Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40339-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.21; 3.3.1.14; 3.3.1.21

2017 m. balandžio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Terra Virtuala“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „ICONA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Terra Virtuala“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 11 888,25 Eur skolos, 294,02 Eur delspinigių, priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog šalių 2015 m. vasario 27 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties (toliau tekste – Sutartis) pagrindu sudarė Pardavimų planą ir suteikė atsakovui reklamos paslaugų, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas už suteiktas paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras, kurias atsakovas apmokėjo ne pilnai. Atsakovas ieškovui liko skolingas 11 88,25 EUR sumą. Už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 294,02 EUR. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šiais faktiniais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „ICONA“ iš atsakovo UAB „Terra Virtuala“ skolą – 11 888,25 Eur, 294,02 Eur delspinigius 6 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 12 182,27 EUR nuo ieškinio priėmimo (2015 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137 Eur bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas UAB „Terra Virtuala“ pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Nurodė, jog pagal Sutartį ieškovas atsakovui rengė metinę rinkodaros strategiją, kurai pasiūlė padidinti pardavimus nuo 490 iki 1800 vienetų. Šalys sudarė Sutartį dėl strategijos įgyvendinimo. Pagal ieškovo Pardavimų planą turėjo būti parduota atitinkamas kiekis produktų kiekvieną mėnesį su 30 procentų nuokrypiu. Ieškovui teikiant paslaugas pardavimai neviršijo minimalaus mėnesinio pardavimų kiekio ir netgi sumažėjo lyginant su ankstesniais metais. Atsižvelgiant į tai atsakovo manymu ieškovas nesuteikė paslaugų arba jas suteikė netinkamai. Atsakovas prašė pateikti ataskaitas patvirtinančias atliktus darbus, tačiau ieškovas tokių ataskaitų nepateikė. Ieškovas UAB „ICONA“ pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, jog pagal atsakovo lūkesčius ieškovas suplanavo skaitmeninės rinkodaros veiksmų planą. Sudarydamos Sutartį šalys numatė galimas pardavimų plano įvykdymo apimtis bei susitarė dėl administravimo mokesčio, kurio dydis priklausė nuo pardavimų kiekio, o esant pardavimų apimčiai mažesnei nei 70 procentų, atsakovas administravimo mokesčio iš viso neturėjo mokėti, bet išlaidas privalėjo apmokėti. Aplinkybė, jog nebuvo pasiektas užsibrėžtas pardavimų planas nereiškia, jog paslaugos nesuteiktos, nes rinkodaros tikslas buvo pritraukti vartotojų dėmesį į reklamuojamas prekes. Sutartis buvo reklamos paslaugų, o ne pardavimo, todėl ieškovas nėra atsakingas dėl pardavimų. Ieškovas paslaugas teikė tinkamai, pateikė ataskaitas kiekvieną mėnesį elektroniniais laiškais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-31 galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą - patenkino ieškinį dalyje. Priteisė ieškovui UAB „ICONA“ iš atsakovo UAB „Terra Virtuala“– 7 425,96 Eur skolos; 183,65 Eur delspinigių 6 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo (2015 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 569,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovas nebuvo įsipareigojęs pasiekti tam tikrų pardavimų rezultatų. Sutarties objektas – reklamos paslaugų teikimas, todėl ieškovas privalėjo tik teikti reklamos paslaugas, tačiau nėra ir negali būti atsakingas dėl to, jog nebuvo pasiekti planuoti pardavimų kiekiai. Be to, iš Sutarties 2.5 punkto matyti, jog pardavimų plano įgyvendinimas gali nedidėti, t. y. šalys Sutartyje jau numatė, kad pardavimų kiekio padidėjimo gali ir nebūti. Atsižvelgiant į tai teismas nurodė, jog atsakovo teiginiai susiję su pardavimų kiekių nepasiekimu atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs byloje esančias UAB „Tele-3“ sąskaitas, UAB „Tele-3“ raštą, nustatė jog UAB „Tele-3“ suteikė paslaugų ieškovui teikiant iRobot reklaminę medžiagą už 2 628,07 EUR (3 t., p. 17-19). Teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas suteikė reklamos paslaugų atsakovui per UAB „Tele-3“ už 2628,07 Eur, laikytina įrodyta ir skola už šias paslaugas priteistina iš atsakovo (CK 6.716 str.). Teismas nustatė, jog ieškovas 2015 m. kovo 3 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 809, 2015 m. balandžio 3 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 825, 2015 m. gegužės 5 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 839, 2015 m. birželio 1 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 869, 2015 m. liepos 1 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 900, 2015 m. rugpjūčio 4 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 924 ir 2015 m. rugsėjo 3 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. PPT 954 (e. b. l. 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15). Atsakovas ieškovui už suteiktas paslaugas sumokėjo dalinai ir liko skolingas 11 888,25 EUR. Teismas nustatė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo suteikęs tokį paslaugų kiekį per bendroves Adform A/S, Facebook Ireland Ltd., Google Ireland Ltd., kokį deklaravo, todėl ieškinio reikalavimai priteisti skolą už suteiktas paslaugas mažinti neįrodytų paslaugų verte, t. y. 4 462,29 EUR (2434,31+2400,36+246,81-619,19= 4462.29). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas suteikė atsakovui paslaugų iki Sutarties nutraukimo už 7 425,96 EUR (11888,25 - 4462,29 = 7425,96), todėl privalo sumokėti ieškovui už iki Sutarties nutraukimo atliktas paslaugas ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje tenkintini (CK 6.721 str. 1 d.).

Apeliantas (atsakovas) UAB „Terra Virtuala“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą, ieškovo UAB „ICONA“ ieškinį atsakovei UAB „Terra Virtuala“ atmetant. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Atsakovas ne kartą pabrėžė ieškovui, kad atsakovas Sutartį sudaro su tikslu padidinti pardavimų skaičių, prieš sudarant Sutartį atsakovas klausė ieškovo atsakingų asmenų, kiek realūs yra prognozuojami augimo skaičiai. Gavęs atsakymą, kad maksimalus nuokrypis nuo pardavimų plano gali būti apie 30% (tai patvirtinantys 2015-02-05 el. laiškų nuorašai pateikti byloje), atsakovas ryžosi sudaryti Sutartį su atsakovu. Pasirašant Sutartį šalys taip pat suderino pardavimų planą, kuriame buvo numatyta, kad naudojantis ieškovo paslaugomis bus parduota 40 vienetų atsakovo produktų vasario mėnesį, 40 vienetų – kovo mėnesį, 80 – balandį, 100 gegužę, 100 – birželį, 80 – liepą, 230 – rugpjūtį ir 290 – rugsėjį. Nors Sutartyje ir buvo nurodyta, kad, nepasiekus mėnesinio pardavimo plano, ieškovui nebus mokamas administravimo mokestis, ieškovas nuolat tvirtino, kad šalių numatytas pardavimų planas bus pasiektas (tai patvirtinantys 2015-06-18 – 2015-07-01 el. laiškų nuorašai bei atsakovo ir ieškovo atstovų 2015-09-16 pokalbio vykusio ieškovo UAB „ICONA“ patalpose garso įrašai pateikti byloje). Tokiu būdu ieškovas pažeidė savo prievolę vykdyti Sutartį tinkamai ir sąžiningai, kadangi teikė klaidinančią informaciją atsakovui ir taip skatino nenutraukti Sutarties. Realios pardavimų apimtys nei vieną mėnesį nesiekė pardavimų plane nurodytų apimčių. Dar daugiau, lyginant su ankstesniais metais, pardavimų apimčių rezultatai 2015 metais, kuomet ieškovas jau teikė savo paslaugas atsakovui, buvo prastesni nei tuomet kai ieškovas dar neteikė savo paslaugų atsakovui (duomenys apie atsakovo pardavimų apimtis 2014 ir 2015 metais pateikti byloje). Nors ieškovas buvo teigęs, kad atsakovo pardavimai augs ateityje, pardavimų plane nurodyti skaičiai nebuvo pasiekti nei 2015, nei 2016 metais. Atsakovas prašė ieškovo pateikti dokumentus (ar kito pobūdžio įrodymus) apie faktiškai suteiktas paslaugas ir patirtas išlaidas (tai patvirtinantys 2015-10-05 – 2015-10-06 el. laiškų nuorašai pateikti byloje), tam, kad galėtų sumokėti ieškovui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias ieškovas, norėdamas įvykdyti Sutartį, patyrė iki Sutarties nutraukimo momento. Visgi, atsakovas tokių dokumentų ieškovui nepateikė. Ieškovo įrodytų paslaugų vertė buvo mažesnė nei atsakovo jau sumokėta suma pagal Sutartį, todėl ieškovo reikalavimai turėjo būti atmesti visa apimtimi, o ne sumažinti neįrodytų paslaugų verte. Skundžiamame sprendime buvo nustatyta, kad ieškovo pateikti įrodymai įrodo tik ieškovo suteiktas 3 247,26 Eur dydžio vertės paslaugas atsakovui. Kadangi atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 3 321,45 Eur sumą pagal Sutartį, kas iš esmės atitinka ieškovo įrodytų paslaugų vertę, teismas turėjo ieškovo reikalavimus atmesti (įrodytų paslaugų vertė jau buvo padengta), o ne sumažinti juos neįrodytų paslaugų verte. Mažinant skolą neįrodytų paslaugų verte ir nesant įrodymų apie likusią tariamai suteiktų paslaugų, dėl kurių įrodymai nebuvo pateikti, vertę, ieškovas būtų suinteresuotas teikti kuo mažiau įrodymų apie teiktas paslaugas. Kadangi tokiu atveju, pateikus įrodymus, jie galėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir atmestini (kaip buvo Google ir AdForm įrodymų atveju), tačiau nepateikus konkrečių įrodymų apie tariamai teiktas paslaugas ar jų vertę, būtų įmanoma skolą už tariamai teiktas paslaugas prisiteisti. Skundžiamajame sprendime neteisingai nustatytas ieškovo ir atsakovo 2015 m. vasario 27 d. pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. GRP15/02/27 (toliau - Sutartis) objektas, t.y. teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 str. 1 d. nuostatas, dėl ko nustatė, kad Sutarties objektas buvo tik reklamos paslaugų teikimas, o ne ieškovo parengtos metinės pardavimų strategijos įgyvendinimas. Kadangi tikrieji atsakovo ketinimai sudarant Sutartį buvo padidinti pardavimų apimtis, o ne užsakyti bendro pobūdžio reklamos paslaugas, o ieškovas, nuolat teigdamas atsakovui, kad naudojantis ieškovo paslaugomis atsakovo produktų pardavimai augs, leido atsakovui pagrįstai tikėtis pardavimų skaičiaus augimo, šiuo atveju laikytina, kad Sutarties objektas buvo ne vien reklamos paslaugų teikimas, bet ir pardavimų plano įgyvendinimas.

11. Atsiliepime ieškovas UAB „ICONA“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-31 sprendimą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

11.1. Šalių sudarytos Sutarties 1.1 p. buvo aiškiai sutarta, jog ieškovas, pagal su atsakovu suderintą paslaugų teikimo pasiūlymą, atsakovui teiks būtent reklamos paslaugas. Sutarties 2.1 p. šalys suderino paslaugų biudžetą, t.y. numatė būsimas atsakovo išlaidų dydį ir išlaidų rūšis. Sutarties 2.4 pagrindu šalys nustatė preliminarų atsakovo produkcijos pardavimų planą. Pagal sutarties 2.5 p., ieškovui buvo nustatyta teisė gauti administravimo mokestį, priklausomai nuo pardavimų plano įgyvendinimo apimties. Nurodytų sutartinių nuostatų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog šalys susitarė tik dėl reklamos paslaugų teikimo, taip pat, jog ieškovas neįsipareigojo garantuotai pasiekti pardavimų plane numatytus rezultatus, kadangi pačioje sutartyje (2.5 p.) buvo sulygta, kad pardavimų apimtys gali ir nedidėti.

11.2. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl, atsakovas iš pardavimų ir ieškovo paslaugų kainų plano, sutarties turinio bei pačios ieškovo teikiamų paslaugų esmės turėjo suvokti, kad ieškovo teikiamos paslaugos skirtos tik skatinti atsakovo prekių pardavimą, o ne faktiškai pardavinėti atsakovo prekes. Tik nuo ieškovo veiksmų tiesiogiai nepriklauso ir negali priklausyti atsakovo prekių pardavimai, nes ieškovas nevaldo atsakovo pardavimų sistemos (įskaitant ir elektroninę parduotuvę), todėl, ieškovo funkcija buvo tik padėti atsakovui plėsti savo pardavimus. Juo labiau, kad kaip jau minėta, šalys buvo susitarusios, kad ieškovas atlygį, t.y., administravimo mokestį, gauna tik tuo atveju, jeigu yra įgyvendinamas pardavimų planas - sutartyje netgi buvo pateikiami įvairūs plano įgyvendinimo lygiai ir nuo jų priklausančio mokesčio dydžiai.

11.3. Ieškovas atsakovui įsipareigojo teikti ir suteikė skaitmeninės reklamos paslaugas, t.y., iš esmės visos ieškovo paslaugos buvo teikiamos tik skaitmeninėje erdvėje. Dėl tokios teikiamų paslaugų specifikos, ieškovui buvo objektyviai neįmanoma surinkti absoliučiai visų įrodymų dėl atsakovui suteiktų paslaugų. Pvz., Tarptautinės įmonės Facebook Ireland Limited, Google Ireland Limited bei Adform A/s savo sąskaitose dažniausiai nedetalizuoja projektų, kuriems konkrečiai teikiamos paslaugos, todėl, ieškovas objektyviai galėjo pateikti tik minėtų įmonių sąskaitas ir jų apmokėjimo pavedimus; dėl nutraukto reklaminių banerių transliavimo, buvo neįmanoma pateikti nuorodos, iliustruojančios banerių „gyvą“ transliavimą; dėl nutrauktos Facebook komunikacijos buvo neįmanoma pateikti nuorodos apie tai, jog ji buvo sukurta ir palaikoma ir pan.

11.4. Ieškovas teismui pateikė tiek įrodymų, kiek objektyviai galėjo pateikti. Nepaisant minėtų sunkumų, ieškovas į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog reklamos paslaugos atsakovui buvo teikiamos. Apie tai, jog reklamos paslaugos atsakovui buvo suteiktos galima spręsti ir iš paties atsakovo veiksmų - nė viena iš ieškovo atsakovui siųstų sąskaitų nebuvo grąžinta ieškovui kaip išrašyta be pagrindo, todėl, spręstina, jog absoliučiai visos ieškovo sąskaitos, pilna jose nurodytų paslaugų apimtimi, buvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą. Taip pat, svarbu, jog ieškovas kas mėnesį atsakovui teikdavo ataskaitas apie suteiktas paslaugas, ir atsakovas tuo metu nereiškė jokių pagrįstų pretenzijų dėl paslaugų suteikimo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

13. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sąlygų aiškinimo, suteiktų paslaugų apimties bei užsakovo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas.

14. Byloje nustatyta, kad UAB „ICONA“ (vykdytojas) ir atsakovas UAB „Terra virtuala“ (užsakovas) 2015 m. vasario 27 d. sudarė Sutartį Nr. GRP15/02/27 (Sutartis), pagal kurią vykdytojas įsipareigojo pagal su užsakovu iš anksto raštu suderintą paslaugų teikimo pasiūlymą teiktu užsakovui reklamos paslaugas (1.1 p.). Vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo teikti paslaugas, numatytas Sutarties 1.1 punkte, pagal iš anksto su užsakovu (atsakovu) suderintą pasiūlymą, kuriame turi būti nurodyti reikalavimai teikiamoms paslaugoms ir preliminarus biudžetas. Vykdytojas (ieškovas) įsipareigoja neviršyti su užsakovu (atsakovu) numatyto preliminaraus biudžeto (Sutarties 2.1 p.). Užsakovas (atsakovas) įsipareigoja priimti vykdytojo (ieškovo) tinkamai ir laiku suteiktas paslaugas ir jas apmokėti (Sutarties 2.2 punktas). Užsakovui (atsakovui) taikomas išankstinis apmokėjimas už paslaugas, t.y. už paslaugas užsakovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti avansu per 7 kalendorines dienas nuo išankstinės sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 2.3 punktas). Sutarties 2.5 punktu šalys sutarė, jog ieškovas turi teisę gauti administravimo mokestį, kuris priklausė nuo pardavimų plano įgyvendinimo: 100 procentinis įgyvendinimas – 100 procentų administravimo mokesčio, 130 procentų įgyvendinimas – 200 procentų administravimo mokesčio, 70 procentų įgyvendinimas – 50 procentų administravimo mokesčio, iki 70 procentų – 0 procentų administravimo mokesčio. Internetinės rinkodaros biudžeto sąmata numatyta 32 863,60 EUR , kurioje administravimo mokestis įvardintas, kaip kampanijos įgyvendinimas – 4 550 EUR. Kampanijos terminas 10 mėnesių (1 t., p. 6). Vėliau buvo patikslinta sąmata ir suma sumažinta (1 t., p. 21). Remiantis sąmata, atsakovui buvo pateiktos sąskaitos už kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius.

15. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė Sutarties objektą, t.y. teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 str. 1 d. nuostatas, dėl ko nustatė, kad Sutarties objektas buvo tik reklamos paslaugų teikimas, o ne ieškovo parengtos metinės pardavimų strategijos įgyvendinimas. Apelianto teigimu, tikrieji jo ketinimai sudarant Sutartį buvo padidinti pardavimų apimtis, o ne užsakyti bendro pobūdžio reklamos paslaugas.

16. Pagal CK 6.193 straipsnio 1-2 dalis sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinat sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, Sutarties objektu nurodyta, jog vykdytojas įsipareigojo pagal su užsakovu iš anksto raštu suderintą paslaugų teikimo pasiūlymą teikti užsakovui reklamos paslaugas (1.1 p.). Šalys suderino paslaugų biudžetą, būsimas apelianto išlaidas, jų rūšis, tokiu būdu susitarė dėl reklamos teikimo apimties. Pasiūlyme bei šalių ikisutartiniuose santykiuose aptarti pardavimų planai vertintini tik kaip prognozuojami pardavimai pagal pasirinktą ieškovo suteiktų paslaugų biudžetą. Jei sutikti su apeliantu, kad sutarties tikslas buvo pardavimų apimčių didinimas, tuomet būtų numatytos sutartyje ir pasekmės už šių pardavimų apimčių neįvykdymą ar pan. Tačiau šiuo atveju priešingai, Sutarties 2.4 punkte įtvirtinta, kad šalių sutartas pardavimų planas gali būti ir neįgyvendintas, t. y. nurodant, kad gali būti planas įgyvendinamas nuo 0 iki 70 proc., tuomet administravimo mokestis nemokamas. Taip pat Sutarties 2.3 punkte šalys susitarė, jog apeliantui taikomas išankstinis apmokėjimas už paslaugas, t.y. už paslaugas užsakovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti avansu per 7 kalendorines dienas nuo išankstinės sąskaitos faktūros gavimo dienos, kas reiškia, kad šalys sulygo dėl apmokėjimo už reklamos paslaugas pagal numatytą iš anksto šalims žinomą reklamai skiriamą biudžetą, o pagal Sutarties 2.6 punktą administravimo mokestis skaičiuojamas už praeito mėnesio paslaugų teikimo rezultatus, kas reiškia, kad administravimo mokestis sumokamas kaip papildomas mokestis už pardavimų įgyvendinimą. Pardavimų planą įgyvendinus mažiau nei 70 proc., apeliantui išlieka pareiga apmokėti už sutartimi sulygtas paslaugas pagal 2.3 punktą.

17. Atsižvelgtina ir į tai, kad reklamos sutartis yra rizikos sutartis, kuri užsakovui nebūtinai gali pasiteisinti, ar atsipirkti. Apeliantas pats būdamas verslo subjektu, profesionaliu rinkos dalyviu negalėjo tikėtis, jog pasirašyta reklamos sutartis jam garantuos ieškovo nurodomus pardavimus. Todėl ir šalių pageidaujamo pardavimų plano neįgyvendinimas negali būti laikomas sutarties pažeidimu. Atsižvelgiant į sutarties tekstą, sutarties sudarymo aplinkybes, Sutartis šiuo atveju pagal savo turinį buvo sudaryta, siekiant reklamuoti atsakovo veiklą, kad apie apelianto teikiamas paslaugas būtų žinoma kuo didesniam galimų užsakovų skaičiui, tikslu skatinti apelianto pardavimus. Tačiau pardavimų plano neįgyvendinimas, negali išimtinai priklausyti tik nuo ieškovo teikiamų reklamos paslaugų. Kaip pagrįstai ieškovas nurodo, jis nevaldė apelianto pardavimo sistemos, pats nevykdė pardavimų, o tik padėjo plėtoti apeliantui pardavimus, pasitelkiant skaitmenines reklamos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad sutarties objektas yra reklamos paslaugų teikimas, todėl ieškovas privalėjo tik teikti reklamos paslaugas, tačiau nėra ir negali būti atsakingas dėl to, jog nebuvo pasiekti planuoti pardavimų kiekiai.

18. Apeliantas nurodo, jog skundžiamame sprendime buvo nustatyta, kad ieškovo pateikti įrodymai įrodo tik ieškovo suteiktas 3 247,26 Eur dydžio vertės paslaugas atsakovui. Kadangi atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 3 321,45 Eur sumą pagal Sutartį, kas iš esmės atitinka ieškovo įrodytų paslaugų vertę. Apelianto manymu, teismas turėjo ieškovo reikalavimus atmesti (įrodytų paslaugų vertė jau buvo padengta), o ne sumažinti juos neįrodytų paslaugų verte. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.

19. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas, nutraukęs sutartį, privalo sumokėti paslaugų tiekėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas. Byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovui už suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo dalinai ir liko skolingas 11 888,25 Eur. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas suteikė reklamos paslaugų atsakovui per UAB „Tele-3“ už 2628,07 Eur, kuri laikytina įrodyta. Taip pat teismas nustatė, kad pateiktos Facebook Ireland Ltd. sąskaitos patvirtina, jog per Facebook Ireland Ltd. ieškovas suteikė apeliantui paslaugų už 619,19 Eur. Taigi teismas sprendė, jog byloje įrodytos realiai suteiktos paslaugos sudaro 3247,26 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad būtent tokia suma pripažinta pagrįsta ir įrodyta, pirmos instancijos teismas nustatęs, neįrodytų paslaugų vertę (4 462,29 Eur), nepagrįstai šią sumą atėmė iš 11 888,25 Eur sumos (pagal išrašytas sąskaitas) ir gautą sumą 7 425,96 Eur (11 888,25 Eur – 4 462,29 Eur) laikė įrodyta suteiktų paslaugų verte. Būtent 7 425,96 Eur suma ir buvo priteista ieškovui iš apelianto, nors nustatyta, kad įrodyta ieškovo suteiktų paslaugų apimtis yra 3247,26 Eur. Pažymėtina, jog ieškovas nėra pateikęs apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria teismas konstatavo, kad iš ieškovo 11 888,25 Eur sumai išrašytų sąskaitų yra suteikta tik 3247,26 Eur sumai reklamos paslaugų, todėl atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, teismo išvados, kuriose konstatuojama neatliktų paslaugų apimtis nevertinamos. Kadangi apeliantas yra sumokėjęs ieškovui 3 321,45 Eur už suteiktas paslaugas pagal 2015 m. vasario 27 d. Sutartį Nr. GRP15/02/27 bei nustačius, jog pirmos instancijos teismas nors ir tinkamai įvertino suteiktų paslaugų apimtį skundžiamoje sprendimo dalyje, tačiau neteisingai paskaičiavo, kad suteiktų paslaugų suma sudaro 7 425,96 Eur, spręstina, jog yra pagrindas apeliacinį skundą skundžiamoje dalyje tenkinti ir galutinį teismo sprendimą pakeisti ieškinį šioje dalyje atmetant, o likusią galutinio sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

20. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškinys atmetamas visiškai, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pirmos instancijos teisme nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jam šios išlaidos nekompensuojamos. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 274 Eur už ginčijamą 12 182,27 Eur sumą, nors apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 7 609,61 Eur. Vadinasi ieškovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti ne 274 Eur, o 171 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 171 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui grąžintina 103 Eur žyminio mokesčio dalis, sumokėta už apeliacinį skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. galutinį sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „ICONA“ iš atsakovo UAB „Terra Virtuala“ priteista 7 425,96 Eur skolos, 183,65 Eur delspinigių 6 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 7 609,61 EUR nuo ieškinio priėmimo (2015 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 569,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „ICONA“ (į. k. 302620412) atsakovo UAB „Terra Virtuala“ (į. k. 302253845) naudai 171 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti UAB „Terra Virtuala“ (į. k. 302253845) 103 Eur dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2016-06-29 per Paysera Nr. 43470964.