Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyv. ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuva, teistas: 1) 2002 m. kovo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalyje, – laisvės atėmimu 3 mėn., vadovaujantis BK 47¹ str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per 3 mėn. atlyginti žalą, 2) 2004 m. rugsėjo 20 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant tęsti mokslą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. B. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su mama D. B. bei seneliais Vytautu ir E. A.. 2022 m. rugpjūčio 10 d. vakare pas jį į svečius atėjo draugas V.. Jie sėdėjo, kalbėjo, vartojo alkoholį. Kiek išgėrė neatsimena, bet jautėsi apsvaigęs. Kažkuriuo metu, į jo kambarį atėjo jo močiutė E. A., kuri draugui V. liepė išeiti. Draugas močiutės paklausė, kodėl jis turi išeiti, jeigu jie ramiai būna ir kalbasi, tačiau močiutė nekreipė dėmesio ir toliau priekaištavo dėl draugo buvimo. Kadangi močiutė nenurimo, jis su V. išėjo iš namų. Į namus grįžo naktį, o gal paryčiais, tikslaus laiko pasakyti tikrai negali. Grįžo būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Atsikėlęs 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 07.00 val. nuėjo į virtuvę, kur jau buvo močiutė E. A.. Pastaroji pradėjo su juo konfliktuoti. Tiksliai nepamena ką ji jam sakė, bet jam atrodo, kad pradėjo priekaištauti, kad jis vartojo alkoholį. Kaip viskas vyko toliau jis tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad jai suėmė už kaklo ir jį spaudė. Kodėl taip galėjo daryti paaiškinti negali. Mano, kad gal dėl to, kad buvo neblaivus, o būdamas girtas elgėsi labai kvailai. Maždaug po pusvalandžio močiutės miegamajame jie vėl sukonfliktavo ir tada jis jai delnu trenkė į viršugalvį. Taip pasielgė, nes ji jam iš vien burbuliavo. Neapsikentęs, kad močiutė iš vien burbuliuoja, jis išėjo iš namų ir grįžo tik apie 14 val. Į namus grįžo su draugu V. ir drauge Inga. Jie visi pas jį kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Ar tada konfliktavo su savo močiute neatsimena, bet atrodo, kad ne. Jam bebūnant savo kambaryje, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Papildo, kad jų su močiute konfliktų ryte niekas nematė. Supranta, kad pasielgė labai blogai, labai ant savęs pyksta. Supranta, kad močiutei sukėlė skausmą. Labai gailisi, močiutės atsiprašė, ji jam atleido (t. 2, b. l. 47-50, 59-61, 104-105).

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. B. dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. apie 22 val. sutarė susitikti su P. P. pasikalbėti. Susitikę nuvažiavo prie Trijų mergelių tilto esančios aikštelės. Ten pasistatė automobilį ir sėdėjo jo viduje. Besėdint ir bekalbant, privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai priėjo ir paklausė ar neturi draudžiamų daiktų. Jis su savimi turėjo dujų balionėlį savisaugai, nes yra taksi vairuotojas. Daiktus, kuriuos turėjo su savimi parodė pareigūnams. Pareigūnai vėliau padarė automobilio dalinę apžiūrą ir po vairuotojo pusės kilimėliu rado užspaudžiamą pakelį su „žole“. Jis buvo pamiršęs, kad ją turėjo. Kad turi su savimi „žolės“, nepasakė, nes neprisiminė. Manė, kad kažkur pametė. Jis prisipažino, kad tai yra jo. Jis ją įgijo prieš kelias savaites, savo reikmėms, neatsimena, kur ir iš ko pirko, kiek mokėjo. Mano, kad galėjo būti apie vieną gramą, ne daugiau dviejų. Ar iš to pakelio, kurį nusipirko, kažkiek rūkė, neatsimena. P. P. nežinojo, kad automobilyje buvo „žolės“. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Tikslo platinti turėtas narkotines medžiagas neturėjo (t. 2, b. l. 89-91, 102-103).

5. Kaltinamojo R. B. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo

5.1. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole E. A. parodė, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. ryte namuose buvo kartu su sutuoktiniu V. A., anūku R. B. ir jo mama D. B.. Jie visi gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2022 m. rugpjūčio 11 d. 7.00 val. virtuvėje anūkas R. B. pradėjo jai priekaištauti, kad ji 2022 m. rugpjūčio 10 d. vakare bandė išprašyti iš namų pas jį į svečius atėjusį jo draugą Vismantą, pavardės nežino. Anūkas ją koneveikė necenzūriniais žodžiais. Ką ji jam į tai atsakė neprisimena. Tada R. B. ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė. Ji suriko, išsigando, jai skaudėjo. Tada R. B. ją paleido ir ji nubėgo į miegamąjį. Ką jis toliau veikė, ji nematė. Praėjus maždaug 30 minučių, R. B. atėjo į jos miegamąjį kambarį ir vėl ją iškoneveikė. Ji tylėjo, bijojo jo. Tada R. B. delnu sudavė jai vieną smūgį į galvos sritį, į viršugalvį. Po smūgio ji pajuto skausmą. Ji tylėjo, jau labai bijojo jo. Sudavęs smūgį, R. B. išėjo iš jos kambario. Ji liko kambaryje. Kiek vėliau R. B. išėjo ir iš namų. Tos pačios dienos apie 14 val. 00 min. R. B. grįžo į namus kartu su kitais draugais ir nuėjo į savo kambarį. Ji tada buvo virtuvėje ir šnekėjo su R. B. pažįstama I. B.. Tuo metu, R. B. atėjo į virtuvę, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs, pradėjo jai priekaištauti, kad ji jam gadina gyvenimą, gąsdino, kad apipils alumi. I. B. bandė jį raminti ir R. B. išeidamas iš virtuvės dar pirštų galais jai trinktelėjo į galvos sritį, tuo jai skausmo nesukėlė. Tada ji buvo labai išsigandusi, manė, kad gali labai blogai baigtis. Tada nusprendė iškviesti policiją. R. B. jai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 21-31).

5.2. Liudytojos E. A. parodymais nustatyta, kad savo duotus parodymus po įvykio prisimena ir juos tvirtina. Nurodo, kad konflikto, vykusio 2022 m. rugpjūčio 11 d. nuo 07.00 val. iki 07.30 val., metu anūkas R. B. jai ranka buvo sugriebęs už kaklo ir jį spaudė, dėl ko juto fizinį skausmą. Taip pat jis jai rankos delnu vieną kartą sudavė smūgį į viršugalvį, dėl ko taip pat juto fizinį skausmą. Konfliktas su anūku įvyko, nes jis buvo neblaivus ir dėl to ji jam priekaištavo (t. 1, b. l. 63-66).

5.3. Liudytojos I. B. parodymais nustatyta, kad R. B. pažįsta apie tris metus, taip pat pažįsta ir jo visą šeimą. R. B. močiutė E. A. yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų. Sveikatos problemų turi ir kiti šeimos nariai. R. B. yra vienintelis asmuo, kuris jiems visiems padeda buityje, veža pas gydytojus. 2022 m. rugpjūčio 11 d. ryte, tikslaus laiko neatsimena, gali būti apie 9-10 val., jai paskambino E. A., R. B. močiutė, kuri jos paprašė, kad ji atvažiuotų pas ją į namus, girdėjosi iš balso, kad ji yra išsigandusi. Telefono pokalbio metu pasakė, kad buvo konfliktas su R. B. anksti ryte. E. A. jai nurodė, kad R. B. ją buvo sugriebęs už kaklo ir jį spaudė. Minėjo, kad jai skaudėjo, taip pat paminėjo, kad R. B. jai trenkė ir per galvą. Ji jos dar pasiteiravo ar R. B. yra namuose, E. A. jai atsakė, kad išėjo. Baigus pokalbį, ji nuvažiavo pas E. A. į namus. Būnant ten E. A. jai papasakojo tą patį, ką kalbėjo ir telefonu, papildomai paminėdama, kad R. B. buvo girtas. Taip pat papasakojo, kad konflikto metu buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Ji pastebėjo, kad E. A. buvo išsigandusi, stengėsi ją nuraminti kaip tik galėjo. Būnat pas E. A., per pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, laikotarpyje nuo 12 val. iki 14 val., į namus su draugu grįžo R. B.. Po kurio laiko atėjo dar vienas R. B. draugas ir jie visi trys R. B. kambaryje gėrė alų. Ji tuo metu, kai R. B. su draugais gėrė, buvo virtuvėje su E. A., jos kalbėjosi. Besikalbant į virtuvę atėjo R. B.. Jis buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo močiutę vadinti necenzūriniais žodžiais. Po šio įvykio E. A. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir R. B. sulaikė (t. 1., b. l. 56-59).

5.4. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, (duomenys neskelbtini), Kaunas (t. 1, b. l. 45-52).

5.5. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus Bendrojo pagalbos centro pateikto pranešimo garso įrašo stenogramą fiksuotos aplinkybės – E. A. pranešė, kad ją užpuolė anūkas, „puolė, smarkiai nesužalojo, bet smaugė“ (t. 1, b. l. 67-69).

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

5.6. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. apie 22.20 val. Biržiškų g. 1C, Kaunas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės apžiūros metu po vairuotojo kilimėliu rado plastikinį užspaudžiamą maišelį su jo viduje esančia žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Pareigūnų teigimu R. B. nurodė, kad rastos narkotinės medžiagos priklauso jam (t. 1, b. l. 89-4).

5.7. Liudytojo P. P. parodymais nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 21 d. apie 21.30-22.00 val. susitiko su R. B. norėdami pasėdėti, pakalbėti. Susitikę R. B. automobiliu nuvyko į aikštelę, esančią Panemunės šile, netoli Trijų mergelių tilto. Vairavo R. B.. Pasistatę automobilį tiesiog sėdėjo jo viduje. Kol sėdėjo automobilyje, „žolės“ nerūkė. Kad R. B. turi su savimi „žolės“, jis nežinojo. Besėdint prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Priėję prie automobilio pareigūnai paprašė išlipti, klausė ar neturi draudžiamų ar aštrių daiktų. Jis su savimi neturėjo nieko. Ką atsakė R. B. negirdėjo. Tuomet policijos pareigūnai atliko asmens kratą bei automobilio apžiūrą ir rado „žolės“, kuri priklauso R. B.. Koks galėjo būti „žolės“ kiekis nežino. Kur tiksliai pas R. B. rado „žolės“ nežino (t. 1, b. l. 125-126). ??

5.8. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Biržiškų g. 1C, Kaunas, apžiūros metu po vairuotojo kilimėliu rastas permatomas, užspaudžiamas maišelis su jame esančia žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 95-112).

5.9. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikta žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,829 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,7 % (t. 1, b. l. 154-157).

6. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

7. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, darytina išvada, kad kaltinamasis R. B. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas nukentėjusiosios savo močiutės E. A. atžvilgiu fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai pasirinko tokį smurtinį konflikto sprendimo būdą ir norėjo taip veikti bei siekė tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusiosios yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

8. BK 259 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už nusikalstamą veiką – neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, gali būti baudžiama viena iš alternatyvių bausmių – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

9. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. B. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,829 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 11,7 procentų, kurią laikė automobilyje. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo R. B. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

10. Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

11. Kaltinamasis R. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis), veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas (teistumas išnykęs), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 1, b. l. 183-185). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesilankė (t. 1, b. l. 196); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare bei ambulatoriškai nesigydė (t. 1, b. l. 197).

12. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos prokurorės siūlomos tiek BK 140 straipsnio 2 dalies, tiek ir BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 50 straipsnis). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, skirtini teismo įpareigojimai.

14. Paskirtosios bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

15. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narius, jam vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

17. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

18. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likusios po tyrimo kanapės (antžeminės dalys) (0,658 g) supakuotos į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį, perduotos į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių ir pakuotės supakuotos į voką, vokas užklijuotas, užantspauduotas antspaudu “LIETUVOS POLICIJOS KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr.3 DOKUMENTAMS” ir perduotas Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini, kaip medžiagos, kurių apyvarta uždrausta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per pirmus 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų.

R. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per pirmus 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per pirmus 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 15 valandų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d., prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kanapes ((antžemines dalis) (0,658 g), pakuotes - sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka.

R. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.