriniame paviršiuje užfiksuoti dauginiai odos nubrozdinimai.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2020 m. rugpjūčio 27 d., parodė, kad 2020 m. gegužę, tikslios datos neprisimena, pas jį į svečius buvo atėję I. B., E. V., A. D. ir E. N., jiems bekalbant I. B. paprašė juos padėti susirinkti ir pasiimti savo daiktus iš jos sutuoktinio Ž. B., gyvenusio (duomenys neskelbtini) . Ž. jis nepažinojo, tačiau I. papasakojo, kad jis yra agresyvus, jo bijo, gali kilti konfliktas. Visi vaikinai sutiko jai padėti. Kadangi I. taip apibūdino savo vyrą, todėl nusprendė pasiimti savigynai dulkių siurblio du vamzdžius. Visi penki nuėjo pas I. sutuoktinį į namus. Jis kartu su I. ir E. nuėjo iki buto durų, o E. V. su A. D. pasiliko žemiau. I. bandė atrakinti duris, tačiau nepavyko. Paskambinus į duris, atidarė Ž. B., kuris nuleistoje rankoje laikė peilį, tada Ž. B. pasakė, kad mestų peilį, bei pakvietė E. V.. Tuo metu Ž. B. nubėgo į kambarį. Pirmas į butą įbėgo E. V., paskui jį visi suėjo į butą. Įbėgęs E. V. ranka sudavė kelis smūgius Ž. B. į veidą, šis nuo to pargriuvo ant žemės, ant kairio šono. Tada M. M., priėjęs prie Ž. B., sudavė kelis smūgius dulkių siurblio kotu jam per šoną, rankomis ir kojomis smūgių nesudavė. Smūgius sudavinėjo ties juosmeniu. Tuo metu E. V. smūgių daugiau nesudavinėjo. Ž. B. atsikėlus nuo žemės, jie pradėjo kalbėtis, susitaikė paspausdami rankas ir nuėjo į balkoną parūkyti. Parūkius Ž. B. pasakė, kad eina į tualetą. Tuo metu M. M. sėdėjo kambaryje. Ž. B., išėjęs iš tualeto, išbėgo į laiptinę, tada po kelių minučių, visi irgi ėjo iš buto, bet ne kartu. Jam lipant laiptais, pirmame aukšte atsidarė durys buto, kuriame pamatė Ž. B., šis buto savininkui pasakė, kad šitie jį mušė. Išėję į kiemą, pamatė policijos automobilį ir visi išsibėgiojo. Kur padėjo dulkių siurblio koto dalis, neprisimena. Smūgius Ž. B. sudavinėjo tik jis su E. V., kiti kartu buvę draugai smūgių nesudavinėjo (1 t., b. l. 114-117).

Kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2020 m. liepos 29 d., parodė, kad 2020 m. gegužę, tikslios datos neprisimena, kartu su E. N., A. D., M. M. ėjo padėti surinkti I. B. drabužius iš jos buvusios gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) g. Žinojo, kad jos vyras B. yra agresyvus, todėl su M. M. buvo pasiėmę metalinius lengvus vamzdelius apsiginti. Dėl praėjusio laiko visko gerai neprisimena, tačiau pamena, kad įėjus į butą kilo žodinis konfliktas su B., kuriam su M. vamzdeliais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Vamzdeliai nebuvo sunkūs, todėl jo stipriai sužaloti negalėjo. I. susirinkus drabužius, visi išėjo į namus (1 t., b. l. 159-161).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. M. ir E. V. tyčia nežymiai sutrikdžius Ž. B. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas.

Tai, kad E. V. sudavė kumščiu Ž. B. į veidą, pripažino pats kaltinamasis E. V., tą patvirtino ir kaltinamasis M. M., analogiškai M. M. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo teismui netikėti jų parodymais dėl šios aplinkybės, nes kaltinamųjų parodymai dėl to sutampa, vieni kitiems bei kitai bylos medžiagai neprieštarauja. Nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu taip parodė, kad vienas iš į jo butą įėjusių vaikinų ranka kirto jam į veidą. Liudytoja I. B., teisme duodama parodymus, labai painiojosi, aplinkybes nurodė prieštaringai, teigė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė gerai, jei tada sakė, kad E. V. sudavė smūgį Ž. B. į veidą, tai gal ir galėjo taip būti. Apklausiama 2020 m. spalio 14 d., ji parodė, kad įėjus į butą, E. V. ranka sudavė vieną smūgį Ž. B. į veidą (1 t., b. l. 77-79). Taigi, ir šios liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina abiejų kaltinamųjų bei nukentėjusiojo parodymus dėl E. V. kumščiu suduoto smūgio Ž. B. į veidą. Tai, kad Ž. B. buvo suduotas smūgis į veidą, objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad Ž. B. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke.

Aplinkybę, kad M. M. Ž. B. sudavė du smūgius metaliniu vamzdžiu į dešinį šoną, pats kaltinamasis M. M. pripažino, tą parodė nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio, taip pat liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu. Dėl tolesnės įvykių eigos tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai skyrėsi. Kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, duoti teisme, prieštaravo ir jų pačių parodymams ikiteisminio tyrimo metu, visi šie asmenys nurodė dėl praėjusio laiko tarpo visų aplinkybių gerai nebeprisimenantys, todėl kaltinamųjų ir liudytojų parodymai teisme nelaikytini patikimais. M. M. teisme teigė, kad po E. V. smūgio į veidą Ž. B. šis nukrito ant žemės, tada M. M. jam metaline lazda sudavė 2-3 smūgius per šonus, Ž. B. jis nespardė, o E. V. smūgių lazda Ž. B. nesudavė, nepamena, ar E. V. turėjo lazdą. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad po to, kai nuo E. V. smūgių ranka į veidą Ž. B., šiam pargriuvus ant žemės, ant kairio šono, M. M. priėjęs sudavė kelis smūgius dulkių siurblio kotu jam per šoną, ties juosmeniu, rankomis ir kojomis smūgių nesudavė. Tuo metu E. V. smūgių daugiau nesudavinėjo. Tokiu atveju, remiantis M. M. parodymais, Ž. B. buvo suduoti daugiausiai tik keturi smūgiai, tuo tarpu specialisto objektyviai užfiksuoti Ž. B. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, be to, pastebėtina ir tai, kad specialisto išvadoje, nukentėjusįjį apžiūrint, praėjus trims dienoms po įvykio, nebuvo užfiksuota sužalojimų Ž. B. krūtinės ląstos kairėje pusėje, nors odos paraudimas, nežymūs nubrozdinimai šioje kūno vietoje užfiksuoti iš karto po įvykio nukentėjusįjį apžiūrint ligoninės priėmimo skyriuje, taigi yra pakankamas pagrindas spręsti, jog Ž. B. trauminių poveikių skaičius buvo dar didesnis nei šeši, nes iškart po įvykio Ž. B. dar buvo chirurgo konstatuotas ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas. Tai, be kita ko, rodo ir tą, kad smūgiai Ž. B. buvo suduoti ir į kairę, ir į dešinę jo kūno puses. Todėl nėra pagrindo tikėti kaltinamojo M. M. parodymais, kad be jo nurodytų smūgių – E. V. suduoto smūgio kumščiu į veidą ir paties M. M. 2-3 smūgių metaliniu vamzdžiu į dešinį šoną - daugiau Ž. B. niekas nemušė.

Kaltinamasis E. V. teisme teigė, kad jis, Ž. B. nugriuvus po jo suduoto į veidą smūgio, tiesiog paliko Ž. B. ten gulėti, o pats su I. B. buvo virtuvėje, metalinio vamzdžio teigė išvis neturėjęs, jis neneigė, kad Ž. B. buvo mušamas atsineštomis metalinėmis lazdomis, bet jomis nukentėjusįjį esą mušė kiti asmenys. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad, eidami pas Ž. B., jis su M. M. buvo pasiėmę metalinius lengvus vamzdelius apsiginti, įėjus į butą ir kilus konfliktui su Ž. B., būtent jiedu su M. M. vamzdeliais sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, vamzdeliai nebuvo sunkūs, todėl jo stipriai sužaloti negalėjo (1 t., b. l. 159-161). Teisme savo parodymų pakeitimą E. V. aiškino tuo, esą ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas apklausos protokolą užpildė kaip norėjo, sakė E. V., kad jokio teismo nebus, tą protokolą jam perdavė tik po dviejų mėnesių, teigė nieko neatsimenantis, nes jokios jo apklausos ir nebuvo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. apklausa atlikta 2020 m. liepos 29 d., protokole yra ranka rašyti įrašai „Protokolą perskaičiau, surašyta teisingai, E. V.“, pasirašyta įtariamojo. Taigi akivaizdu, kad apklausa įvyko tinkamai, ir E. V. patvirtino jos protokole užfiksuotų savo parodymų teisingumą. Teisme duotais kaltinamojo E. V. parodymais dėl tolesnio Ž. B. mušimo teismas netiki, nes jie prieštarauja pirminiams paties kaltinamojo parodymams, o jo teisme nurodytą aplinkybę, kad jis iškart nuėjo į virtuvę ir ten buvo, paneigė liudytojai I. B., A. D. ir E. N.: I. B. parodė, kad visas konfliktas vyko kambaryje, tą nurodė ir A. D. bei E. N., šie liudytojai parodė ir tai, kad tai jie visi trys buvo virtuvėje ir rinko I. B. daiktus, o ne E. V.. E. N. netgi nurodė, kad konflikto kambaryje nematė, nes tuo metu, kai jie su A. D. ir I. B. virtuvėje rinko daiktus, kiti asmenys duris kambaryje buvo užsidarę. Nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad mušamas metaliniais vamzdžiais buvo kambaryje, tai yra ten, kur buvo ir kaltinamasis E. V..

Nors kaltinamasis E. V. išvis neigė rankose turėjęs metalinį vamzdį, nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu, iškart po įvykio, tai yra 2020 m. gegužės 24 d. apie 2 val., parodė, kad į jo butą atėjo I. B. ir 4 vaikinai, iš kurių būtent du rankose laikė metalinius vamzdžius. Vienas iš vaikinų buto koridoriuje priėjęs ranka kirto jam į veidą, o Ž. B. nubėgus į kambarį ir norint iškviesti telefonu policiją, telefoną iš rankų atėmė M. ir metaliniu vamzdžiu sudavė jam į dešinės pusės šoną keletą smūgių, nuo kurių jis nugriuvo ant žemės. Tada gulinčiam jam M. daužė vamzdžiu per dešinį šoną, pabandžius atsistoti, M. jam porą kartų spyrė į krūtinę, nuo smūgių Ž. B. vėl parkrito ant žemės. Papildomos apklausos 2020 m. spalio 5 d. metu Ž. B. parodė, kad jam dar atidarius duris buvo suduotas smūgis per ranką, į butą įėjo vaikinai, vienas ranka sudavė Ž. B. per veidą, šis nuo smūgio pargriuvo ant žemės, tada jam gulinčiam pradėjo sudavinėti smūgius metaliniais vamzdžiais, kojomis, smūgių buvo apie dešimt į įvairias kūno vietas, kurie vaikinai jam sudavė smūgius, nematė, nes buvo užsidengęs rankomis veidą. Taigi iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad M. M. rankose laikė vieną metalinį vamzdį, o ne du, vamzdžiu sudavė jam du smūgius į dešinį šoną ir nuo šių smūgių Ž. B. nugriuvo, tada kambaryje buvo gulintis mušamas metaliniais vamzdžiais į įvairias kūno vietas, kas jas sudavė šiuos smūgius, teigė nematęs, nes buvo užsidengęs veidą rankomis. Iš liudytojų I. B., A. D. ir E. N. parodymų seka, kad šie asmenys tuo metu buvo virtuvėje, o kambaryje su Ž. B. buvo M. M. ir E. V., o būtent šie asmenys, bylos duomenimis, ir turėjo metalinius vamzdžius nuo dulkių siurblio. Įvykio vietos apžiūros metu vienas metalinis vamzdis buvo rastas šalia Ž. B. gyvenamosios vietos, o dar vieną tokį patį vamzdį iš Ž. B. buto išnešė ir su juo buvo policijos pareigūnų sustabdytas E. N., šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei policijos pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys. Kaltinamasis E. V. tvirtino, kad jis metalinio vamzdžio išvis neturėjo rankose, tačiau M. M. parodė, kad jis nešėsi tik vieną vamzdį, kitą turėjo kažkas kitas. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. parodė, kad jis su M. M. buvo pasiėmę metalinius vamzdelius, su M. M. sudavė smūgius Ž. B. į įvairias kūno vietas, netgi apibūdino vamzdelių svorį, spėjamą sužalojimo stiprumą. Tai, kad M. M. su E. V. nešėsi vamzdžius, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas E. N., šis liudytojas parodė ir tai, kad matė, kaip M. M. vamzdžiu sudavė kelis smūgius Ž. B., jis parodė nematęs, ar smūgius vamzdžiu sudavė ir E. V.. Liudytojo A. D. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs, teisme, jis teigė nematęs, kad kas nors muštų Ž. B., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai buvo kitokie – jis parodė matęs, kaip kambaryje ant grindų gulinčiam Ž. B. M. M. vamzdžiu sudavė smūgius. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja I. B. teisme tai aiškino, kad nepastebėjo, kad kuris nors iš vaikinų ką nors neštųsi pas Ž. B., tai vis dėlto patvirtino mačiusi, kad vamzdžius iš savo buto nešėsi M. M., tai aiškino, kad Ž. B. į galvą ranka trenkė M. M., kuris paskui sudavė nukentėjusiajam ir vamzdžiu į šonus kambaryje, tai teigė, kad matė E. V. matė suduodant smūgius koja stovinčiam Ž. į šonkaulius, o M. Ž. daužė vamzdžiu, Ž. B. buvo nukritęs nuo E. smūgio į šonkaulius. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausta 2020 m. gegužės 28 d., parodė, kad jiems atėjus į Ž. B. butą, į vidų užėjo visi, M. M. liepė Ž. B. klauptis ir atsiprašyti jos, M. M. su E. V. buvo pasiėmę po metalinį vamzdį, M. M. vamzdžiu pradėjo duoti smūgius Ž. B. į įvairias kūno vietas ir spardyti, o ji nuėjo į virtuvę. Apklausiama 2020 m. spalio 14 d., parodė, kad tik įėjus į butą, E. V. ranka sudavė vieną smūgį Ž. B. į veidą, tas suklupo, tada E. V. su M. M. metaliniais vamzdžiais pradėjo sudavinėti smūgius, o ji su kitais vaikinais nuėjo į virtuvę rinktis daiktų.

Taigi, remdamasis nukentėjusiojo Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme patvirtintais parodymais, kurie vieni kitus patvirtina, specialisto išvadoje užfiksuotais specialisto apžiūros metu nustatytais sužalojimais bei aprašytais pirminės Ž. B. medicininės apžiūros iškart po įvykio duomenimis dėl sužalojimų kiekio ir lokacijos, teismas sprendžia esant įrodyta, kad kambaryje gulinčiam Ž. B. metaliniais vamzdžiais smūgius į įvairias kūno vietas sudavė M. M. ir E. V..

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų, liudytojų parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, į nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, visus specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, patikslina, kad gulinčiam Ž. B. buvo suduota ne mažiau kaip penki smūgiai. Pats nukentėjusysis parodė, kad smūgių, suduotų jam gulint ant žemės, buvo apie dešimt, o ne nemažiau kaip dešimt, tuo tarpu specialisto išvadoje be sužalojimo nuo smūgio kumščiu į veidą - kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke, objektyviai užfiksuota odos nubrozdinimas 3 cm į dešinę nuo dešinės akies vokų plyšio išorinio kampo ir vokų plyšio kampo lygyje, odos nubrozdinimas kairiame momenyje, dauginiai odos nubrozdinimai kairiame rieše, užfiksuota kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje tarp užpakalinės pažastinės ir mentinės linijų bei XII šonkaulio lygyje, dešinėje mentėje užfiksuota kraujosruva, taigi sužalojimai, kurie padaryti mažiausiai dar penkiais trauminiais poveikiais, kurių vienas - kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje tarp užpakalinės pažastinės ir mentinės linijų bei XII šonkaulio lygyje – galėjo būti padaryta nuo M. M. suduotų dviejų smūgių vamzdžiu dar stovinčiam Ž. B. į dešinį šoną, be to, dar vieno smūgio sudavimą, teismo vertinimu, patvirtina iškart po įvykio atliktos chirurgo apžiūros metu pastebėtas odos paraudimas kairės krūtinės ląstos apatinėje srityje pagal užpakalinę pažastinę liniją, nežymūs nubrozdinimai, be to, tuo metu Ž. B. skundėsi kairės krūtinės ląstos skausmu. Taigi, įvertinus šių duomenų visumą, smūgių tokiu atveju galėjo būti suduota ne mažiau kaip penki.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamieji M. M. ir E. V. 2020 m. gegužės 23 d. apie 23.10 val. bute, (duomenys neskelbtini) , veikdami bendrai, tyčia smurtavo prie Ž. B., E. V. konflikto metu sudavė kumščiu Ž. B. į veidą, po to M. M. sudavė Ž. B. ne mažiau kaip du smūgius metaliniu vamzdžiu į dešinį šoną ir, Ž. B. nukritus ant kambario grindų, M. M. kartu su E. V. sudavė metaliniais vamzdžiais ne mažiau kaip penkis smūgius Ž. B. į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. B. nežymiai sutrikdė sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies viršutiniame voke ir nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimų dešiniame smilkinyje, kairiame momenyje, nugaros dešinėje pusėje ir kairiame rieše. Tokie tyčiniai kaltinamųjų veiksmai, padaryti Ž. B. atžvilgiu, nežymiai sutrikdę sveikatą nukentėjusiajam, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamieji veikė bendrai, jų bendrininkavimą rodo tai, kad nors nebuvo išankstinio susitarimo dėl bendrų veiksmų, jie abu kėsinosi į tą patį įstatymo saugomą gėrį, smurtinius veiksmus nukreipė į tą patį objektą faktiškai tuo pačiu metu dėl tų pačių paskatų, M. M. akivaizdžiai savo veiksmais prisijungė prie E. V. jau pradėto nusikalstamo kėsinimosi į tą patį asmenį – Ž. B..

Bausmių skyrimas

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir/ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis laikomas teisiamu pirmą kartą (1 t., b. l. 124-126, 127-131, 132-133). Jis praeityje yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 134-139). Kaltinamasis anksčiau dirbo (1 t., b. l. 141), jis įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos - priklausomybių stebimų pacientų tarpą, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę. (1 t., b. l. 143-144). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini) laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo, suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti; šiuo metu M. M. konstatuota (duomenys neskelbtini) ; šiuo metu jis savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali; nusikalstamos veikos padarymo metu jis nesirgo psichikos sutrikimu, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu; M. M. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas; M. M. dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir geba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme (1 t., b. l. 145-149). M. M. atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, be to, visiškai atlygino dėl Ž. B. gydymo padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo sunkina tai, jog nusikalto bendrininkų grupėje.

Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam M. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, jog nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, nustatytinas mažesnis nei jos vidurkis. Taip pat paskirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 numatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis E. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 6-16, 17-26), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 27-36), baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 37), nuo 2020 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 38). Jis neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos - priklausomybių stebimų pacientų tarpą, tačiau gydėsi, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. V. sirgtu lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 42).

E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau aštuntą kartą, nors yra dar jauno amžiaus, tačiau nuolat daro tyčinius smurtinius nusikaltimus, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, artimą jos dydžio vidurkiui. Šią nusikalstamą veiką E. V. padarė iki jo atžvilgiu Alytaus apylinkės teismui priimant 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžius, kuriais paskirtos bausmės subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartimi, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, į bausmės laiką įskaitant bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį. Atsižvelgiant į neigiamą kaltinamojo asmenybę, nuolatinį nusikaltimų darymą, akivaizdžiai neigiamą jo požiūrį į teisės normų ir bendrų moralės taisyklių laikymąsi, prie griežtesnės bausmės pridedama daugiau nei pusė švelnesnės bausmės.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo, nes kaltinamasis E. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga yra 2023 m. rugpjūčio 7 d.

Daiktai, turintys reikšmės nusikaltimui tirti - iš įvykio vietos paimti du metaliniai vamzdžiai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. kvitą B serija AVPK Nr. 004485 (1 t., b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 43,54 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo (1 t., b. l. 59-61), nurodė, jog už Ž. B. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 43,54 Eur. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 62) patvirtina, kad Ž. B. 2020 m. gegužės 24 d. iš PSDF biudžeto suteikta chirurgo ir radiologo paslaugų dėl krūtinės ląstos sumušimo už 43,54 Eur. Tarp abiejų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir dėl Ž. B. gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismui 2020 m. gruodžio 8 d. buvo pateikta mokėjimo nurodymo kopija (2 t., b. l. 89), kuri patvirtina, kad kaltinamojo M. M. motina R. B. 2020 m. gruodžio 6 d. sumokėjo 43,54 Eur Valstybinei ligonių kasai ir taip iki bylos išnagrinėjimo savanoriškai atlygino kaltinamųjų padarytą turtinę žalą PSDF biudžetui dėl Ž. B. gydymo. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020 m. gruodžio 18 d. pareiškimu, teismui pateiktu 2020 m. gruodžio 21 d., atsisakė civilinio ieškinio, nurodė, kad jai yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2021 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. (12.33Mr)PT-5279 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam E. V. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjo advokato J. Z. užmokestis - yra 360 Eur (2 t., b. l. 170-173). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas, esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, šiuo metu nedirba, pajamų neturi, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigoti penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, E. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, į bausmę įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnę Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę E. V. rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio M. M. ir E. V. atžvilgiu nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamojo E. V. gynybą iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, du metalinius vamzdžius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. rugsėjo 23 d. kvitą B serija AVPK Nr. 004485, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o laisvės atėmimo bausmę atliekančiam E. V. – nuo nuosprendžio nuorašo ar kopijos įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Išaiškinti nuteistajam M. M., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja I. Liubinienė