Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. A2.6.-2310-953/2015

2015 m. rugpjūčio 28 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2015 m. balandžio 3 d. 18.00 val. Raseinių r., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (duomenys neskelbtini) km, dešinėje kelio pusėje, vairuodama automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkdama į kelio atitvarus juos apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 9, 127, 128, 219 punktų reikalavimus.

D. Č. teismo posėdžio metu kalta prisipažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko balandžio 3 d. apie 13-14 val. prie Raseinių važiavo autostrada, lijo lietus, važiavo „fūros“, o ją sumėtė ir ji apsisuko bei atsitrenkė į bordiūrą. Ji važiavo pirma eismo juosta, išvažiavo į antrą eismo juostą ta pačia kryptimi ir atsitrenkė į atitvarus, kurie yra prieš Raseinius. Atsitrenkus į „stulpelį“, jis nulinko, o automobilis liko stovėti prieš eismą. Kai automobilis liko stovėti skersai važiuojamosios dalies atsitrenkęs į atitvarus, tai ji apsidžiaugė, kad nenukentėjo pati ir nepadarė žalos kitiems automobiliams. Tuomet sustojo kiti automobiliai, vairuotojai padėjo pastumti jos automobilį, surinko nukritusias dalis, kad netrukdytų kitiems vairuotojams. Jos automobiliui buvo apgadintas priekis, sustoję vyrai atlenkė automobilio sparnus, kad ji galėtų pavažiuoti. Po susidūrimo automobilis buvo važiuojantis. Ji pavažiavo iki netoliese esančio keliuko, kur sustojo ir sėdėjo apie 1-2 val. automobilyje. Paskui pradėjo važiuoti, išsikvietė vyrą. Per tas dvi valandas niekam neskambino, o tik džiaugėsi, kad niekas daugiau nenukentėjo. Po atsitrenkimo buvo įlinkęs stulpelis. Apie tai, kad stulpeliui padaryta žala, nepagalvojo. Ji nepagalvojo, kad kažkam padarė blogo. Jei būtų pagalvojus, kad kažkam padarė blogo, tai būtų kvietus policijos pareigūnus. Ji suvokė, kad įvyko eismo įvykis, matė, kad atitvarai yra sugadinti. Policijos nekvietė, nes pagalvojo, kad niekam nieko blogo nepadarė, o tik sau sugadino automobilį. Protokolas jai buvo surašytas po dviejų mėnesių. Kai po įvykio grįžo namo, automobilį pastatė, o po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai ją surado, nes įvykio vietoje paliko automobilio valstybinį numerį, nes po įvykio rinko tik didesnes detales, kad jos netrukdytų eismui, o į mažesnes nekreipė dėmesio. Į kelio atitvaro savininką kreipėsi ji. Buvo padaryta virš 1200 Eur žala, tą sumą nurodė kelininkai, ją atlygino. Ji labai gailisi dėl autoįvykio. Jai yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes ji veža dukrą 25 km į mokyklą, ji prižiūri tėvus, jos mama yra 1 grupės invalidė. Taip pat į darželį veža anūkę. Ji gyvena 25 km iki Kuršėnų. Jos dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasę. Anūkė taip pat lanko darželį (duomenys neskelbtini). Jos mamos gydymo įstaigą yra (duomenys neskelbtini), tačiau dažnai guli Šiaulių ligoninėje. Jos vyras dirba kitoje mokykloje ir išvažiuoja į darbą 7 val., o dukros mokykla jam nėra pakeliui. Jos dukra dabar lankys 12 klasę. Jos vyras turi vairuotojo pažymėjimą. Šeimą sudaro: ji, vyras, dvi dukros, sūnus, anūkė ir du tėvai. Viena dukra gyvena atskirai, nes yra laikinai išvykusi į Angliją. Kitai dukrai dabar bus 18 m., sūnui – 23 m., o anūkei – 4 m. Sūnus vairuotojo pažymėjimą turi, dirba, mokosi.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų: administracinio teisės pažeidimo protokolo (2-3 b. l.), policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (4, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 b. l.), kelių eismo įvykio vietos schemos, kurioje užfiksuota automobilio stovėjimo pozicija bei padaryti apgadinimai (9 b. l.), D. Č. rašytiniu paaiškinimu (10 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (18, 19 b. l.), VĮ „Automagistralė“ raštu dėl sugadinto turto (21 b. l.), lokaline sąmata (23 b. l.), fotonuotraukomis (24 b. l.), D. Č. paaiškinimų matyti, kad kelio atitvarų apgadinimas padarytas D. Č. vairuotu automobiliu „Opel Astra Station Wagon“, o dėl šio eismo įvykio VĮ ,,Automagistralė“ patyrė 1277 Eur turtinę žalą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Č. padarytas administracinis teisės pažeidimą teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Nustačius, kad kelio atitvarai buvo apgadinti, D. Č. neneigia, kad įvyko eismo įvykis, nurodė, kad matė, kad buvo įlenkęs stulpelis, suvokė, kad įvyko eismo įvykis, tačiau dėl šoko nekvietė policijos pareigūnų. Teismas pažymi, kad iš fotonuotraukų matyti stiprūs D. Č. automobilio apgadinimai, kas patvirtina D. Č. teiginius, kad ji suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Šią aplinkybę patvirtina ir D. Č. automobilio techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobiliui nustatyti techniniai defektai: nuimtas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai žibintai, apgadintas variklio dangtis, kas rodo, kad buvo stiprus smūgis ir D. Č. suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Be to, kaip matyti iš VĮ „Automagistralė“ rašto dėl sugadinto turto, sugadinta 12 metrų atitvarų, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad tai nebuvo vienas trumpas kontaktas, kurio D. Č. galėjo nepajusti. Todėl konstatuotina, kad tokiuose D. Č. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl veika kvalifikuota teisingai kaip sąmoningas pasišalinimas iš įvykio vietos.

Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos D. Č. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus, be to, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. (LR ATPK 31 str. 1 p., 2 p.,). Jos atsakomybę sunkina tai, kad metų laikotarpyje bausta už tos pačios rūšies pažeidimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Individualizuodamas skiriamą nuobaudą, teismas turi išsamiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

ATPK 30 ¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Č. teismui pateikė duomenis apie šeimos sudėtį bei duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą, duomenis iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos iš kurių matyti, kad mokinė M. Č., gyvenanti (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) autobusų stoties informacija, neturi galimybės laiku atvykti į mokyklą ir grįžti iš jos viešuoju transportu, todėl ją kasdien savo automobiliu veža mama D. Č.. Taip pat teismui pateikti duomenys apie šeimos turtinę padėtį, D. Č. ir vyro darbovietes, gaunamas pajamas. Be to, iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, kad D. Č. mamai Z. K. nuo 2013-09-19 iki 2016-09-26 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, todėl D. Č. prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi jos reikalingos šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. Č. šeimoje ji nėra vienintelis asmuo turintis vairuotojo pažymėjimą, D. Č. vyras bei sūnus turi vairuotojo pažymėjimus ir gali tenkinti aukščiau išdėstytus šeimos poreikius, be to, teismas skirdamas administracines nuobaudas vertina ir pažeidimo padarymo aplinkybes, t.y. D. Č. teisė vairuoti transporto priemones yra įgijusi 1988-10-11 metais, t.y. pažeidimo padarymo metu turėjo 26 metų vairavimo stažą, iš D. Č. automobilio techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui nustatyti techniniai defektai: nuimtas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai žibintai, apgadintas variklio dangtis, kas rodo, kad buvo stiprus smūgis ir D. Č. turėdama 26 metų vairavimo stažą suvokė, kad įvyko eismo įvykis, bei turėdama pareiga pranešti policijai apie sukeltą eismo įvykį, pažeisdama KET reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos VĮ ,,Automagistralė“ 2015-04-03 pastebėjusi eismo įvykio vietoje apgadintą bendrovei priklausantį turtą, 2015-04-15 kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Raseinių raj. PK prašydama nustatyti eismo įvykio kaltininką. Iš šių aplinkybių matyti, kad po 2015-04-03 eismo įvykio iki 2015-04-15 kreipimosi į policijos įstaigą, D, Č. suvokdama, kad yra eismo įvykio kaltininkė, žinodama, kad yra padaryta turtinė žala, nesikreipė į policiją dėl sukelto eismo įvykio, nesiėmė aktyvių veiksmų tartis su VĮ ,,Automagistralė“ dėl žalos atlyginimo, o tik 2015-06-02 Šiaulių apylinkės teismui gavus administracinę bylą, VĮ ,,Automagistralė“ turtinė žala buvo atlyginta 2015-07-13. Be to, iš D. Č. veiksmų matyti, kad jei eismo įvykio vietoje nebūtų rastas D. Č. automobilio valstybinis numeris, eismo įvykio kaltininkas nebūtų surastas, kadangi byloje nėra nustatyti eismo įvykio liudininkai, o D. Č. nesikreipė į policiją dėl eismo įvykio bei neieškojo turtinę žalą patyrusio asmens, kas rodo padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d. pavojingumą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl D. Č. turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jai, jos artimųjų ratui, todėl taikyti LR ATPK 30 ¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo

Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, įvertinus D. Č. asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vieną sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, D. Č. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skiriamos nuobaudos – minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Galutinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

D. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

D. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.