Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1964 04 28, Rokiškio r., lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, teistas 2012-01-25 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėn., bausmę atlikęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 145 str. 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., artimoje aplinkoje grasino nužudyti.

2012 m. lapkričio 3 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) esančiame savo bute A. T. neblaivus įėjo į kambarį, kuriame ant lovos sėdėjo nukentėjusios - jo žmona D. T. ir duktė U. T., ir, rankose laikydamas iškėlęs virš galvos kastuvą, viena koja įsispyręs į lovą, nukreipęs kastuvo ašmenis į sėdėjusias abi ant lovos nukentėjusias, vadindamas jas nepadoriais žodžiais, grasino jas nužudyti, sakydamas, kad jam nėra ko prarasti, kad jos nevertos gyventi, duodamas pagrindo nukentėjusioms manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Jo kaltė įrodyta bylos medžiaga, nukentėjusių parodymais.

Nukentėjusioji D. T. paaiškino, kad jos vyras, atlikęs bausmę, vėl sugrįžo gyventi namo. Nors santykiai nebuvo itin draugiški, bet jis elgėsi kurį laiką su draugiškai, ji jam net valgyti pradėjo gaminti. Tačiau praėjus kuriam laikui, vyras ėmė girtauti, nedirbo. Lapkričio 3 d. A. T. namo parėjo girtas, prieš tai gėrė jau kokią savaitę. Ji su dukra buvo savo kambaryje: dukra ruošėsi egzaminui, ji žiūrėjo televizorių. Abi sėdėjo ant lovos. Girdėjo, kad vyras vaikštinėja po butą, kalbasi su sienomis, buvo neramus. Staiga atsidarė kambario durys, įeina jos vyras ir sako „duok cigaretę“. Ji jam pasakė, kad neturi, nes turėjo tik kelias cigaretes sau. Jis, uždaręs duris, greitai išėjo. Tačiau labai greitai, po kelių minučių atsidarė kambario durys, pro kurias įėjo jos vyras, koja užstūmė duris, ir, iškėlęs rankose virš galvos kastuvą, užkėlęs dešinę koją ant lovos, kastuvo ašmenis nukreipė virš dukters galvos ir sako: „ką sukos, padlos, užmušiu abi, ką, gaila buvo vienos cigaretės ir tave užmušiu, sėsk arčiau jos, greičiau“, jis rėkė, akys išsprogusios, švokštė pro dantis ir mosikavosi su kastuvu tai į ją, tai į dukrą, šaukė, kad užmuš, kad jam nėra ką prarasti. Joms buvo baisu, sėdėjo ir nejudėjo, abi buvo šoke, nežinojo ką daryti, po kurio laiko iškvietė policijos pareigūnus.

Nukentėjusioji U. T. paaiškino, kad tėvas iki to visą savaitė girtavo. Namo parėjo apie 17 val. Vaikščiojo po namus, kalbėjosi su savimi, keikėsi. Jos buvo užsidariusios kambaryje, sėdėjo ant lovos. Ji ruošėsi egzaminui, buvo įsijungusi kompiuterį. Staiga tėvas įeina į kambarį ir paprašo mamos cigaretės. Mama pasakė, kad turi tik sau. Tėvas išėjo, tačiau po poros minučių vėl įėjo į kambarį, nešinas kastuvu. Dešinę koją užkėlė ant lovos, šalia jos, rankos buvo sulenktos, o kastuvą abiem rankom iškėlęs jai virš galvos, ėmė šaukti, kad abi užmuš, kad jos nevertos gyventi. Motinai šaukė gulti šalia jos ir toliau rėkė, kad užmuš abi, jam nėra ko prarasti. Jai buvo baisu. Tėvas žiūri tai į telefoną, tai į ją, taip įspėdamas nedaryti jokių judesių. Jos nieko nedarė, iš baimės tylėjo ir maldavo mintyse, kad tik jų neužmuštų. Maždaug po dešimt minučių tėvas atbulas atsitraukė ir išėjo iš kambario. Ji iškvietė policiją.

Prietaiso Alcotest parodymai patvirtina, kad A. T. buvo neblaivus. Jam buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje konstatuota D. T. ir U. T. diagnozė – reakcija į stresą. Specialisto išvadoje konstatuotas tiek D. T., tiek U. T. psichoemocinės būsenos pablogėjimas, kuris sietynas su lėtinių ligų, kuriomis jos serga, paūmėjimu, tačiau sveikatos sutrikdymo mastas negali būti kvalifikuojamas.

U. T. pateikė kastuvą, kuriuo buvo grasinta.

Grasinimas- tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Ar jis buvo realus, vertinant turi reikšmės, kaip jį suprato nukentėjęs. Grasinimas, tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o nerealūs grasinančio ketinimai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusių, ypač su D. T. yra konfliktiški santykiai. Kaltinamasis linkęs vartoti savo žmonos atžvilgiu smurtą, už ką net buvo nuteistas. Tą vakarą, įsibrovęs į kambarį su kastuvu, buvo agresyvus, iškėlęs kastuvo ašmenis virš nukentėjusių galvų, grasino jas nužudyti. Esant tokiai situacijai, nukentėjusios grasinimą suvokė kaip realų pavojų jų gyvybei, jos patyrė stresą, baimę, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai patvirtina, kad grasinimas buvo realus.

Tokiu būdu įrodyta, kad A. T. 2012 m. lapkričio 3 d. vakare grasino nužudyti savo žmoną ir dukrą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 dalyje.

Skirdamas bausmę A. T., teismas atsižvelgia, kad jis padarė nusikaltimą, kuris laikomas nesunkiu, tačiau artimoje aplinkoje, taip pat į kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 dalyje. A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi ir atsiprašė nukentėjusių. Nors jis teisiamas antrą kartą už nusikaltimą, nukreiptą prieš jam artimų žmonių sveikatą ir turi už jį teistumą, tačiau teismas skiria jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skiriant įpareigojimus ir draudimus. Teismo nuomone, ilgesnė priežiūra ir paskirtų įpareigojimų vykdymas, turėtų pasiekti bausmės tikslus, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, taip pat darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Šiuo metu A. T. gyvena atskirai nuo nukentėjusių, turi darbą.

Kiekviena nukentėjusi prašo priteisti iš A. T. po 10 tūkst. litų neturtinės žalos kuri joms padaryta dėl pastarojo grasinimų. Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jos patyrė stresą ir įtampą, nes nuolat galvoja apie nesaugumą namuose. Todėl ir toliau jaučia stresą ir baimę.

LR CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Tas pats straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad dėl A. T. elgesio abi nukentėjusios patyrė baimę, prarado dvasinę ramybę, kas sąlygojo teigiamų emocijų netekimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą bei neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes. Neturtinio pobūdžio pasekmes sustiprino ir jų turėtos lėtinės ligos, kurios tokiomis aplinkybėmis paūmėjo. A. T. atsiranda prievolė, kad bent iš dalies būtų sušvelninti nukentėjusių neigiami išgyvenimai, juos kompensuoti materialiniu atlyginimu.

Teismas, įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, priteisia kiekvienai nukentėjusiai atlyginti po du tūkstančius penkis šimtus litų neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu pagal BK 145 str. 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus: laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir joje nesilankyti per visą bausmės atlikimo laiką; per bausmės laiką dirbti.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš A. T. – D. T. 2500(du tūkstančius penkis šimtus)litų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-02-28 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, U. T. 2500(du tūkstančius penkis šimtus)litų neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-02-28 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti iš A. T. valstybei 430,84 Lt su antrinės teisinės pagalbos nukentėjusioms teikimu susijusias išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB Swedbank“, įmokos kodas 5630.

Daiktą, turėjusį nusikalstamai veikai tirti – kastuvą grąžinti A. T..

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.