- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-408/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 200 MGL (dvidešimt šešių tūkstančių litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:
jis 2011 metais, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo ir pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2004 m. gegužės 26 d. LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1. ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, A. R. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. rugsėjo 8 d. 12 val. laikė cigaretes su Baltarusijos Federacijos banderolėmis, t. y. 6 501 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, 500 vnt. pakelių cigarečių „PORTAL GOLD“, 1 980 vnt. pakelių cigarečių „PORTAL SILVER“, 1 499 vnt. pakelių cigarečių „CREDO“, 5000 vnt. pakelių cigarečių „PREMJER“, viso - 15 480 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 113 939,60 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė M. B. už akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimą bei laikymą. Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog M. B. įgijo bei laikė cigaretes.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendyje daugiausiai kalbama apie cigarečių laikymą, o jų įgijimo faktas tik paminimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kaip M. B. yra susijęs su jam inkriminuotu nusikaltimu, iš kokio šaltinio buvo įgytos kontrabandinės cigaretės, kaip jos atsidūrė A. R. priklausančiame ūkiniame pastate, kam šios cigaretės iš tiesų priklausė.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas tik deklaratyviai konstatavo, jog M. B. padarė nusikalstamą veiką, tokios savo išvados teismas nepagrindė byloje surinktų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė nuteistojo versijos, kad jis tik ėmė malkas iš A. R. ūkinio pastato. Teismas nepagrįstai nuteistojo pateiktą versiją įvertino tik kaip gynybinę versiją. Be to, teismas nepašalino liudytojų parodymų prieštaravimų.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad be prieštaringų liudytojų parodymų byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Nei ūkiniame pastate bei ant jame buvusių cigarečių nebuvo rasta jokių nuteistojo pirštų pėdsakų, kitą dieną, po kratos sulaikius nuteistąjį, jo automobilyje nebuvo rasta nei cigarečių, nei surinkta kitų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Be to, net atlikus neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmus taip pat nebuvo gauta jokių duomenų pagrindžiančių apelianto kaltę. Nuteistojo įsitikinimu, jo kaltė yra grindžiama tik tuo, jog jis buvo matytas, neva nešant dėžes panašias į cigarečių, prie to ūkinio pastato, kur buvo rastos kontrabandinės cigaretės.
M. B. mano, kad jį stebėję pareigūnai negalėjo matyti, ką konkrečiai jis paėmė iš ūkinio pastato, kadangi jis buvo stebimas iš pakankamai didelio atstumo. Be to, pareigūnų parodymai gali neatitikti objektyvių faktų, kadangi jie yra patys nurodę, jog apeliantą pažįsta, nes anksčiau buvo tekę apeliantui reikšti įtarimus dėl nusikalstamos veikos susijusios su akcizais apmokestinamų prekių disponavimu. Išankstinis pareigūnų nusistatymas galėjo lemti įsivaizdavimą, jog M. B. paimtose dėžėse buvo cigaretės. Pats apeliantas neneigia, jog jis nuvažiuodavo iš įvykio vietą pasiimti malkų.
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų objektyviosios nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, tuo pačiu teismas negalėjo nustatyti ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nustatė baudos dydį, kuris yra didesnis nei BK numatytas šios bausmės vidurkis. Apeliantas tvirtina, kad priešingai nei yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje, jis nėra baustas administracine tvarka už veikas susijusias su cigarečių įgijimu, laikymu ir pan.
Nuteistasis teigia, kad teismas nepašalino byloje apklaustų liudytojų parodymų prieštaravimų, tačiau tokiais parodymais vis tiek grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad liudytojų A. B. ir S. B. parodymai dėl esminių aplinkybių skiriasi. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų parodymai skiriasi dėl sodybos stebėjimo aplinkybių, t. y. dėl stebėjimo laiko, naudotų pagalbinių stebėjimo priemonių, taip pat liudytojų parodymai skyrėsi dalyje dėl priežasčių, dėl kurių nuteistasis nebuvo sulaikytas tą pačią dieną, kai buvo stebimas.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad S. B. parodymai leidžia daryti išvadą, jog šis liudytojas nematė, kokios dėžės buvo išneštos iš ūkinio pastato, kadangi ši aplinkybė nebuvo fiksuojama vaizdo ar kitomis priemonėmis, o liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl jis padarė išvadą, kad dėžėse buvo cigaretės. Liudytojas A. B. tik nurodė, jog matė, kaip į sodybą atvyko nuteistasis, užėjo į ūkinį pastatą ir iš jo išsinešė kelias popierines dėžes. Tokiu būdu A. B. parodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nuteistojo paimtose dėžėse buvo cigaretės. Apeliantas pažymi, jog liudytojas Ž. Š. apskritai nematė, ką jis darė sodyboje.
M. B. neaišku, kodėl pareigūnai, matydami ir suprasdami, kad galimai daroma nusikalstama ar kitokia neteisėta ir pavojinga veika, nesiėmė priemonių iš karto sulaikyti šiuos veiksmus atlikusį asmenį. Apeliantas teigia, kad net ir konstatavus, jog pareigūnai matė, kad nuteistasis nešėsi dėžes su cigaretėmis, iškyla klausimas ar jų vertė siekia 250 MGL, t. y. tą ribą nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė.
Apeliantas dar kartą pabrėžia, jog liudytojų S. B. ir A. B. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.
Apeliaciniame skunde aiškinama, kad A. R. parodymai taip pat nėra nuoseklūs, juose gausu prieštaravimų. Nurodoma, jog šis liudytojas teigė, kad leido ūkiniu pastatu naudotis M. B., davė jam raktus nuo ūkinio pastato. Vėliau liudytojas nurodė, kad ūkinį pastatą, kuriame buvo rastos cigaretės, užrakindavo ne visuomet. Tokiu būdu, nors liudytojas ir teigė, kad niekas kitas į pastatą patekti negalėjo, tačiau jo parodymai leidžia daryti išvadą, jog tuo metu kai A. R. nebūdavo sodyboje, į ūkinį pastatą galėjo patekti bet kas. Apelianto įsitikinimu, dėl šių priežasčių liudytojo A. R. parodymai, jog ūkiniu pastatu naudojosi tik M. B. vertintini kritiškai. Be to, skunde pastebima, jog A. R. ūkiniame pastate laikė savo automobilį, pastate yra reikiama šviesa, langai, todėl visiškai neįtikėtina, jog liudytojas nieko įtartino jam priklausančiose patalpose nepastebėjo. Apelianto nuomone, liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kadangi gali siekti išvengti jam gresiančios atsakomybės. Apibendrindamas liudytojo parodymų analizę M. B. teigia, kad A. R. parodymai neįrodo jo kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Nuteistasis nurodo, kad pareigūnų parodymų patikimumu verčia abejoti ir tai, jog pats liudytojas A. R. yra paaiškinęs, kad nieko nežino apie cigaretes, tačiau pasak pareigūnų šis liudytojas pats nuvedė iki pastato, kuriame buvo laikomos cigaretės, parodė, kurioje vietoje jos buvo paslėptos. M. B. nuomone, aptartos aplinkybės verčia abejoti ne tik pareigūnų nurodoma informacija, bet ir liudytojo A. R. parodymų patikimumu.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka įstatyme tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neišdėstė įrodytų nusikalstamos veikos aplinkybių, įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti, nebuvo pasisakyta, kodėl vieni duomenys pripažįstami įrodymais, o kiti yra atmetami, surinkti įrodymai nebuvo analizuojami, lyginami tarpusavyje. Apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo grindžiamas tik prielaidomis. Nuosprendyje nėra nurodyta, kada, kur, iš ko M. B. įgijo cigaretes. Teismas neargumentavo, kodėl nepripažino įrodymais specialisto išvadų, kurios patvirtina, jog ūkiniame pastate, kur buvo rastos kontrabandinės cigaretės, nebuvo rasta M. B. pirštų atspaudų, o apeliantą sulaikius, taip pat nebuvo rasta jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog jis galimai padarė nusikalstamus ar kitokio pobūdžio veiksmus.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė M. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad nuteistasis laikė cigaretes su Baltarusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 113 939,60 Lt.
Apeliantas tvirtina, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi, nepatikimi, todėl jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog toks apeliacinio skundo teiginys yra visiškai nepagrįstas.
Apeliantui kelia abejonių liudytojo A. R. parodymų patikimumas, tačiau šios abejonės yra nepagrįstos. Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog leido M. B. naudotis ūkiniu pastatu, nuteistajam nurodė, konkrečią ūkinio pastato vietą, kurioje jis gali laikyti savo daiktus. Būtent tą vietą liudytojas ir parodė pareigūnams. Kokius daiktus M. B. ruošėsi laikyti ūkiniame pastate, liudytojas nežinojo. A. R. taip pat teigė, jog ūkinį pastatą visada rakindavo, kai ilgesniam laikui išvykdavo iš sodybos. Raktą nuo ūkinio pastato laikydavo po medine trinkele. Apie rakto laikymo vietą žinojo ir M. B. (t. 2, b. l. 10-11). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. R. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47, 60, 61). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog atvykus į sodybą A. R. teigė, jog jokių cigarečių jis nelaiko, o ūkiniais pastatais yra leidęs naudotis M. B.. A. R. leido geranoriškai leido užeiti į ūkinį pastatą, taip pat jis parodė tikslią ūkinio pastato dalį, kuria leido naudotis nuteistajam (toje vietoje ir buvo rastos cigaretės). Prieš patenkant į pastatą reikėjo atrakinti duris (t. 1, b. l. 191). Šie liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. R. nuo pat proceso pradžios nurodė vienodas aplinkybes. Taigi liudytojo A. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, visų apklausų metu liudytojas nurodė analogiškas esmines aplinkybes, todėl jo parodymais netikėti ar abejoti jų patikimumu nėra jokio pagrindo.
Nuteistajam neaišku, kaip A. R. galėjo pareigūnams nurodyti, kur yra sudėtos cigaretės, jeigu pats liudytojas tvirtino, kad apie cigaretes nieko nežino. M. B. išaiškintina, jog iš A. R. parodymų matyti, jog jis apeliantui leido naudotis dalimi ūkinio pastato, nurodė, kaip į šį pastatą pakliūti, taip pat nurodė, kuria dalimi pastato jis gali naudotis, kur gali laikyti savo daiktus. Taigi A. R. nurodė tik spėjamą (tikėtiną) vietą, kur galėjo būti laikomos cigaretės, toks liudytojo spėjimas pasitvirtino.
Apeliantas kelia versiją, jog A. R. ūkiniu pastatu galėjo naudotis ir kiti asmenys. Tokios versijos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Kaip jau minėta, A. R. nuosekliai teigė, kad ūkiniu pastatu naudojosi tik jis ir M. B.. Tais atvejais, kai A. R. iš sodybos išvykdavo, ūkinis pastatas būdavo rakinamas. Be to, nuoseklūs bei patikimi liudytojo parodymai leidžia teigti, kad apie ūkinio pastato durų rakto laikymo vietą žinojo ir M. B.. Ūkinio pastato durų rakinimo faktą iš dalies patvirtina ir liudytojo A. B. parodymai. Šis liudytojas nurodė, jog prieš įleisdamas pareigūnus į ūkinį pastatą, A. R. atrakino jo duris. Taigi niekuo nepagrįsta apeliaciniame skunde keliama prielaida, jog cigaretes A. R. ūkiniame pastate galėjo laikyti kiti asmenys.
Apeliantas tvirtina, kad A. R. gali būti suinteresuotas duoti jam nepalankius parodymus, kadangi jis gali siekti išvengti jam gresiančios teisinės atsakomybės. Skunde pažymima, kad visiškai neįtikėtina, jog A. R. galėjo nežinoti, kad ūkiniame pastate buvo laikomos cigaretės, kadangi jis pats ten laikė savo automobilį, be to, pastate yra pakankamas apšvietimas. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Tiek iš A. R., tiek iš A. B., S. B., A. V. parodymų matyti, jog cigaretės buvo apkrautos baldų detalėmis, t. y. užmaskuotos. Todėl visiškai tikėtina, jog A. R. galėjo nematyti ir nematė, kas buvo laikoma ūkiniame pastate, net ir esant geram apšvietimui. Kita vertus, iš prie apžiūros protokolo pridėtų foto nuotraukų matyti, jog toje vietoje, kurioje buvo rastos dėžės bei maišai su cigaretėmis, jokio lango ar kito šviesos šaltinio nėra, cigarečių laikymo vieta yra atskirta pertvara, už kurios iki pat lubų yra prikrauta malkų (t. 1, b. l. 7-8). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad A. R. galėjo neatkreipti ir neatkreipė dėmesio į tai, kas buvo laikoma ūkiniame pastate, tuo labiau, kad cigaretės buvo laikomos dėžėse bei maišuose, o paties A. R. nedomino, ką jo ūkiniame pastate laikė nuteistasis.
Byloje nėra tiksliai nustatyta, kas patraukė daiktus, po kuriais buvo siekiama paslėpti cigaretes. Liudytojas A. B. parodė, jog spintų dalis, plokštes patraukė pats A. R., o A. R. nurodė, jog daiktus patraukė pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šis prieštaravimas nelaikytinas esminiu, kadangi minėta aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant nuteistojo kaltės klausimus. Kaip jau minėta, A. R. tik darė prielaidą, kuri ir pasitvirtino, jog cigaretės gali būti laikomos būtent jo nurodytoje vietoje. A. R. prielaidos pasitvirtinimas neleidžia abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, tuo pačiu nepaneigia nuteistojo kaltės.
Nuteistojo prielaidą, kad A. R. gali apkalbėti jį, kadangi pats siekia išvengti teisinės atsakomybės, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog stebėjo sodybą, kadangi buvo gauta informacija apie tai, jog joje gali būti neteisėtai laikomos cigaretės. Rugsėjo 7 dieną, apie 20 valandą į sodybą atvyko nuteistasis. M. B. nuėjo į ūkinį pastatą ir iš jo išsinešė dvi ar tris dėžes, jas sudėjo į automobilio bagažinę. Kitą dieną nuteistasis į sodybą buvo atvykęs porą kartų. Liudytojas taip pat parodė, kad sodybos savininkas nurodė, kad nieko apie jokias cigaretes nežino, tačiau parodė, kur M. B. leido laikyti savo daiktus. A. R. nurodytoje vietoje buvo rastos cigaretės. A. B. aiškino, jog M. B. išsineštos dėžės buvo uždarytos, ant jų buvo kažkokios etiketės, dėžės buvo tokios pačios kaip tos, kuriose buvo sudėtos cigaretės. M. B. rugsėjo 7 dieną nesulaikė, kadangi sulaikymui nebuvo pasiruošę (t. 1, b. l. 190-191). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 62-64). Liudytojas S. B. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog matė, kaip M. B. rugsėjo 7 dieną iš ūkinio pastato išsinešė dėžes. A. R. parodė, kur galėjo būti sudėtos cigaretės. Kodėl M. B. nebuvo sulaikytas rugsėjo 7 dieną liudytojas negalėjo paaiškinti, tačiau manė, kad tam nebuvo pasiruošta (t. 1, b. l. 191-192). Šių liudytojų parodymai esminėse aplinkybėse sutampa, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog jie yra suinteresuoti apkalbėti M. B., todėl nėra jokio pagrindo šiais parodymai netikėti. Aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog nuteistasis rugsėjo 7 dieną iš A. R. priklausančio ūkinio pastato išsinešė popierines dėžes. Liudytojas A. B. kategoriškai nurodė, jog M. B. išsineštos dėžės yra tokios pačios, kaip ir buvusios ūkiniame pastate, be to, jis kategoriškai nurodė, jog dėžės buvo uždarytos. Taigi šie liudytojo parodymai paneigia nuteistojo versiją, kad dėžėse jis nešėsi malkas. Be to, aplinkybės, kad nuteistasis būtų prašęs leidimo paimti malkas ir tai būtų padaręs, nėra patvirtinęs liudytojas A. R.. Šis liudytojas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad M. B. nurodytoje ūkinio pastato dalyje buvo leista laikyti daiktus. Būtent toje ūkinio pastato dalyje ir buvo laikomos cigaretės. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad ūkiniame pastate rastas cigaretes, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 113 939,60 Lt, laikė M. B.. Dėl šios priežasties jis pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.
M. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojų A. B. ir S. B. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi, šie liudytojai nurodo skirtingas sodybos stebėjimo aplinkybes, t. y. nesutampa parodymai dėl stebėjimo laiko, skiriasi parodymai ir dėl naudotų pagalbinių stebėjimo priemonių, taip pat liudytojų parodymai skyrėsi dalyje dėl priežasčių, dėl kurių nuteistasis nebuvo sulaikytas tą pačią dieną, kai buvo stebimas. Tokie nuteistojo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. S. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis buvo pasitraukęs iš stebėjimo vietos, tačiau jis negalėjo nurodyti ar iš stebėjimo vietos buvo pasitraukęs A. B.. A. B. teigė, jog sodyba buvo stebima nepertraukiamai. Taigi šiuose parodymuose nėra jokių prieštaravimų. Liudytojų G. S. ir Ž. Š. parodymai nepaneigia anksčiau aptartų parodymų teisingumo, o tik juos papildydami patvirtina. Ž. Š. nurodė, jog sodyba buvo stebima nepertraukiamai, pareigūnai keitėsi. Stebėdavo po vieną arba po du, krūvoje pareigūnai nebūdavo (t. 2, b. l. 11). G. S. taip pat patvirtino, kad sodyba buvo stebima ištisai. Sodybą su Ž. Š. stebėjo ir kartu, ir pakaitomis (t. 2, b. l. 11). Taigi apeliacinės instancijos teismas nemato jokių aptartų pareigūnų parodymų prieštaravimų. Šie parodymai leidžia daryti išvadą, jog pareigūnai sodybą stebėjo nepertraukiamai, pakaitomis arba būnant po du, A. B. sodybą stebėjo kartu su S. B., o G. S. sodybą stebėjo su Ž. Š. (sodybą visi pareigūnai stebėjo ir atskirai).
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek A. B., tiek S. B. nurodė (t. 1, b. l. 191), jog stebint sodybą buvo naudojami žiūronai. Nuteistasis aiškina, jog liudytojas A. B. yra nurodęs, jog stebint sodybą nebuvo naudotos jokios techninės priemonės. Akistatos tarp M. B. ir A. B. metu pastarasis yra nurodęs, kad tikrinant informaciją jis asmeniškai nenaudojo jokių fiksavimo priemonių (t. 1, b. l. 114). Akivaizdu, jog žiūronai nėra skirti fiksuoti kokiems nors įvykiams ar faktams, todėl visiškai tikslus A. B. akistatos metu išsakytas teiginys, jog jokios fiksavimo priemonės stebint sodybą naudojamos nebuvo. Kaip jau minėta, žiūronų naudojimo faktą šis liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teisme. S. B. akistatos su nuteistuoju metu nurodė, jog per žiūronus matė, kad M. B. neša cigarečių dėžes. Išvadą, kad dėžėse yra cigaretės liudytojas padarė remdamasis tuo į tokias dėžes įprastai pakuojamos cigaretės, ant jų buvo užrašai, tačiau kokie liudytojas pasakyti negalėjo (t. 1, b. l. 111-112). Pažymėtina, kad A. B. akistatos su nuteistuoju metu taip pat nurodė, jog nuteistasis nešė dėžes su cigaretėmis. Tokią išvadą liudytojas padarė, kadangi išsineštos dėžės buvo lygiai tokios pačios kaip ir rastosios ūkiniame pastate (t. 1, b. l. 113-114). Taigi aptarti liudytojų parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, vieni kitiems neprieštarauja. Šie parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. B. ir S. B. sodybą stebėjo naudodamiesi žiūronais, taip pat abu matė, kad M. B. iš ūkinio pastato išsinešė kelias dėžes. Pažymėtina, kad vien šių liudytojų parodymų nepakaktų pagrįsti nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau vertinant juos kartu su A. R. parodymais, apžiūroje protokole užfiksuotais bei kitais byloje esančiais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais, kurių patikimumo apeliantas neginčija, nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Ž. Š. bei G. S. sodybos stebėjimui nenaudojo žiūronų. Visgi tokie šių liudytojų parodymai nepaneigia anksčiau aptartų liudytojų A. B. ir S. B. parodymų dėl žiūronų naudojimo, kadangi iš liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, jog jie sodybą stebėjo iš skirtingų vietų, skirtingomis poromis, todėl nekyla abejonių, jog vieni pareigūnai galėjo turėti žiūronus ir jais naudotis, o kiti ne.
Apeliaciniame skunde taip pat teisingai nurodoma, kad dėžių paėmimo faktą yra nurodę tik A. B. ir S. B., kiti liudytojai dėžių išnešimo fakto nematė. Visgi ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės. Liudytojas Ž. Š. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis nematė, ką nuteistasis veikė prie ūkinio pastato dėl objektyvių priežasčių, t. y. netinkamos stebėjimo pozicijos (t. 2, b. l. 11). G. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog jis sodybą stebėjo antrą dieną (t. 2, b. l. 11). Taigi šis liudytojas ir negalėjo matyti, kaip nuteistasis išsineša dėžes. Liudytojas V. G. ir A. V. pačios sodybos nestebėjo (t. 2, b. l. 11-12). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog aplinkybė, kad dalis pareigūnų nematė dėžių išnešimo fakto, paneigia apelianto kaltę, tuo labiau, kad pats apeliantas tokio fakto buvimo neginčija (ginčijama tik tai, kad dėžėse buvo cigaretės).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. paaiškino, jog rugsėjo 7 dieną su kitais pareigūnais atvyko tikrinti gautos informacijos, tuo metu nebuvo tikimasi, kad M. B. atvažiuos ir pradės krauti cigaretes, tuo pačiu nebuvo pasiruošta sulaikymui (t. 1, b. l. 191). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog M. B. rugsėjo 7 dieną nesulaikė, kadangi tą dieną tik tikrino informaciją, apeliantą ruošėsi sulaikyti kitą dieną (t. 1, b. l. 114). Taigi iš šio liudytojo parodymų matyti, jog įvykdyti sulaikymą rugsėjo 7 dieną paprasčiausiai nebuvo tinkamai pasiruošta. Taigi šio liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip prieštaringi. Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog rugsėjo 7 dieną niekas nebuvo sulaikytas, kadangi jo manymu šiam veiksmui nebuvo tinkamai pasiruošta (t. 1, b. l. 112). Tokiu būdu konstatuotina, jog A. B. ir S. B. parodymai šioje dalyje visiškai sutampa ir nėra prieštaringi.
Vertinant liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų patikimumą konstatuotina, jog jais netikėti nėra jokio pagrindo, o apeliacinio skundo teiginys, kad pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl gali duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareigūnų profesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra pakankamas pagrindas netikėti jų parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad ūkiniame pastate (ant dėžių, kuriose buvo cigaretės) nebuvo rasta M. B. pirštų atspaudų, sulaikymo metu pas jį nebuvo rasta jokių cigarečių, nei patvirtina, nei paneigia jo kaltės. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jis buvo nuteistas už tai, kad laikė cigaretes su Baltarusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 113 939,60 Lt, t. y. už cigarečių, kurios buvo rastas A. R. priklausančiame ūkiniame pastate, laikymą, o ne už cigarečių, kurias jis išsivežė rugsėjo 7 dieną laikymą (šių cigarečių kiekis kaltinime nebuvo nurodytas ir už šių cigarečių laikymą apeliantas nebuvo nuteistas).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisdamas M. B. už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, laikymą, nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra įrodyta, jog M. B. pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo šias prekes.
Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Taigi minėtame straipsnyje nurodytos veikos (įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas bei realizavimas) yra alternatyvios ir baudžiamoji atsakomybė kyla atlikus bent vieną iš jų. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog M. B. nuteistas už tai, kad 2011 metais, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo ir pažeisdamas nustatytą tvarką, A. R. priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame Grigaičių k., Babrungo sen., Plungės r., iki 2011 m. rugsėjo 8 d. 12 val. laikė cigaretes su Baltarusijos Federacijos banderolėmis, viso – 15 480 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 113 939,60 Lt.
Šiuo konkrečiu atveju M. B. buvo kaltinamas dviem atskiromis nusikalstamomis veikomis, t. y. anksčiau nurodytų prekių įgijimu ir laikymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tokiu atveju, kai jo buvimą pagrindžia įrodymai, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie įstatymo reikalavimai taikytini ir tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje yra nurodomos kelios alternatyvios veikos, kaip šiuo konkrečiu atveju. Pirmosios instancijos teismas privalo atskirai išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias kiekvieną alternatyvią BK 199² straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką. Kolegija pažymi, jog šiuo atveju pripažįstant M. B. kaltu ir nuteisiant jį už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įgijimą buvo būtina aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius įrodymus, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė cigarečių įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada iš kokio šaltinio, už kokią pinigų sumą M. B. įgijo cigaretes. Esant šioms aplinkybėms iš skundžiamo nuosprendžio šalinama, jog M. B. pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tuo pačiu pažymėtina, jog cigarečių laikymo faktas yra įrodytas, todėl nuteistasis dėl šios nusikalstamos veikos negali būti išteisintas.
Apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodyta, jog M. B. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimų susijusių su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nėra nurodęs, jog apeliantas yra padaręs tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimus. Skundžiamame nuosprendyje yra tik nurodyta, jog nuteistasis anksčiau yra baustas administracine tvarka. Ši aplinkybė, be jokios abejonės, yra reikšminga individualizuojant nuteistajam bausmę, kadangi ji charakterizuoja nuteistąjį. Skirdamas bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. B. laikė akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė ženkliai viršijo 250 MGL. Taigi pirmosios instancijos teismas, be jau minėtų aplinkybių, įvertinęs ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pagrįstai nuteistajam paskyrė švelniausią BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. baudą. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta bauda yra ženkliai mažesnė nei BK 47 straipsnyje nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, jog už sunkaus nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti skiriama 1500 MGL dydžio bauda). Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai suklydo nurodydamas, kad nuteistajam skiria baudą, kurios dydis yra didesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog M. B. skirta bausmė yra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nurodė, jog nusikalstama veika yra versliška, visgi toks teismo teiginys nėra pagrįstas, todėl jis šalintinas nekeičiant nuosprendžio. Tuo pačiu išaiškintina, jog net ir pašalinus minėtą teiginį iš skundžiamo nuosprendžio nuteistajam paskirta bausmė, atsižvelgus į jos dydį, taip pat į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, o taip pat į bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, nekeistina.
Apibendrinat visa, kas aptarta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasigendama išsamesnės ištirtų įrodymų analizės, taip pat aiškesnio padarytų išvadų pagrindimo, tačiau šiuos skundžiamo nuosprendžio trūkumus ištaisius apeliacinės instancijos teismui vis tik pasitvirtino pirmosios instancijos išvada, kad M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, t. y. jis pažeisdamas teisės aktų reikalavimus laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė yra didesnė nei 250 MGL. Tokiu būdu konstatuotina, jog apelianto atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas pagrįstai ir jam buvo paskirta teisinga bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 metais, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo cigaretes su Baltarusijos Federacijos banderolėmis, t. y. 6 501 vnt. pakelių cigarečių „FEST“, 500 vnt. pakelių cigarečių „PORTAL GOLD“, 1 980 vnt. pakelių cigarečių „PORTAL SILVER“, 1 499 vnt. pakelių cigarečių „CREDO“, 5000 vnt. pakelių cigarečių „PREMJER“, viso – 15 480 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 113 939,60 Lt.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.