Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-255/2017

Teisėjas E. Šatkuvienė Proceso Nr. 1-07-5-00017-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.1.2.;

2017 m. liepos 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Savinijaus Katausko, Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir S. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – 80 parų areštas; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 70 parų areštas; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 11.05 val. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. 11.50 val. – 1 (viena) para. Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Nustatyta kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį – 45 parų areštas; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštas; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų areštas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 11.05 val. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. 13.00 val. – 1 (viena) para. Nustatyta kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. Ž. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti netikrus dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. 9.47 val. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. 18.09 val. (Interpolo duomenimis, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuteistas pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams (jis atliko 1 metų 5 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę), tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su M. G., pastarajam tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku perdavus savo asmens nuotrauką, tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė M. G. asmens nuotrauką, kito asmens duomenis ir tokiu būdu padėjo nenustatytam asmeniui tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagaminti netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, su M. G. asmens fotonuotrauka. Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad panaudojo netikrus dokumentus ir suklastojo dokumentus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 11.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. G., pastarajam S. Ž. nurodymu telefonu iš M. Z. užsisakius išsinuomoti automobilį, laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 10.45 val. Klaipėdos autobusų stoties pastate Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, perdavė M. G. netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, su M. G. asmens fotonuotrauka, kuriuos M. G. laikotarpiu nuo 10.45 val. iki 11.00 val. „Baltic Petroleum“ degalinėje, adresu Liepų g. 70A, Klaipėda, esančiame automobilyje „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo sudarydamas automobilio nuomos sutartį Nr. 343 ir pasirašydamas M. S. vardu, pavarde ir parašu.M. G. nuteistas už tai, kad padėjo pagaminti netikrus dokumentus, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. 9.47 val. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. 18.09 val., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrininkų grupe su S. Ž., kuriam tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku perdavė savo asmens nuotrauką, o S. Ž. tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė M. G. asmens nuotrauką, kito asmens duomenis, tokiu būdu padėjo nenustatytam asmeniui tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagaminti netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , tariamai išduotus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, su M. G. asmens fotonuotrauka.Be to, M. G. nuteistas už tai, kad panaudojo netikrus dokumentus ir suklastojo dokumentus, t. y. 2016 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 11.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su S. Ž., pastarojo nurodymu telefonu iš M. Z. užsisakė išsinuomoti automobilį, laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 10.45 val. Klaipėdos autobusų stoties pastate, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, iš S. Ž. paėmė netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini) d., vardu, su M. G. asmens fotonuotrauka, kuriuos M. G. laikotarpiu nuo 10.45 val. iki 11.00 val. „Baltic Petroleum“ degalinėje, adresu Liepų g. 70A, Klaipėda, esančiame automobilyje „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo sudarydamas automobilio nuomos sutartį Nr. 343 ir pasirašydamas M. S. vardu, pavarde ir parašu.Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir priimti naują nuosprendį – bylą S. Ž. nutraukti. Nuteistasis skunde teigia, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog S. Ž. nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir apie jo ketinimus ir tikslus nieko nežinojo. Pasak M. G., jis dokumentus pasigamino 2015 metais būdamas Norvegijoje. Dokumentus jam pagamino lenkai jo užsakymu už 80 Eur. Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimą jis buvo praradęs dėl neblaivumo. Nuteistas patvirtino, kad jis pats nurodė M. S. anketinius duomenis, nes tokį asmenį pažinojo nuo 2014 metų, kai iš jo vadovaujamos bendrovės nupirko transporto priemones. Teigia, kad pokalbiuose minimi popieriai yra pinigai. Jis klausė S. Ž., ar jam mokėti už nuomą iš savų pinigų (popierių) ar jis pats atveš pinigus iki sutarties pasirašymo, kurie buvo pas S. Ž.. Vėliau jis, M. G., gavo 155 Eur iš S. Ž.. Nurodo, kad jis sudarė nuomos sutartį, sumokėjo pinigus, kuriuos turėjo, ir savo iniciatyva pateikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Pasak nuteistojo, S. Ž. negalėjo išsinuomoti automobilio, nes buvo susipykęs ir skolingas M. Z.. S. Ž. neturėjo jokio pagrindo daryti nusikalstamą veiką.Nuteistasis S. Ž. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jam bylą nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio l dalyje.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos sprendžiant dėl bendrininkų galimos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį, o būtent teismas privalėjo nustatyti dokumento (ų) suklastojimo būdą, atskleisti ryšį tarp bendrininkų veiksmų ir dokumentų suklastojimo fakto, įvertinti, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą. Pasak apelianto S. Ž., iš bylos aplinkybių matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad jis padėjo M. G. pasidaryti asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą, kuriuos pastarasis vėliau galėjo panaudoti savo nuožiūra sudarydamas automobilio nuomos sutartį. Jokių aktyvių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip padėjimas kitam asmeniui padaryti nusikalstamą veiką, jis neatliko. Teigia, kad iš kaltinimo turinio, kuris susijęs su padėjimu pagaminti dokumentą, iš viso nieko neaišku ir nesuprantama, kuo jis yra kaltinamas, aišku tik viena, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nieko nenustatė (tikslus laikas ir data nenustatyta, veikos inkriminavimo laikotarpis nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., t. y. daugiau nei 4 metai, kai nuo 2012 metų pradžios iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo sulaikytas Estijoje, vėliau sugrįžęs įsidarbino vairuotoju ir visą laiką dirbo Norvegijoje iki 2013 m. gruodžio 25 d.). Nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015 m. spalio 27 d. atlikinėjo bausmės likutį pagal 2011 metų Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, po bausmės atlikimo įsidarbino Lenkijos įmonėje, kurioje dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir nuolat būna užsienyje. Pažymi, kad pagal kaltinimo formuluotę jam nėra aišku ir nėra galimybės apsiginti, nes prokurorė nenustačiusi nei laiko, nei vietos, nei tariamo asmens, kuris galėjo kažką iš jo gauti, apkaltino jį nebūto nusikaltimo padarymu, tai yra padėjimu pagaminti netikrus dokumentus. Teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų prielaidomis bei abejonėmis paremtą kaltinimą.Nurodo, kad jis pažįsta M. Z. asmeniškai, nes anksčiau buvo išsinuomojęs iš pastarojo lengvuosius automobilius, tačiau kilus tarpusavio nesutarimų, liko jam skolingas. Šį faktą patvirtino pats M. Z.. Dėl to pastarasis nenorėjo išnuomoti automobilių jam ir toliau bendrauti. Pasak apelianto, sudarant nuomos sutartį, nuomininkas jam, kaip ir kitose įmonėse, galėjo pateikti asmens tapatybės dokumentą (ID kortelę, pasą) arba vairuotojo pažymėjimą. Jam nėra žinoma, kodėl M. G. nusprendė pateikti suklastotą vairuotojo pažymėjimą, o ne kitą asmens dokumentą. Jis niekada neturėjo jokių netikrų dokumentų ir neteikė jokių priemonių jiems suklastoti, o telefoniniuose pokalbiuose minimi popieriai – pinigai, kuriuos turėjo sumokėti M. G., nes jam, S. Ž., nebuvo galimybės perduoti 155 Eur, kuriuos žadėjo atiduoti vėlesnio susitikimo metu. Mano, kad įvertinus telefoninių pokalbių išklotinę yra aišku, kad popieriai (pinigai) už nuomą buvo pas jį, S. Ž., o ne pas M. G. ir jis, S. Ž., jam, M. G., pažadėjo atsiskaityti už suteiktą paslaugą.Apelianto teigimu, jo tikslas buvo išsinuomoti transporto priemonę asmeniniams reikalams sutvarkyti ir šios paslaugos paprašė savo pažįstamo M. G., kuris sutiko jam padėti, nes daug metų bendrauja. Jam tiko M. Z. turimos transporto priemonės pagal kokybės bei kainos santykį, todėl paprašė pagalbos M. G.. Tikslo ar sumanymo apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą neturėjo, o jo atsakomybė sietina su civiliniais teisiniais santykiais, kurie reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.527 straipsnyje, nes, pagal turimus duomenis, sutartyje nebuvo kategoriškai draudžiama išnuomotą automobilį subnuomoti kitam asmeniui. Teismas negalėjo jo nuteisti vien už tai, kad jis žinojo, jog M. G. buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, kurią jis ketino susigrąžinti praėjus pusei paskirtos nuobaudos termino.Akcentuoja, kad M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jis, S. Ž., nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir apie M. G. ketinimus bei tikslus nežinojo. Nuosprendyje nurodytus dokumentus M. G. 2015 metais pasigamino būdamas Norvegijoje, juos padarė lenkai pastarojo užsakymu už 80 Eur. Vairuotojo pažymėjimą jis buvo praradęs dėl neblaivumo. M. G. patvirtino, kad jiems pasakė M. S. anketinius duomenis, nes tokį asmenį pažinojo nuo 2014 metų, kai nupirko iš jo vadovaujamos bendrovės transporto priemones. Pokalbiuose minimi popieriai yra pinigai. M. G. klausė jo, S. Ž., ar jam mokėti už nuomą iš savų pinigų ( popierių) ar jis pats atveš pinigus iki sutarties pasirašymo, kurie buvo pas jį, S. Ž.. M. G. sudarė nuomos sutartį, sumokėjo pinigus, kuriuos turėjo, ir savo iniciatyva pateikė suklastotą vairuotoją pažymėjimą. Jis, S. Ž., negalėjo išsinuomoti automobilio, kadangi buvo susipykęs ir skolingas M. Z.. Atkreipia dėmesį, kad M. Z., duodamas parodymus, patvirtino, jog jį pažįsta ir transporto priemonės nebūtų išnuomojęs dar kartą, kadangi yra susipykę ir jis buvo skolingas pinigų. Visus duomenis apie save pateikė M. G.. Nurodo, kad N. S. patvirtino, kad gerai pažįsta M. G. ir su juo daug kartų yra bendravęs, nes 2014 metais juos siejo bendri verslo reikalai, yra pardavęs M. G., kaip bendrovės vadovui, sunkųjį transportą. Taip pat pažymi, kad liudytojas M. K. patvirtino, jog klausydamasis S. Ž. bei M. G. pokalbių, jis suprato, kad M. G. turi suklastotus dokumentus. Jam nebuvo žinoma, kada ir kokiu metu bus dokumentai panaudoti. Pasak nuteistojo, iš pokalbių nustatyta, kad S. Ž. duos pinigų už nuomą M. G., o apie suklastotų dokumentu panaudojimą jokios kalbos nebuvo. Nuteistojo S. Ž. manymu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad egzistuoja būtinasis priežastinis ryšys tarp nustatytų nuteistųjų veiksmų sukuriant bei panaudojant netikrus dokumentus. Teigia, kad iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog jis nebendrininkavo M. G. darant nusikalstamas veikas ir nepadarė veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje. Mano, kad dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendis jam yra naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui ši baudžiamojo proceso dalis nutrauktina.Nuteistojo teigimu, teismas neturėjo jokių įrodymų ar jų visumos, kurių pagrindu būtų galėjęs patikimai nuspręsti, jog jis tyčia atliko nusikalstamas veikas. Asmens kaltumas byloje įrodinėjamas, o ne vadovaujamasi faktais, kurie nepasitvirtino. Pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs bylos įrodymų visumos įvertinimą, šios nuostatos nesilaikė, byloje esančius įrodymus vertino su tam tikromis išimtimis, neatlikęs nuoseklios ir išsamios visų įrodymų analizės.Nuteistojo S. Ž. manymu, kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje. Pasak apelianto, jam pareikštas kaltinimas yra neaiškus, nekonkretus, netikslus ir prieštaringas, nes nedetalizuota, nekonkretizuota, dėl kokių konkrečiai atliktų veiksmų jis yra teisiamas. Mano, kad esant ydingam kaltinimui, buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir taip nebuvo užtikrinta tinkama teisė pasirengti gynybai. Šias teises jam garantuoja BPK 22 straipsnio 3 dalis, BPK 44 straipsnio 7 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, dėl šių teisių yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Teigia, kad šios teisės priimant nuosprendį buvo pažeistos. Apelianto manymu, esant šioms aplinkybėms, negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu 2016-01-12 nuosprendžio, nes juo nustatytos aplinkybės nėra išsamios ir pagrįstos bylos duomenimis. Kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, todėl nuosprendyje nurodžius nustatytas aplinkybes dėl veikos, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte, reikia laikyti, jog teismo nustatytos aplinkybės dėl nusikalstamos veikos nėra išsamios bei pagrįstos. Teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio l dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistųjų M. G. bei S. Ž. apeliacinius skundus prašo skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, liudytojų ir nuteistųjų parodymus bei įvertinęs jų visumą, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.Teismo posėdyje prokurorė Kristina Prialgauskienė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis M. G. ir nuteistųjų gynėjai advokatai Alvydas Kvaščevičius ir Daiva Ivanauskaitė prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. G. ir S. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kadangi nuteistųjų M. G. ir S. Ž. apeliaciniuose skunduose keliamas tik S. Ž. nuteisimo pagrįstumo klausimas, tai siekiant išvengti pasikartojimų nuteistųjų M. G. ir S. Ž. apeliaciniai skundai nagrinėtini kartu. Skunduose tiek M. G., tiek S. Ž., ginčydami S. Ž. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. M. G. teigia, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog S. Ž. nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir apie jo ketinimus ir tikslus nieko nežinojo. S. Ž. mano, kad teismas neturėjo jokių įrodymų ar jų visumos, kurių pagrindu būtų galėjęs patikimai nuspręsti dėl jo kaltės. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 dalis, 5 dalis) bei pateikė iš esmės motyvuotas ir argumentuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Taigi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tai yra nuteistųjų parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, ir dėl jų padarė teisingas išvadas. Nors nuteistieji ir nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis, tačiau apeliaciniuose skunduose nepateikia teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra iš esmės neteisingos. Savo nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis apeliantai grindžia subjektyvių byloje surinktų įrodymų vertinimu ir interpretavimu, tačiau pažymima, kad asmens nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes šiuo atveju apylinkės teismo sprendimas iš esmės motyvuotas ir jame esminių prieštaravimų nėra. S. Ž. tvirtina, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyviai pagrįstų duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad jis padėjo M. G. pasidaryti asmens tapatybės kortelę bei vairuotojo pažymėjimą, kuriuos pastarasis vėliau galėjo panaudoti savo nuožiūra sudarydamas automobilio nuomos sutartį. Jokių aktyvių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip padėjimas kitam asmeniui padaryti nusikalstamą veiką, jis neatliko. Nurodo, kad šias aplinkybes patvirtino ir M. G., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis, S. Ž., nedalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir apie jo, M. G., ketinimus bei tikslus nežinojo. M. G. dokumentus 2015 metais pasigamino būdamas Norvegijoje. Dokumentus padarė lenkai pastarojo užsakymu už 80 Eur. M. G. patvirtino, kad jis pasakė M. S. anketinius duomenis, nes tokį asmenį pažinojo nuo 2014 metų, kai nupirko iš jo vadovaujamos bendrovės transporto priemones. M. G. neginčydamas savo kaltės apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir S. Ž.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią nuteistųjų poziciją yra pagrindas laikyti pasirinkta gynybine taktika, siekiant S. Ž. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios iš esmės nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Aplinkybė, jog M. G. tvirtina, kad S. Ž. darant nusikalstamas veikas nedalyvavo ir nieko nežinojo, pati savaime nėra besąlygiškas pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Išvadas dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką ar jo nekaltumo, kitų bylai reikšmingų aplinkybių teismas daro iš tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos. Taigi baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės neigimas nėra pagrindas asmenį išteisinti, jei kiti byloje surinkti ir kaltę pagrindžiantys įrodymai abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl S. Ž. kaltės, objektyvumu ir patikimumu.

14. S. Ž. tvirtina, kad jis nebendrininkavo su M. G. darant nusikalstamas veikas ir nepadarė veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje. Atkreipia dėmesį, kad M. Z., duodamas parodymus, patvirtino, jog S. Ž. pažįsta ir transporto priemonės nebūtų išnuomojęs dar kartą, kadangi yra susipykę ir S. Ž. jam skolingas pinigų. Liudytojas nurodė, kad visus duomenis apie save pateikė M. G.. Pasak nuteistojo, N. S. patvirtino, kad gerai pažįsta M. G. ir su juo daug kartų yra bendravęs, nes 2014 metais juos siejo bendri verslo reikalai, yra pardavęs M. G., kaip bendrovės vadovui, sunkųjį transportą. Liudytojas M. K. patvirtino, jog klausydamasis S. Ž. bei M. G. pokalbių, jis suprato, kad M. G. turi suklastotus dokumentus. M. G. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad jis pats nurodė M. S. anketinius duomenis, nes tokį asmenį pažinojo nuo 2014 metų, kai iš jo vadovaujamos bendrovės nupirko transporto priemones. S. Ž. manymu, šios aplinkybės paneigia jo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutikti negali. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šiuo atveju akivaizdu, jog S. Ž. kartu su M. G. padarė nusikalstamas veikas. Visų pirma, S. Ž. be M. G. sutikimo, pritarimo ir savo duomenų (ypatingai fotonuotraukos) perdavimo negalėjo inicijuoti dokumentų pagaminimo. Visų antra, apklausus nuteistąjį M. G. bei liudytoją M. S., priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia M. G., buvo patvirtinta aplinkybė, jog ne pats M. G. padėjo pagaminti netikrus vairuotojo pažymėjimą bei asmens tapatybės kortelę, kadangi neturėjo ir nežinojo visų asmens, M. S., anketinių duomenų. M. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam M. S. pavardė tiesiog išslydo, o kaip atsirado kodas ir datos, jis nežino. Pažymėjo, jog jis tris mėnesius buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jo paprašė atstovauti įmonei vien dėl parašo. Jis buvo direktoriumi tik dėl parašo. M. S. jis buvo matęs gal kokius du ar tris kartus. Teigia, kad M. S. sudarant sandorį nedalyvavo. Sutartis buvo sudaryta su E., kurio pavardės jis nežino, o sutartį atidavė E. ir jis jos neturi. Su M. S. jis susipažino per S. Ž.. Taip pat M. G., apklausiamas teismo posėdžio metu apylinkės teisme, negalėjo paaiškinti, kodėl netikrus dokumentus užsakė kito asmens vardu, nors jam reikėjo dokumento grįžti namo, nes jo asmens tapatybės kortelės galiojimas buvo pasibaigęs, kaip netikruose dokumentuose buvo įrašyti tikras M. S. asmens kodas, nors pagaminusiems asmenims perdavė tik vardą ir pavardę. Taip pat M. G. negalėjo paaiškinti, kodėl jam pagamino ir netikrą vairuotojo pažymėjimą, nors jis užsisakė tik asmens tapatybės kortelę, kad galėtų grįžti namo. Abejotinomis laikytinos ir pastarojo nurodytos aplinkybės, jog jis būdamas Norvegijoje išsikalbėjo su nepažįstamais lenkais apie tai, kad neturi tapatybės kortelės, ir šie jam pasiūlė ją pagaminti už 80 Eur. (3 t., b. l. 20–21, 32). Liudytojas M. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad S. Ž. atvedė jam direktorių ir supažindino, kai jis pardavinėjo miškovežį. Mano, kad jo duomenys galėjo būti panaudoti tik pagal sutartį, kuri buvo pasirašyta perkant miškovežį. Sutartis buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. G.. Sutartyje buvo nurodytas jo vardas, pavardė, asmens kodas. Su S. Ž. jie pažįstami iš anksčiau. S. Ž. galėjo matyti jo duomenis, kai buvo sudaryta sutartis. M. G. ir S. Ž. kartu dalyvavo sudarant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. M. G. buvo tik faktinis įmonės direktorius. S. Ž. M. G. atvedė pas jį kaip pirkėją. S. Ž. susitarė dėl transporto priemonės pirkimo, jis buvo pirkimo iniciatorius (3 t., b. l. 30–31). Apklaustas kaip liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo įslaptinta informacija ir buvo klausomasi S. Ž. pokalbio. Iš bendro konteksto nusprendė, kad kalba apie išsinuomojimą, apie padirbtus dokumentus žodžių nebuvo. Buvo tik užuominos. Suprato, kad gali būti kalbama apie padirbtus dokumentus. Negali tvirtinti, kad dokumentai buvo pas S. Ž., bet iš pokalbio buvo galima daryti tokią prielaidą. Buvo kalbama apie automobilio nuomą ir buvo aišku, kad automobilio reikėjo S. Ž. jo reikmėms, o automobilį buvo prašoma išnuomoti M. G.. Tai sukėlė įtarimą (3 t., b. l. 21–22). Iš aptartų parodymų matyti, kad S. Ž. apeliaciniame skunde pateikė ne tokius liudytojų M. S. bei A. K. parodymus, kuriuos jie buvo davę teisme dėl M. S. ryšio su M. G., nes, priešingai, nei teigia S. Ž., M. S. patvirtino labiau pažinojęs S. Ž., o M. G. matęs tik sudarant sandorį dėl vieno automobilio pirkimo–pardavimo, kurio iniciatorius buvo S. Ž.. Dėl A. K. supratimo ir žinojimo, kad netikri dokumentai yra pas M. G., taip pat, priešingai, nei teigia S. Ž., A. K. patvirtino, kad iš pokalbių suprato, jog S. Ž. prašo M. G. išnuomoti automobilį, taip pat suprato, kad dokumentai gali būti pas S. Ž.. Siekiant išsiaiškinti kilusius įtarimus buvo atliktas slaptas sekimas, patvirtinantis, kad S. Ž. prieš išsinuomojant automobilį susitiko su M. G. autobusų stoties pastate. Po kiek laiko abu išėjo, M. G. sėdo į prie aikštelės stovintį automobilį ir nuvažiavo, o S. Ž. liko laukti prie autobusų stoties pastato. Grįžus M. G. S. Ž. sėdo už vairo. M. G. persėdo į keleivio vietą ir išvažiavo (1 t., b. l. 11–12). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma ir aptartos aplinkybės tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. Ž., veikdamas bendrininku grupe su M. G., laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. padėjo pagaminti netikrus dokumentus, perdavė juos M. G., kuris panaudojo pagamintą netikrą dokumentą sudarydamas automobilio nuomos sutartį Nr. 343, o vėliau laikė ir gabeno išnuomotame automobilyje „Seat Ibiza“. Šiuo atveju S. Ž. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį bei BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

15. S. Ž. teigia, kad jam nėra aišku, kuo jis yra kaltinamas. Nurodo, jog aišku tik tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nieko nenustatė, tai yra tikslus laikas ir data nenustatyta, veikos inkriminavimo laikotarpis nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., t. y. daugiau nei 4 metai, kai nuo 2012 metų pradžios iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo sulaikytas Estijoje, vėliau sugrįžęs įsidarbino vairuotoju ir visą laiką dirbo Norvegijoje iki 2013 m. gruodžio 25 d. Nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015 m. spalio 27 d. atlikinėjo bausmės likutį pagal 2011 metų Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, po bausmės atlikimo įsidarbino Lenkijos įmonėje, kurioje dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir nuolat būna užsienyje. Pažymėtina, kad pastarieji duomenys pirmosios instancijos teisme buvo tikslinami, dėl jų buvo aiškinamasi, buvo teikiami paklausimai Europolui, duomenis teikė ir pats S. Ž.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia S. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytu laikotarpiu. Nuteistojo nurodyti laikotarpiai nėra nenutrūkstami, kad pastarasis nebūtų turėjęs galimybės atlikti nusikalstamus veiksmus, todėl nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

16. S. Ž. teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje. Tačiau šie apelianto skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Tačiau vadovaujantis minėtais BPK straipsniais byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, šiuo atveju tiek ir teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinius skundus nenustatė esminių BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių pastabų dėl netinkamo kaltinamojo akto surašymo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

17. Nors nuteistasis S. Ž. mano, kad apylinkės teismas neturėjo jokių įrodymų ar jų visumos, kurių pagrindu būtų galėjęs patikimai nuspręsti, jog jis tyčia atliko nusikalstamas veikas, o įrodymus tyrė, vertino su tam tikromis išimtimis, neatlikęs nuoseklios ir išsamios visų įrodymų analizės, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kartu lygindamas tarpusavyje, dėl byloje ištirtų įrodymų pasisakė, pateikė savo vertinimą, kuris sutampa ir su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu. Ta aplinkybė, kad nuteistojo vertinimas nesutampa su teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad nuteistojo netenkina pirmosios instancijos teismo priimtas nepalankus sprendimas, nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad įrodymai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kuriems esant būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas, neobjektyvus, apeliantas skunde nenurodė. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju kolegija įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatė.

18. Paminėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama S. Ž. kaltei padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje bei BK 300 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus pagrįsti. Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti ir byla pastarajam nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. G. ir S. Ž. apeliacinius skundus atmesti.