Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1046/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
1-714-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02850-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Nukentėjusysis
J. K.
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-714-1046/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02850-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,nukentėjusiajai J. K.,kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 286 straipsnį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2015 m. lapkričio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su 2015 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2017 m. gruodžio 27 d. paleistas iš įkalinimo vietos atlikus bausmę;

3) 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2018 m. sausio 16 d., apie 8 val., gyvenamojo namo prieškambaryje, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., konflikto metu smurtavo prieš J. K., t. y. tyčia rankomis pastūmė, o jai nugriuvus ant žemės, vieną kartą koja įspyrė į kairįjį šoną, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame petyje ir tuo nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis buvo 2018 metais vasario ar sausio mėnesį, t. y. žiemą. Atvažiavo R. T. ir pasikvietė į svečius išgerti naminio vyno. Aš sutikau. Pas R. T. namuose išgėrė vyno, sėdėjo, bendravo. Dviese išgėrė apie du litrus vyno. Jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Iš savo telefono buvo paleidęs muziką. Telefono pasigedęs nebuvo. J. K. iš pradžių nematė, nes ji nebuvo atėjusi į tą kambarį, kur vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo beveik visą naktį, o paskui nuėjo miegoti. Naktį, o gal ir jau ryte, dar buvo tamsu, išgirdo šaukiant R. T. motiną, kuri prašė, kad kas nors padėtų atsikelti. J. K. šaukė R. T., bet R. T. miegojo, todėl atsikėlė jis (kaltinamasis) ir nuėjo pažiūrėti. Nukentėjusioji buvo kitame kambaryje ir gulėjo ant žemės prie lovos. Bandė pakelti J. K., bet negalėjo, nes ji sunki. Keldamas buvo suėmęs nukentėjusiąją už juosmens, pečių. Nukentėjusiajai specialiai nesudavė ir nepargriovė jos, nebent netyčia keliu keldamas galėjo užkliudyti petį. Nepakėlęs paliko nukentėjusiąją gulėti ant grindų ir nuėjęs bandė prikelti R. T., bet šis tik kažką sumurmėjo ir miegojo toliau. Pats irgi atsigulė ir miegojo. Po kokios valandos atsikėlė R. T. ir parvežė namo.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. sausio 16 d. Nematė, kada sūnus R. T. į namus parsivežė kaltinamąjį R. B.. Kaltinamąjį pamatė tik tada, kai atėjo į vidų ir atsinešė vyno. Sūnui papriekaištavo, kad atsivežė tą žmogų namo, sakė, kad apie R. B. žmonės negerai šneka, kad jis yra pavogęs daiktų. R. B. atėjo į kambarį, apkabino, mama vadino. Liepė kaltinamajam eiti iš kambario. R. B. ir R. T. nuėjo į sūnaus kambarį, o pati į savo kambarį kitame namo gale. Užsirakino savo kambaryje ir nuėjo miegoti. Apie 8 val. ryte išgirdo, kad R. B. rėkauja. Pagalvojo, kad kaltinamasis neranda savo telefono. Atsikėlusi išėjo į koridorių pažiūrėti. Tik pasakė R. B., kad neberėkautų, nes iškvies policiją. To ir užteko. R. B. pastūmė ir ji (nukentėjusioji) pargriuvo. Pargriuvusi pradėjo rėkti ne savu balsu, galvojo gal sūnus ar vyras išgirs. Bet niekas neišgirdo, o R. B. tada spyrė du kartus – į kairį petį ir į kairį šoną. Spirdamas į petį nelabai pateikė, o į šoną įspyrė skaudžiai. Šoną labai skaudėjo, negalėjo nei gulėti ant to šono, nei paeiti. Patyrė fizinį skausmą. Įspyręs R. B. nuėjo į sūnaus kambarį ir nebetriukšmavo. Pati irgi nebešaukė, nes bijojo. Šiaip taip nučiuožė į savo kambarį, ten įsitvėrusi į fotelį atsistojo ir iš karto užsirakino duris. Iš savo kambario paskambino kitam sūnui, kuris iškvietė policiją ir greitąją. Kai atvažiavo greitoji, į ligoninę važiuoti atsisakė, bet kadangi labai skaudėjo šoną gal po trijų dienų vis tiek važiavo pas gydytojus. Traumatologas įtarė, kad lūžęs šonkaulis, bet aiškaus lūžio nesimatė, todėl siuntė į ligoninę. Buvo pas teismo ekspertus, bet nežino, ką jie tiksliai nustatė. Sakė, kad šonas mėlynas buvo.

Liudytojas R. T. parodė, kad susitiko su R. B.. Buvo seniai matęsi, todėl pasikvietė kaltinamąjį į savo namus. Namie turėjo naminio vyno. Tik atvažiavus į namus motina J. K. buvo labai nepatenkinta, kad R. B. atvažiavo ir iš karto užsipuolė jį bei nuteikė agresyviai prieš save. Pats nuramino R. B. ir savo namo pusėje beveik iki ryto vartojo alkoholį. Buvo pavargęs po darbo dienos ir po nemiegotos nakties ir kažkuriuo metu pasakė eiti miegoti. R. B. atsigulė į vieną lovą, o pats nuėjo už sienos į savo lovą. Per miegus išgirdo, kad motina kažką šūktelėjo. Bet tada nėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Kai išgirdo motinos šūksnį, R. B. nebuvo kambaryje. Kaltinamasis grįžo tik po to. Paskui dar kažką išgirdo, lyg ir motinos šaukimą „R“. Tada atsikėlė ir nulėkė iki mamos kambario, bet ji buvo užsirakinusi. Klausė mamos, kas atsitiko. Mama pasakojo, kad susitiko R. B. koridoriuje ir šis stumtelėjo ar spyrė jai. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo sakyti, kad motina buvo užsirakinusi savo kambaryje ir sakė, kad R. B. ją spardė ir jai skauda šoną. Tą rytą po įvykio matė motiną.

Iš 2018 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. (b. l. 7-10).

Iš 2018 m. sausio 22 d. specialisto išvados Nr. G 109/2018(05) matyti, kad J. K. padaryta poodinė kraujosruva kairiame petyje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimo lokalizaciją mažai tikėtina, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati nugriuvusi, o tokio sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 21).

Iš 2018 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. sausio 16 d., apie 08.23 val., pagal gautą pranešimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. Pareigūnus pasitiko J. K., kuri nurodė, jog ją sumušė sūnaus draugas R. B.. Ši nurodė, kad vyras jai spyrė, pargriovė ant žemės, grasino užmušti. Moteris skundėsi skausmais nugaros srityje. Įvykio vietoje rastas ir sulaikytas R. B. (b. l. 26).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. B. 2018 m. sausio 16 d., 10.04 val., nustatytas 2,17 promilių girtumas (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors kaltinamasis R. B. nepripažįsta smurtavęs nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu, tačiau tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji J. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad ją sužalojo būtent R. B. pirmiausia pastumdamas, o jai nugriuvus, spirdamas į šoną bei petį. Nukentėjusioji paaiškino, kad apie 8 val. ryto išgirdo, kad R. B. rėkauja. Pagalvojo, kad kaltinamasis neranda savo telefono. Atsikėlusi išėjo į koridorių pažiūrėti. Tik pasakė R. B., kad neberėkautų, nes iškvies policiją. To ir užteko. R. B. pastūmė ir ji (nukentėjusioji) pargriuvo. Pargriuvusi pradėjo rėkti ne savu balsu, galvojo gal sūnus ar vyras išgirs. Bet niekas neišgirdo, o R. B. tada spyrė du kartus – į kairį petį ir į kairį šoną. Spirdamas į petį nelabai pataikė, o į šoną įspyrė skaudžiai. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios J. K. parodymais ir remiasi jais kaip tinkamais kaltinamojo kaltės įrodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo pastumta ir jai buvo įspirta, o ne ji pati pargriuvo ir užsigavo, patvirtina byloje esanti 2018 m. sausio 22 d. specialisto išvada Nr. G 109/2018(05), iš kurios matyti, kad J. K. padaryta poodinė kraujosruva kairiame petyje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimo lokalizaciją mažai tikėtina, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati nugriuvusi, o tokio sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 21). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir 2018 m. sausio 16 d. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 16 d., apie 08.23 val., pagal gautą pranešimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r. Pareigūnus pasitiko J. K., kuri nurodė, jog ją sumušė sūnaus draugas R. B. – vyras jai spyrė, pargriovė ant žemės, grasino užmušti (b. l. 26) bei liudytojo R. T. parodymai, kad kai miegodamas išgirdo motinos šūksnį, R. B. nebuvo kambaryje. Kaltinamasis grįžo tik po to. Paskui dar kažką išgirdo, lyg ir motinos šaukimą „R“. Tada atsikėlė ir nulėkė iki mamos kambario, bet ji buvo užsirakinusi. Klausė mamos, kas atsitiko. Mama pasakojo, kad susitiko R. B. koridoriuje ir šis stumtelėjo ar spyrė jai. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo sakyti, kad motina buvo užsirakinusi savo kambaryje ir sakė, kad R. B. ją spardė ir jai skauda šoną. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją J. K. ir savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis R. B. yra daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu kitų asmenų atžvilgiu, padarymą (b. l. 62-82), baustas administracine tvarka (b. l. 83-84), dirba (b. l. 86), yra lankęsis pas psichiatrą (b. l. 90), duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligas byloje nėra (b. l. 94). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis daug kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, į tai, kad už ankstesnius nusikaltimus skirtos bausmės tikslų nepasiekė, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam R. B. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. B. nuteistas 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 25 d.

Esant tokioms aplinkybėms šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir R. B. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 16 d., 9.40 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 9.11 val. (2 paros) ir bausmės laikas, atliktas pagal 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. B. išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 16 d., 9.40 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 9.11 val. (2 paras), ir laikyti, kad R. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas, taip pat bausmės laiką, atliktą pagal 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš R. B. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė