Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis dėl dukros sumušimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini). bute įvykio metu dukra V. R., kuriai įvykio metu buvo 17 metų, jam trenkė šluota. Jie susigrūmė ir parkrito. Jis sužalojo dukrą, dukra jam nieko nepadarė. Pripažįsta kaltinime nurodytas dukros sužalojimo aplinkybes. Įvykio metu buvo neblaivus. Kartu buvo dukros mama N. M.. Su dukra susitarė dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamasis dėl dukros nugirdymo kaltės nepripažino ir parodė, kad dukrai alkoholio vartoti nesiūlė. Jis pirko alkoholinius gėrimus kartu su dukra, žinojo, kad dukra vartoja alkoholį, bet jie nesitarė, kad dukra tądien taip pat vartos. Dukra namuose alkoholį pasiėmė pati, tuo metu ant stalo buvo stipriųjų gėrimų ir alaus, ką ji konkrečiai gėrė, nematė. Tuo metu jis buvo dukros teisėtas globėjas. Dukros mama prisijungė vėliau. Mano, kad alkoholio nupirkimas prisidėjo prie to, kad dukra vartojo alkoholį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti kaltinamojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2023-11-19 jis kartu su dukra V. R. ir jos mama N. M. vartojo alkoholį – gėrė alų. Kartu alų gėrė ir V. R. V. R. šepečiu jam sudavė vieną smūgį jam į veidą. Apimtas pykčio, jis sugriebė V. R. už rūbų ir parvertė ant grindų. Kumščiu sudavė du smūgius ant grindų gulinčiai V. R. į galvą, taip pat kaire koja du kartus spyrė dukrai į galvą. Po suduotų smūgių pribėgo N. M., kuri apgynė V. R., pridengdama dukrą savo kūnu (3 t., 141-144 b.l.). Kaltinamasis patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Nukentėjusioji V. R., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2023 m. lapkričio 17 d. arba 19 d., tai buvo sekmadienis, mamos namuose tėtis prisigėrė ir iš niekur nieko pradėjo ant jos pulti, tėčiui „susisuko šarabanai“. Pirkti alkoholį sugalvojo tėtis. Gėrė alų, daug išgėrė, neskaičiavo, bet nemažai. Alkoholį pirko tėtis. Buvo nusipirkę 1 litro talpos gal 6-7 butelius alaus. Alus buvo 6 laipsnių stiprumo, jai atrodo, alus buvo „Kalnapilio“. Alų pilstėsi visi po truputį. Alkoholį gėrė savo noru. Jeigu tėtis nebūtų pirkęs ir gėręs, ji viena nebūtų gėrusi alkoholio, neturėjo galimybės tą dieną nusipirkti alkoholio. Sėdėdamas prie jos ant sofos, tėtis įkando jai į žandą. Įkandusį į žandą tėtį nustūmė. Abu susistumdė. Tėtis pervertė ją ant žemės ir pradėjo spardyti. Tėtis spardė jai į įvairias vietas, tačiau kiek smūgių sudavė, ji negali pasakyti. Ji bandė gintis, spardėsi kojomis. Mama puolė ją ginti. Mama ant jos užgriuvo, kad nekliūtų smūgių, bet tėtis toliau spardė. Tėtis nieko nesakė, dėl ko ją muša. Tuo metu tėtis buvo su batais, tiksliau su vienu batu. Po to tėtis išėjo iš buto, bet po 5 minučių grįžo pasiimti daiktų, bet ji tėčio neįleido ir iškvietė policiją. Įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau girtumas jos parodymams įtakos neturėjo, ji viską atsimena. Ji buvo rami, tėčiui nieko nepasakė, nebuvo agresyviai nusiteikusi. Didžioji dalis sužalojimų buvo padaryti spardant kojomis. Ant kojų, rankų ir kitose kūno vietose buvo kraujosruvos, taip pat prie akies buvo ištinęs žandas, buvo mėlyna akis, patinusi kakta. Apklausos metu matoma kraujosruva po akimi atsirado nuo tėčio spyrio į kaktą. Tiesiog skaudėjo ir viskas, labiausiai skaudėjo veidą ir galvą, nes galvoje buvo daug guzų, buvo šokas. Skausmą jautė 3-4 dienas, dešinę koją skauda iki dabar. Tą pačią dieną buvo ligoninės priėmime, kur medikai ją apžiūrėjo, taip pat dėl sužalojimų užfiksavimo buvo nuvykusi pas medicinos ekspertus. Jai gydymas nebuvo paskirtas. Mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šio įvykio ji dabar mokyklos nelanko (1 t., b. l. 35-39).

Nukentėjusioji, sulaukusi pilnametystės, teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus prieš tėvą, patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui davusi teisingus parodymus.

Liudytoja N. M. parodė, kad įvykio metu tėvas spardė pargriuvusią dukrą V.. Ji gynė dukrą nuo tėvo, ją užguldama. Dukrai po įvykio buvo mėlynė po akimi. Dukros gyvenamoji vieta tuo metu buvo su tėvu. Tą dieną ji buvo pirkusi alaus, bet paslėpė už lovos. Ji nesiūlė dukrai alkoholio.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti liudytojos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2023-11-19 pietų metu grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kambaryje ant stalo rado padėtus du ar tris 1 litro talpos plastikinius butelius alaus. Buteliai buvo pilni. Vakare dukra V. R. su A. R. pradėjo gerti alų. Ji gėrė savo alų, nes turėjo parsinešusi dvi skardines alaus. Dukra V. R. jai sakė, kad kartu su tėvu nusipirko alaus ir parsinešę į namus abu gėrė. Ji liepė A. R. nebegirdyti dukros V. R. ir nebeduoti alaus, tačiau į tai A. R. jai nieko neatsakė. Ji prieštaravo dukrai, kad geria alkoholį. Jai, V. R. ir A. R. būnant kambaryje, A. R. sėdėdamas ant lovos šalia V. R., nieko nesakęs pasilenkė prie dukros ir dantimis įkando į kairį skruostą. Dukra rankomis atstūmė nuo savęs A. R., tarp jų prasidėjo susistumdymas. A. R. stipriai rankomis pastūmė V. R. ir dukra parkrito ant kambario grindų. Gulinčiai ant grindų dukrai A. R. spyrė į įvairias kūno vietas. Pasilenkęs kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius dukrai. Ji puolė gelbėti V. R., užguldama dukrą savo kūnu. A. R. ir toliau abiem kojomis spardė ją ir V. R. (1 t., b. l. 127-130).

Liudytoja R. S., vaiko teisių apsaugos specialistė, parodė, kad 2023-11-19 vakare gavo pranešimą apie neblaivią nepilnametę V. R.. Ant vaiko veido matėsi kraujosruvos. Sakė, kad su mama ir tėvu vartojo alkoholį ir tėvas ją sumušė : pastūmė ant grindų ir spardė. Ją apgynė mama, tėvas mušė ir mamą. Sakė su tėvais gėrusi degtinę ir alų, gėrimus nupirkęs tėvas.

2023-11-19 20.27 val. A. R. nustatytas 3 prom. girtumas (3 t., b. l. 118-119).

2024-01-04 apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2023-11-19, 19.41 val. pranešimo apie įvykį stenograma. Įraše užfiksuota, kaip pranešėja, prisistačiusi V. R. (17 metų), adresu (duomenys neskelbtini), prašo policijos pagalbos, nes ją muša tėtis (1 t., b. l. 102-104).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos E. G. – J. 2023-11-19 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2023-11-19 apie 19.41 val. buvo gautas 17-metės pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušasi tėvas. Kartu su vyr. patruliu A. U. atvykus nurodytu adresu, pasitikusi pranešėja V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad jos tėvas, su kuriuo kartu gyvena (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nežino), dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į galvą, taip pat ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. V. R. motina N. M., kuri buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais, teigė, kad ji matė, kaip V. R. tėvas spardė dukrą ir matė, kaip dukrai buvo suduota į galvą, tačiau raštiškus parodymus apie tai, kaip dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas, pateikti atsisakė. N. M. paaiškino, kad ji bandė ginti dukrą, tačiau nukentėjo ir pati. N. M. rašyti pareiškimo nepageidavo, paaiškindama, kad kreipsis į policiją pati. V. R. nustatytas 3,23 prom. neblaivumas, A. R. buvo nustatytas 3,00 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 17-19, 29-30).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos E. G. – J. 2023-11-19 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pranešėja V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad tėtis dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, taip pat ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ties dešine V. R. akimi užfiksuotas patinimas. V. R. būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė (1 t., b. l. 92-94).

2023-11-28 apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų, reagavusių į panešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nešiojamos kameros vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė - 25:10 min. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pokalbio metu su policijos pareigūnas V. R. paaiškina, kad jai yra 17 metų, pripažįsta, kad yra neblaivi. Prašo leisti pabūti automobilyje, nes, V. R. teigimu, labai bijo. Policijos pareigūnui pasiteiravus kieme stovinčio A. R., kas nutiko veidui, šis paaiškina, kad nukrito. A. R. įsodinamas į policijos tarnybinį automobilį. Pokalbio metu su policijos pareigūnais N. M. paaiškina, kad buvęs sugyventinis A. R. stipriai spardė dukrai veidą. Gindama ji bandė savo kūnu užgulti dukrą (1 t., b. l. 99-101).

Kaltinamasis proceso metu pripažino su nepilnamete dukra pirkęs ir kartu gėręs alkoholinius gėrimus, tačiau neigė dukrai siūlęs juos gerti, nes dukra, pasak jo, tai darė savo iniciatyva. Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas nugirdė vaiką. Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti (kasacine nutartis Nr. 2K-59/2013).

Nukentėjusiosios, kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis pirko alkoholinius gėrimus, būdamas kartu su nepilnamete dukra, po to šiuos gėrimus jie kartu gėrė namuose. Suprantama, kad įvykio metu buvusiai nepilnamete kaltinamojo dukrai alkoholiniai gėrimai nebūtų buvę parduoti, taigi, juos galėjo nupirkti tik kaltinamasis. Kaltinamasis teigia, kad dukra ir iki nagrinėjamo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jam jos nereikėjo skatinti to daryti. Kaltinamojo, kaip tėvo, pareiga yra ugdyti vaiko nuostatas prieš alkoholio vartojimą, jokiais veiksmais neskatinti vaiko tai daryti, jei tėvas žino, kad vaikas jau yra vartojęs alkoholio, jis privalo aiškinti apie alkoholio žalą žmogui. Tuo tarpu kaltinamasis tėvas elgėsi priešingai : kartu su nepilnamete dukra pirko alkoholinius gėrimus ir jie kartu juos vartojo. Teismo vertinimu, taip kaltinamasis savo netinkamu elgesiu, blogu pavyzdžiu skatino nepilnametę dukrą vartoti alkoholį. Nukentėjusiajai įvykio metu nustatytas 3,23 promilių girtumas. Kaltinamasis numatė, kad nepilnametė nuo kartu vartojamo alkoholio apsvaigs, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veikoje nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji BK 161 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, jis pripažintinas kaltu dėl šios veikos padarymo.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas (nusikaltimo kvalifikacija, taisant aiškų rašymo apsirikimą, prokurorės patikslintu kaltinimu iš kaltinamajame akte nurodyto BK 138 straipsnio 1 dalies 2 punkto patikslinta į BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą)

Kaltinamasis nurodė visiškai pripažįstantis kaltinime nurodytas I. M. sumušimo aplinkybes. Nusikaltimo metu buvo neblaivus.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad kaltinamasis 2024-02-10, namuose visą dieną ieškojo priekabių, po to jai trenkė į šoną, pasišaipydamas, kad iš jos nieko gero nėra, nes jie neturi bendrų vaikų. Ją bandė ginti jos sūnus, įsikišo draugė J. S., Kaltinamasis jai spyrė į dešinės pusės šonkaulius, jai lūžo šonkauliai. Kaltinamasis ją, jos vaikus, draugę vadino necenzūriniais žodžiais. Jos draugė kaltinamąjį nuramino. Ji ir kaltinamasis tą dieną buvo neblaivūs, ji įvykio dieną nesikreipė į policiją dėl to, kad buvo neblaivi.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2024-02-10, būnant namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis A. R., su kuriuo apie tris metus veda bendrą ūkį, tiek jos, tiek iš ankstesnių santykių turinčios dukros U. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnaus A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu namuose svečiavosi jos draugė J. S.. Apie 21 val. A. R. ir toliau ieškojo priekabių, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Miegamajame kambaryje kilusio konflikto metu A. R. dešiniu delnu sudavė jai vieną smūgį į kairę veido pusę. Tuo metu ji su A. R. stovėjo vienas priešais kitą. Smūgio sudavimo metu ji juto didelį fizinį skausmą, jai pradėjo spengti ausyje, skaudėjo kairį smilkinį. Taip pat kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinės pusės pilvo apačią, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių ji iš karto pradėjo verkti. Juokdamasis ir žemindamas ją, A. R. pasakė : „iš tavo gimdos vis tiek nieko gero nėra“, turėdamas mintyje, kad su ja neturi bendrų vaikų. Šių dviejų smūgių jos draugė J. S. nematė, nes tuo metu buvo svetainėje. Vaikai taip pat nematė, nes tuo metu buvo savo kambariuose. Norėdama išvengti didesnio smurto ir pažeminimų, ji išėjo iš miegamojo į prieškambarį, tačiau A. R. nenurimo, vaikščiojo po kambarius, ieškojo priekabių tiek prie vaikų, tiek prie jos draugės. Būnant prieškambaryje, prie jos priėjęs A. R. koja, tačiau nepamena kuria, stipriai spyrė vieną kartą po dešine krūtimi, dėl ko jai labai stipriai suskaudo, pradėjo trūkti oro, ji negalėjo giliai įkvėpti, atsigulti ant to šono ir gulint apsiversti. Rankomis suėmęs dešinį žastą, A. R. šį stipriai spaudė, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Nuo smūgio ji dešine kūno puse atsitrenkė į prieškambaryje buvusią knygų lentyną, po to į sieną. Ji juto stiprų fizinį skausmą dešiniame dilbyje. Spyrį koja matė jos draugė J. S. ir sūnus A. M.. Draugė J. S. nuramino agresyviai nusiteikusį A. R.. Tą vakarą ji į policiją nesikreipė, nes bijojo, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos nepaimtų iš jos vaikų (2 t., b. l. 23-26, 27-31). Nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2024-02-10 buvo svečiuose pas draugę I. M., gėrė alų. Ji mažiau gėrė ir nesijautė apgirtusi. Išgirdo besiginčijančius kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Kaltinamasis trenkė ranka nukentėjusiajai į pilvo apačią, nukentėjusioji iš karto pasakė, kad jai pataikė į gimdą, o kaltinamasis pasakė, kad iš jos gimdos nieko gero. Kaltinamasis trenkė nukentėjusiajai į krūtinės dešinę pusę, ši atsitrenkė į knygų lentyną. Ji puolė raminti kaltinamąjį. Jis išėjo ir grįžo paryčiais. Nukentėjusioji bijojo kviesti policiją, kad vaiko teisių specialistai nepaimtų vaikų. Kaltinamasis po įvykio jai rašinėjo žinutes, ją ir nukentėjusiąją vadino ,,kalytėmis“, nukentėjusioji jai rodė kaltinamojo rašytas žinutes su negražiais žodžiais. Nukentėjusioji kaltinamąjį išvarydavo iš savo namų, tada jis jai rašydavo, kad užsikoduos nuo alkoholio vartojimo, ir nukentėjusioji patikėdavo.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad smurtavo prieš nukentėjusiuosius, nes A. M., kuriam tuo metu buvo 14 metų, jam pirmas trenkė vaza. Jis kalbėjo telefonu, o I. M. bandė išplėšti telefoną ir taip inicijavo konfliktą. A. M., gindamas savo mamą, jam trenkė vaza ir prakirto galvą. A. M. turėjo pagrindą padėti mamai, bet jį sužalojo per stipriai, jis nuo vaiko nukentėjo. Jis tuomet čiupo A. M. ir jį smaugė, badė akis. Jie susikibę vartėsi ant žemės. Pripažįsta padaręs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš I. M., A. M., prieš U. M. neprisimena smurtavęs, nes buvo neblaivus, bet ji galėjo žodžiais ginti brolį ir jis mergaitei tuo metu galėjo įspirti.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad kaltinamasis pradėjo siautėti jau 2024-02-15, ji jį išvarė iš jos namų. 2024-02-16 ji su kaltinamuoju ėjo į koncertą, grįžęs namo, kaltinamasis jos sūnui pasakė : ,,kalytės grįžo namo“. Kaltinamasis jai sudavė smūgius, tiksliai neprisimena, kur. Juto fizinį skausmą. Kaltinamasis telefonu kalbėjo su drauge, ji norėjo atimti telefoną, kad nešmeižtų jos ir vaikų. Kaltinamasis prieš ją užsimojo. Sūnus A. M. ją pradėjo ginti, kaltinamasis apkabino sūnaus kaklą ir trenkė į staktą, ji bandė atitraukti kaltinamąjį. Sūnus kaltinamajam į galvą sudavė vaza, kaltinamajam bėgo kraujas. Kai kaltinamasis įsisiautėja, ji neįmanoma sustabdyti. Jai ginant sūnų, kaltinamasis jai spyrė. Ji pasislėpė, sūnų paliko vieną, dukra iškvietė policiją. Dukra U. sakė, kad kaltinamasis jai įspyrė į dešinės kojos kelią.

Ji prašo jai priteisti iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimą. Dėl šonkaulio lūžių negalėjo normaliai dirbti, nes jos darbas fizinis, taip pat gulėti. Jos emocinė būklė buvo bloga. Jos vaikai dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelę traumą, jie iki šiol nepamiršta šių įvykių, sūnus eina į Vaiko raidos centrą ir ten psichologei pasakoja apie 2024-02-16 įvykius. 2024-12-10 teismo posėdyje papildė, kad sūnui šiame centre pagalba buvo teikiama mėnesį, po to taip pat buvo teikiam psichologinė pagalba. Ji su kaltinamuoju bendravo ir po šių įvykių. Kaltinamajam nuo sūnaus smūgio liko randas ir jis sakė, kad ji turės sumokėti už jo operacijas.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2024-02-16 apie 16.30 val. po koncerto grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pradėjo gaminti maistą. Sugyventinis A. R. pradėjo priekaištauti, kad ji valgyt gamina pagal savo vaikų norus. Kilo dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu liepė A. R. išeiti iš namų. A. R. atsikėlė iš lovos ir dešiniu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į kaktą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Ji pradėjo verkti ir A. R. pasakė: „Kiek tu gali mušti“. Tai išgirdęs į miegamąjį pažiūrėti kas vyksta atėjo jos sūnus A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir pasikvietę sesę U. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Besimuistydamas rankomis A. R. išėjo į balkoną parūkyti. Sūnus nuėjo iš paskos ir liepė A. R. išeiti iš namų. Būdamas balkono viduje A. R. pasiėmė ten stovėjusią kėdę, su kuria trankė balkono duris. Ji pagriebė A. R. mobiliojo ryšio telefoną, nes tuo metu pastarasis su kažkuo apie ją ir jos vaikus kalbėjo, juos įžeidinėjo. Su telefonu ji išėjo į prieškambarį. A. R. agresyviai nusiteikęs pradėjo prie jos artėti. Sūnus A. M. bandė sutrukdyti, kad sugyventinis jos nemuštų. A. R. sugriebė rankomis už sūnaus A. M. kaklo ir pasikišo sūnaus galvą po pažastimi. Ji puolė A. M. ginti, traukė A. R. nuo sūnaus. Atitraukus nuo sūnaus A. R., pastarasis koja, tačiau nepamena kuria, spyrė jai vieną kartą į kairę šlaunį, dėl ko ji juto didelį fizinį skausmą. Po to, kai A. R. jai spyrė, A. M. paėmė prieškambaryje nuo virtuvėje buvusios spintelės šamotinę vazą, kuria trenkė A. R. į galvą, iš galvos pasirodė kraujas. Sūnus vaza A. R. į galvą trenkė norėdamas ją ir sesę apginti. Tada A. R. iš pykčio puolė gadinti A. M. kompiuterinę techniką. Ji labai išsigando ir pamačiusi kraują, bėgantį iš A. R. galvos, iš karto pasislėpė kambaryje, kas vyko toliau, nematė. Išsigandusi U. M. iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio jai sūnus A. M. pasakojo, kad A. R. šiam spaudė akis, o U. M. spyrė į kairės kojos kelią. Matė, kad buvo sudaužyta A. M. kompiuterio klaviatūra, nutraukti laidai. Sūnus sakė, kad A. R. viską sugadino (2 t., b. l. 23-26, 27-31). Nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytoja R. M., vaiko teisių apsaugos specialistė, parodė, kad 2024-02-16 lankėsi nukentėjusiosios šeimoje, nes įvyko muštynės, jose dalyvavo vaikai U. ir A. M., vaikams reikėjo užtikrinti saugumą, nes mama ir sugyventinis buvo neblaivūs. Vaikai buvo išsigandę, berniukas pasakojo, kad mamos sugyventiniui vaza sudavė į galvą, nes bandė išskirti mamą ir sugyventinį. Ji išklausė vaikų nuomonę, kurią fiksavo vaiko situacijos vertinimo anketoje.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti liudytojos ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2024-02-16 22.53 val. pokalbio metu A. M. jai papasakojo, kad mama I. M. su sugyventiniu A. R. buvo išėję į koncertą. Tuo metu A. M. buvo namuose. A. M. sakė, kad apie 17.25 val. paskambinusi mama I. M. pasakė, kad „A. grįžta namo, saugokis, jis neblaivus“. Grįžęs namo A. R. pasakė, kad „pareina dvi kalytės“. Po 10 minučių grįžo A. M. mama su sese U. M.. Tarpusavyje pasikalbėję, A. R. nuėjo miegoti, o mama I. M. nuėjo paruošti vakarienę. Kai mama nunešė A. R. valgyti, abu pradėjo bartis. Išgirdęs triukšmą, A. M. pagalvojo, kad mama su patėviu mušasi, todėl kartu su sese nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Tarp A. R. ir A. M. mamos vyko susistumdymas, mama liepė A. R. eiti iš namų. A. M., norėdamas išskirti ir apginti mamą, A. R. pavadino „ubagu“. Po šių žodžių A. R. griebė A. M. už kaklo. Mama bandė apginti A. M.. Tuomet A. M. paėmė vazą ir šia trenkė A. R. per galvą, taip norėdamas apginti savo mamą. Taip pat A. M. jai pasakojo, kad iš karto po to, kai trenkė, tarp A. M., jo patėvio A. R. ir mamos I. M. vyko grumtynės. Po to A. M. su sese išėjo į kiemą ir išvažiavo pas močiutę (2 t., b. l. 172-175). Liudytoja nurodė, kad šie parodymai teisingi.

Nepilnametis nukentėjusysis A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2024-02-16 mama su A. R. grįžo iš koncerto į namus. Grįžęs į namus A. R. pasakė, kad „į namus pareina dvi kalės“. Tuo metu patėvis A. R. buvo neblaivus. Grįžusi į namus mama pradėjo daryti valgyti, o A. R. nuėjo miegoti. Praėjus kokiai valandai, mama nunešė A. R. valgyti. Pavalgęs patėvis nuėjo į virtuvę ir apsižodžiavo su mama. Po to mama su A. R. nuėjo į miegamąjį ir tada, kaip jis supranta, A. R. mušė mamą, nes, atėjęs į mamos miegamąjį kambarį pasižiūrėti, kas ten darosi, girdėjo, kaip mama sakė: „kiek tu gali mane mušti“. Tuo metu sesuo U. M. buvo savo kambaryje. Tada A. R. išėjo į balkoną, o mama prašė, kad jis išeitų iš jos namų. Pro atidarytas balkono duris A. R. kaišiojo į kambarį iš balkono paimtą kėdę, kad netrukdytų šiam kalbėti telefonu. Tada jis A. R. pavadino „ubagu“. Susinervinęs A. R. staiga išėjo iš balkono ir griebė jį už kaklo, pasikišo jo galvą sau po pažastimi ir spaudė. Tuo metu, kai A. R. jį užspaudė, jis jokio skausmo nejuto. Jis bandė atsitraukti. Mama jį gynė ir patraukė nuo jo A. R.. Tada A. R. pradėjo kumščiu mušti jo mamą. Tiksliai nematė, kur sudavė, bet arba į veidą, arba į krūtinę, kažkur į viršutinę kūno dalį. Tada jis iš virtuvės paėmė vazoną ir šiuo trenkė A. R. į galvą, kad nemuštų mamos. A. R. paėmė jį už gerklės ir stūmė į mamos miegamąjį, bandė kumščiu trenkti į veidą, bet nepavyko, nes patėvį pastūmė mama. Tuo metu veiksmas vyko hole. Prasidėjus grumtynės, sesuo atėjo iš savo kambario pažiūrėti, kas vyksta. Tada jis vėl tuo pačiu vazonu trenkė A. R. į galvą. Nežino, iš ko pagamintas vazonas, stipresnė medžiaga nei stiklas, bet jam vazonas buvo lengvas. A. R. bandė iš jo atimti vazoną, bet jis laikė ir neatidavė. Tada vėl trenkė A. R. į galvą ir iš patėvio kaktos pasipylė kraujas. Po to A. R. jį pristūmė prie sienos ir spaudė akis, paėmęs jį už gerklės, stūmė į durų staktą, dėl ko jam galvoje atsirado guzas. Po to veiksmas persikėlė į koridorių prie lauko durų. Jam su sese U. M. bandant išeiti iš namų, prie durų A. R. dešine koja spyrė jam į pilvą. Spyrio metu jam šiek tiek paskaudėjo. Po to jis su sese išėjo į kiemą ir išvažiavo pas močiutę. Policiją kvietė sesuo U. M., bet vėliau. Ant mamos sužalojimų nepastebėjo, ant jo kūno matomų sužalojimų taip pat nebuvo. Sesei ant kojos buvo kraujosruva. Kiek pati sesuo pasakojo, šiai spyrė. Pas ekspertą buvo, nustatė minkštųjų audinių sutrenkimą galvos srityje. Po įvykio kokias dvi dienas jam šiek tiek skaudėjo galvą, jautė baimę, bijojo, kad A. R. jam ką nors padarys. Įvykis jokios įtakos mokyklos ar būrelių lankymui neturėjo. Iš sesers pasakojimų žino, kad mama anksčiau buvo su A. R. susimušusi. A. R. prieš jį smurtavo pirmą kartą. A. R. rankomis buvo sulaužęs kompiuterio klaviatūrą, kurios vertė 60 eurų. Apie tai, kad sulaužė klaviatūrą, jam pasakė sesuo U. (2 t., b. l. 99-103).

Mažametė nukentėjusioji U. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2024-02-16 apie 16-17 val. ji kartu su mama I. M. ir patėviu A. R. po koncerto grįžo į namus. Pakeliui į namus mama ir patėvis pykosi. Namuose A. R. mamą vadino įvairiais žeminančiais ir įžeidžiančiais žodžiais. Matė, kaip patėvis A. R. delnu sudavė mamai į veidą. Šio smūgio metu brolio A. M. kambaryje nebuvo. Mama bandė A. R. išvaryti iš namų, tačiau jis neišėjo. Vėliau kambaryje kažkas vyko. Atėjęs brolis A. M. pasakė, kad nebesipyktų ir liepė A. R. eiti iš namų. Tuo metu, kai mama ir patėvis hole pykosi, ji buvo prie kambario. Paėmęs brolį už rankos, A. R. norėjo šį trenkti į sieną, bet brolis išvengė atsitrenkimo. Brolis paėmė prie balkono buvusią vazą ir šia sudavė A. R. per galvą. A. R. ranka paėmė broliui už kaklo ir prispaudė prie sienos. Brolis bandė atsistumti, bet A. R. nepaleido. Norėdama išskirti, ji konflikto metu bandė prieiti prie A. R., tačiau patėvis keliu spyrė jai į kairį kelį. Vėliau A. R. spyrė broliui A. M. į pilvą. Pradžioje dėl A. R. spyrio ji didelio skausmo nejuto, tačiau po to skausmą pajuto ir jai apie 2 dienas skaudėjo. Dėl kelio skausmo ji tą pačią dieną buvo pas gydytoją, kuris sakė, kad jai buvo padarytas kelio sutrenkimas. Konflikto metu A. R. nieko neapgadino, tačiau išėjus pas močiutę patėvis sugadino mikserį ir brolio kompiuterio klaviatūrą. Tai pamatė, kai atvykus policijos pareigūnams, grįžo į namus. Dar būdama namuose ji iškvietė policijos pareigūnus, nes ant A. R. galvos, kur brolis sutrenkė vaza, ji pamatė kraują. Tuo metu, kai skambino policijai, ji buvo savo kambaryje, A. R. buvo hole. Jai kartu su broliu išėjus iš namų, A. R. išėjo į balkoną. Mama visuomet buvo bute (2 t., b. l. 63-65).

2024-02-16 22.30 val. A. R. nustatytas 1,76 prom. girtumas (3 t., b. l. 121-122).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. V. 2024-02-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad I. M. pradžioje nieko neaiškino, bet ant jos sugyventini A. R. galvos matėsi žaizda. Paklausus, kas įvyko, nei vienas iš minėtų asmenų nieko nepaaiškino, vengė bendrauti. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad tarp sugyventinių I. M. ir A. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. R. rankos kumščiu (kurios nenustatyta) tyčia sudavė I. M. į dešinės pusės pilvo sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį matė I. M. du nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) puolė ginti savo mamą. A. R. prieš savo posūnį A. M. taip pat panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia dešine ranka suėmė už A. M. kaklo ir prispaudė prie sienos, taip pat kaire ranka suėmė A. M. dešinę ranką ir šią prispaudė prie sienos. Paleidęs tyčia pastūmė A. M., dėl ko A. M. viršugalviu trenkėsi į durų staktą, bei dešine koja tyčia įspyrė į A. M. pilvą, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat A. R. fiziškai smurtavo ir prieš savo podukrą U. M., t. y. dešinės kojos keliu tyčia įspyrė U. M. į kairės kojos kelį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (2 t., b. l. 182-184).

Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. V. 2024-02-17 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad aiškinantis įvykio aplinkybes ir laukiant kol atvyks vaiko teisių apsaugos darbuotojai, namuose buvusi U. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sakė, kad matė visą konfliktą. U. M. sakė, kad jos patėvis A. R. sudavė jos mamai I. M.. Tuomet išsigandęs brolis A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) norėjo apginti mamą. A. R. suėmė jos brolį už kaklo ir jį prispaudė prie sienos, po to paleido ir nustūmė į staktą, taip jos brolis susitrenkė galvą, taip pat broliui įspyrė į pilvą. U. M. paaiškino, kad gindamas mamą ir save, brolis su vaza trenkė A. R. per galvą. Taip pat U. M. sakė, kad patėvis A. R. jai įspyrė į koją. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje U. M. nustatytas kairio kelio sumušimas, išleista į namus; A. M. nustatytas galvos sumušimas, išleistas į namus (1 t., b. l. 187-188.)

Nukentėjusioji ją apžiūrėjusiai teismo medicinos ekspertei papildomai paaiškino, kad po suduoto smūgio parkrito ant žemės, niekur kitur neužsigavo.

Kaltinamasis pripažino pirkęs ir kartu su dukra vartojęs alkoholį, tačiau nepripažino BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos esmės – tai, kad būtent jis nugirdė nepilnametę dukrą, taigi, neprisiėmė atsakomybės už savo, kaip tėvo, veiksmus, todėl dėl šios veikos nėra jo nuoširdaus gailėjimosi ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.

Nukentėjusioji U. M. ieškiniu, pareikštu motinos I. M., prašo priteisti iš kaltinamojo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis, suaugęs asmuo, pavartojo prieš ją, kuri buvo nuo jo visiškai priklausoma, fizinį smurtą, Ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir dėl savo sumušimo, ir stebėdama, kaip mušami jai artimiausi žmonės– mama ir brolis.

Nukentėjusioji I. M. buvo kaltinamojo sumušta du kartus, pirmą kartą jai, be kraujosruvų įvairiose kūno vietose, buvo sulaužytas šonkaulis ir dėl to nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji paaiškino, kad šonkaulio lūžio sukeltas skausmas jai trukdė dirbti fizinį darbą, ilsėtis. Antrą kartą kaltinamasis nukentėjusiosios sveikatą sutrikdė nežymiai. Antro nusikaltimo metu nukentėjusioji matė, kaip kaltinamasis muša ją bandžiusį ginti nepilnametį sūnų, negalėjo apginti vaiko, buvo priversta slėptis nuo kaltinamojo kitame kambaryje, po to sužinojo, kad nuo kaltinamojo nukentėjo ir mažametė dukra. Kaltinamasis pirmą nusikaltimą prieš nukentėjusiąją padarė jos draugės akivaizdoje, žemino nukentėjusiąją, vartojo necenzūrinius žodžius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji po kaltinamojo smurto patikėdavo jo geranoriškumu ir tęsdavo santykius, o kaltinamasis tai priimdavo ir kaip galimybę toliau smurtauti prieš jos šeimos narius.