Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Gaudutienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-587 2005 m. Teisėjas J.Kiškis Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.3.2.

2005 m. gruodžio 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. K. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., prie šios bausmės pridėta visa 2004 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų ir dvidešimt dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. N. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Priteista iš J. P. ir N. K. solidariai 1177 litų laidojimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai V. I. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir N. K. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrai veikdami ir susitarę nužudyti A. I. , namo, esančio (duomenys neskelbiami), koridoriuje, J. P. iššovus dujiniu revolveriu ,,Olympic 6“ A. I. į veidą bei ištempus į kiemą, abu kartu su N. K. tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, po ko praėjus maždaug 10-15 min. A. I. atgavus sąmonę ir einant link gatvės pasivijo, pargriovė ant žemės ir tyčia abu sudavė daugybinius smūgius rankomis bei kojomis A. I. į įvairias kūno vietas, abu kartu nutempė jį apie 50 metrų link Zapyškio gatvės, kur toliau tyčia abu sudavė A. I. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, po to įmetė jį į pakelės griovį, kur J. P. sudavė jam ne mažiau kaip 7 smūgius dujinio revolverio ,,Olympic 6“ rankena į galvą, N. K. spardant į pilvą ne mažiau 3 kartus, jį smaugė bei N. K. atneštu virtuviniu peiliu ne mažiau kaip 3 kartus perpjovė A. I. kaklą, ne mažiau kaip vieną kartą dūrė į krūtinę bei ne mažiau kaip 9 kartus į pilvą, taip bendrais veiksmais ne mažiau kaip 34 trauminių poveikių pasėkoje A. I. sukėlė didelį fizinį skausmą, kančias ir padarė durtines – pjautines aklas ir kiaurymines pilvo žaizdas, pjautines kaklo žaizdas su trachėjos pažeidimu, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, poodines kraujosruvas galvoje, kairėje rankoje, muštines galvos žaizdas, durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdies kiauriniu pažeidimu, kas komplikavosi kraujavimu, ūmia mažakraujyste, šoku, nuo ko A. I. mirė, t.y. itin žiauriai jį nužudė.

Nuteistasis J. P. skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį: pritaikyti jo padarytai nusikalstamai veikai Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir teisingai paskirti jam bausmę.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kuris pasireiškė netinkamu jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis mirė nuo vienintelio smūgio peiliu nukentėjusiajam į širdį. Visi kiti smūgiai, kurie buvo suduoti nukentėjusiajam, nebuvo mirties priežastimi ir jų negalima kvalifikuoti kaip padarytų itin žiauriai. Be to, nenustatytas kankinimo pobūdis arba žiaurumas mušant nukentėjusįjį, o jo ir N. K. smūgiai tesukėlė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus bei kraujosruvas. Todėl apelianto nuomone, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę, neįvertino jo jauno amžiaus, teigiamų charakteristikų iš mokymo įstaigų, tai, kad iki nusikaltimo padarymo įstatymo pažeidimų jis nepadarė, smerkia savo elgesį bei apgailestauja. J. P. atsiprašė nukentėjusiosios už padarytą moralinę bei turtinę žalą.

J. P. mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdaus gailėjimosi.

Nuteistasis N. K. skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį: pritaikyti jo padarytai nusikalstamai veikai Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. bei 129 str. 1 d. ir teisingai paskirti jam bausmę.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kuris pasireiškė netinkamu apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei tam tikrų Lietuvos Respublikos BK straipsnių nepritaikymu, bei neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis mirė nuo vienintelio smūgio peiliu nukentėjusiajam į širdį. Visi kiti smūgiai, kurie buvo suduoti nukentėjusiajam, nebuvo mirties priežastimi ir jų negalima kvalifikuoti kaip padarytų itin žiauriai. Be to, nenustatytas kankinimo pobūdis arba žiaurumas mušant nukentėjusįjį, o jo ir J. P. smūgiai tesukėlė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus bei kraujosruvas. Todėl apelianto nuomone, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Apelianto teigimu, jo nusikalstama veika papildomai kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., kadangi ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis tik padėjo padaryti nusikalstamą veiką teikdamas priemonę – peilį , t.y. atnešė ir perdavė J. P. peilį, kuriuo pastarasis ir nužudė nukentėjusįjį.

Apeliantas nurodo, kad teismas skirdamas jam bausmę, neįvertino jo vaidmens nusikalstamos veikos padaryme – jis buvo antraeilis nusikalstamos veikos dalyvis, pats betarpiškai nukentėjusiajam gyvybės neatėmė. Taip pat teismas neįvertino jo jauno amžiaus, teigiamų charakteristikų iš mokymo įstaigų, tai, kad iki nusikaltimo padarymo įstatymo pažeidimų nepadarė, smerkia savo elgesį bei apgailestauja. N. K. atsiprašė nukentėjusiosios už padarytą moralinę bei turtinę žalą.

N. K. mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdaus gailėjimosi. Be to, po paskutiniojo žodžio apeliantas atlygino nukentėjusiajai dalį, t.y. ½ žalos.

Nukentėjusioji V. I. atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti apygardos teismo nuosprendį, motyvuodama tuo, kad jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jiems paskirtos tinkamos bausmės.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokuroras prašė atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus, gynėjos prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus.

Nuteistųjų J. P. ir N. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinta įrodyta, kad nuteistieji J. P. ir N. K. tyčia itin žiauriai nužudė A. I. . Jų kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais: nuteistųjų J. P. ir N. K. parodymais (t.2, b.l. 157-158, 158-159), liudytojos S. J. parodymais (t.1, b.l. 159-160), įvykio vietos protokolo duomenimis (t.1, b.l. 5-67), specialistų išvadomis: Nr. (duomenys neskelbiami) (t.1, b.l. 74-79), Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) (1t. b.l. 106-115), Nr. (duomenys neskelbiami) (t.1, b.l. 121-125), Nr. (duomenys neskelbiami) (1 t., b.l. 132-134), Nr. (duomenys neskelbiami) (1 t., b.l. 138-141), Nr. (duomenys neskelbiami) (t.2, b.l. 37), Nr. (duomenys neskelbiami) (t.2, b.l. 88), daiktų parodymo atpažinti protokolais (1t., b.l. 150-152, t.2, b.l. 38-39).

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs kiekvieno nuteistojo padarytus konkrečius veiksmus, pagrįstai pripažino įrodyta, kad abu jie bendrais savo veiksmais, kaip bendravykdytojai nužudė A. I. , abu veikė bendrai esant tiesioginei tyčiai.

Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad jie visiškai neginčija nuosprendžiu nustatytų kiekvieno jų konkrečių veiksmų, rodančių jų tyčios bendrumą A. I. atimti gyvybę: abu mušė rankomis, spardė kojomis, vilko gatve ir numetė į pakelės griovį, J. P. smaugiant nukentėjusįjį, N. K. spardė pilvą, tokiu būdu nepavykus nukentėjusiajam atimti gyvybės, N. K. atnešė peilį ir padavė J. P. , o šis perpjovė juo gerklę bei subadė pilvą ir krūtinę, padarydamas mirtiną sužalojimą.

Teismas nustatė kiekvieno nuteistojo dalyvavimo, darant nužudymą, laipsnį ir pobūdį. Durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės žaizdą su širdies kiauriminiu pažeidimu, kuris komplikavosi kraujavimu iš žaizdos, ūmia mažakraujyste, šoku (t.1, b.l. 74-79), nors padarė tik J. P. , tačiau iš teismo nuosprendžiu nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad jis su nuteistuoju N. K. veikė kartu, turėdami tyčią nužudyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. išaiškinta, kad tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai visi yra nužudymo vykdytojais (bendravykdytojai). Be to nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tokių bendrininkų veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį. Kolegija, vadovaudamasi šiuo Senato išaiškinimu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, laiko nepagrįstu nuteistojo N. K. apeliaciniame skunde reikalavimą kvalifikuoti jo veiką su nuoroda į BK 24 straipsnį. Nustatyta, kad nuteistasis N. K. pats mušė nukentėjusįjį, matė, girdėjo kito bendrininko J. P. naudojamą smurtą, atnešė ir padavė peilį, kuriuo šis tiesiogiai atėmė gyvybę, tai rodo, kad jis suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu bei jo padariniais, taigi veikė kartu su nužudymo bendrininku kaip nusikaltimo bendravykdytojas.

Nuteistųjų J. P. ir N. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kadangi nuteistieji atėmė kito žmogaus gyvybe itin žiauriai. Teismas konstatavo itin žiaurų nužudymo ypatumą, remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis, nes sąvoka itin žiauriai yra vertinamasis įstatymo požymis.

Kauno apygardos teismas nuosprendyje savo išvadą motyvavo duomenimis apie panaudoto smurto pobūdį, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį ir lokalizaciją, įrankius ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, konstatuodamas taip pat tai, kad nuteistieji veikdami suvokė, jog sukelia dideles fizines kančias, nes smurtą naudojo nukentėjusiajam dar esant gyvam. Teismas pagrįstai motyvavo tuo, kad abu nuteistieji A. I. nužudė itin žiauriai. Iš specialisto išvados ir nuteistųjų parodymų matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ne mažiau 34 trauminių poveikių pasekoje, mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas paskutinis. Taigi, nuteistajam dar esant gyvam, jis intensyviai buvo spardomas, mušamas rankomis į įvairias kūno vietas, jam padarytos durtinės-pjautinės, aklos ir kiauryminės pilvo žaizdos, pjautinės kaklo žaizdos su trachėjos pažeidimu, odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, poodinės kraujosruvos galvoje, kairėje rankoje, muštinės galvos žaizdos, jam buvo iššauta dujiniu revolveriu į veidą, įdėjus revolverį į burną, bandyta iššauti, smaugtas, spardytas į pilvą, dujinio revolverio ,,Olympic“ rankena ne mažiau 7 kartų suduota į galvą, ne mažiau kaip tris kartus peiliu perpjautas kaklas, ne mažiau kaip devynis kartus peiliu durta į pilvą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo pobūdis buvo itin žiaurus ir nuteistieji norėjo būtent tokio nužudymo būdo: įmetus A. I. į pakelės griovį, šis pradėjo dejuoti. J. P. išsitraukė pistoletą ir rankena pradėjo daužyti jo galvą. Nuo suduotų smūgių pistoleto rankena išsikraujavo, tai J. P. dar labiau supyko ir pistoleto vamzdį įkišo A. I. į burną ir iššovė, tačiau ir po to A. I. buvo gyvas. J. P. tai nepatiko, todėl pradėjo smaugti rankomis, N. K. atneštu apie 15 cm ilgio peiliu J. P. perpjovė A. I. gerklę, keikėsi ir pyko, kad vėl apsitaškė krauju, įdūręs peilį į krūtinę kita ranka daužė per jo rankeną, kad įsmeigtų gyliau.

Už nužudymą esant kvalifikuojamai aplinkybei nuteistiesiems paskirtos bausmės, žemesnės nei terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismas turėjo atsižvelgti ir atsižvelgė į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negražinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Teismas nustatė po vieną nuteistųjų atsakomybę lengvinančią (prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančią (nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybes.

Skirdamas bausmę, į jas teismas taip pat atsižvelgė. Todėl nepagrįstas N. K. apeliacinio skundo teiginys, kad teismas to nepadarė. Taip pat prieštarauja nuosprendžiui J. P. apeliacinio skundo teiginys, kad skiriant bausmę liko neįvertintas jo jaunas amžius, teigiamos charakteristikos iš mokymo įstaigų ir tai, kad iki nusikaltimo padarymo jis nebuvo pažeidęs įstatymų, nes nuosprendyje pažymėta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į jų jauną amžių, asmenybes bei šeimyninę padėtį. Teismas pagrįstai individualizavo bausmes nuteistiesiems, atsižvelgdamas į kiekvieno jų konkrečias nusikalstamas veikas ir paskyrė jiems teisingas bausmes.

Iš bylos duomenų matyti, kad N. K. motina po paskutinio žodžio, teismui išėjus priimti nuosprendį, atlygino dalį laidojimo išlaidų nukentėjusiajai. Teismas neturėjo galimybės šios aplinkybės įvertinti nuosprendžiu. Net ir pripažinus šią aplinkybę lengvinančia, ji nepaveiktų priimto nuosprendžio pakeitimą ir dėl jos negalėtų būti sušvelninta bausmė, nes N. K. paskirta bausmė, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė už bausmės vidurkį, ir nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ši aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. P. ir N. K. apeliacinius skundus atmesti.