- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-107-300/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04351-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. vasario 4 d. nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 3 mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą);
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. vasario 5 d. nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 4 mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į V. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 6 d. 0:15 val. iki 2022 m. vasario 7 d. 11:28 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, ir nuspręsta laikyti, kad V. K. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. vasario 4 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebęs savo šeimos nariui – sugyventinei Ž. G. už plaukų, tempė ją per kambarį, užgaudamas jos dešinės kojos šlaunį, bei vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, taip sukeldamas nukentėjusiajai Ž. G. fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. vasario 5 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo miegamajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metė į savo šeimos narį – sugyventinę Ž. G., stiklinį butelį su spirituotu skysčiu, pataikydamas jai į kairįjį šoną ties krūtine, taip padarydamas kairio šono sumušimą, tokiu būdu nukentėjusiajai Ž. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022-12-28 nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme ir V. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams ir 40 MGL (1 506 Eur) dydžio baudą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą, todėl V. K. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Nurodo, kad bausmes subendrinant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Taigi, minimalus skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai. Nurodo, kad teismas subendrindamas V. K. paskirtas laisvės apribojimo bausmes iš dalies jas sudėdamas, prie paskirtos griežčiausios bausmės, t. y. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridėjo mažesnę laisvės apribojimo bausmės dalį negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 2 mėn., nors turėjo pridėti švelnesnės, t. y. 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo, bausmės dalį, kuri šiuo atveju atitiktų visą paskirtą bausmę už padarytą nusikaltimą, o ne jos dalį, kadangi pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. 3 mėn., ir galutinę subendrintą bausmę turėjo paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
3.2. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad nuosprendžio priėmimo metu V. K. nebuvo atlikęs jam ankstesniu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios bausmės nebendrino, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad neatlikta bausmė turi būti subendrinta BK 64 straipsnio 2 dalyje numatytu visišku bausmių sudėjimo būdu.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.
4.1. Teigia, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė eilę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 20 straipsnio), dėl to jį nepagrįstai bei neteisingai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
4.2. Teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė, o teismo išvados dėl jo kaltės yra nepagrįstos objektyviais įrodymais, paremtos prieštaringais duomenimis, prielaidomis ir abejonėmis, kurios nepašalintos ir turėjo būti vertinamos jo naudai, byloje nenustatyta objektyvioji ir subjektyvioji nusikalstamų veikų sudėtis. Nurodo, kad bylos duomenimis nenustatyta ir neįrodyta, kad būtent jis smurtavo kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis prieš Ž. G., taip pat objektyviai bylos duomenimis neįrodyta, kad Ž. G. nustatyti sužalojimai būtų atsiradę dėl jo smurtinių veiksmų prieš ją. Mano, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti nusikaltimo padarymo būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nurodo, kad dėl 2022-02-04 veikos iš viso jokie įrodymai nuosprendyje neaptariami, teismas tiesiog konstatavo, kad jis yra kaltas, nenurodydamas, kurie įrodymai patvirtina jo kaltę.
4.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodymais pripažino duomenis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, kadangi liudytojų parodymai abstraktūs, prieštaringi. Pažymi, kad iš esmės teismas nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje, nenurodė, kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Teigia, kad teismas vertino iš esmės vien nukentėjusiosios Ž. G. parodymus apie įvykio aplinkybes ir prie kaltinančių įrodymų nepagrįstai priskyrė policijos pareigūnų, medicinos darbuotojų parodymus, nes šie liudytojai pačių įvykių nematė ir jokių aplinkybių, susijusių su smurto atvejais, nei patvirtinti, nei paneigti negali. Pažymi, kad niekas jo smurtaujančio nematė ir tokių aplinkybių nenurodė ir nepatvirtino teisme, kiti objektyvūs duomenys to nepatvirtina.
4.4. Skunde taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai kaip nenuoseklius, nes teismas nenurodė, kurie objektyvūs duomenys paneigia jo parodymus. Pažymi, kad pačios nukentėjusiosios Ž. G. parodymai, kuriuos teismas vertino, kaip nuoseklius, prieštarauja jos pačios parodymams, duotiems 112 registratorei, neatitinka nustatytų sužalojimų ir specialisto išvados. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymams suteikė išskirtinę galią prieš kitus įrodymus. Teigia, kad jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų dėl smurto jos atžvilgiu, Ž. G. parodymai, kaip ir bet kurio kito liudytojo byloje parodymai turėjo būti vertinami visumoje su kitais įrodymais ir kitų surinktų įrodymų kontekste. Taip pat turėjo būti įvertinta ir tai, jog Ž. G. suinteresuota bylos baigtimi, galimai ir norėjo jam pakenkti, nes tarp jų tęsėsi konfliktinė situacija dėl vaikų auklėjimo ir auginimo, vaikas buvo priteistas jam, iš Ž. G. buvo priteista mokėti išlaikymą vaikui. Šias aplinkybes nedetalizuodamas teismas įvertino kaip neigiamą jo nuomonę apie Ž. G., tačiau tai ne nuomonė, o faktai, patvirtinti Vaiko teisių apsaugos sprendimais ir kito teismo sprendimais, jog Ž. G. savo vaikų negali auginti ir to negali padaryti dėl savo žalingų įpročių.
4.5. Skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į šeimynines aplinkybes, tuo metu buvusius jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, į tai, jog tai šeimos byla ir nuolatiniai konfliktai vyko dėl vaikų, kuriais Ž. G. nesirūpino, ko pasekoje kilo kivirčai. Pažymi, jog Ž. G. galėjo pykti ir tebepyksta ant jo, nes jie konfliktavo dėl vaikų auklėjimo ir auginimo, jos žalingų įpročių nesuderinamų su šeima (narkotikų vartojimas), kad vaikas buvo priteistas jam, o iš Ž. G. priteistas išlaikymas vaikui. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. G. galėjo jį apkalbėti.
4.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad Ž. G. skambindama 112 ir atsakydama į operatorės klausimus, nurodė, kad jos nesužalojo. Taip pat Ž. G. nevertino metimo buteliu kaip reikšmingo įvykio, skausmą įvertino trimis balais. Dėl to mano, kad negalima daryti išvados, kad Ž. G. būtų buvusi sužalota, ir juo labiau, kad sužalojimą būtų jis padaręs.
4.7. Nurodo, kad Ž. G. tiek nurodytų įvykių metu, tiek duodama parodymus galėjo būti apsvaigusi nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, todėl galėjo būti ir neadekvati ir patirti sužalojimus, pati nukritusi ar susitrenkusi kur nors, pavartojusi narkotinių medžiagų bei taip pat neteisingai duoti parodymus veikiama šių medžiagų. Ž. G. nuolat vartoja narkotines psichotropines medžiagas, tačiau teismas apie tai nuosprendyje neužsiminė ir nevertino šios aplinkybės nukentėjusiosios parodymų kontekste, nors mano, kad tai yra labai svarbu vertinant parodymus, o ir paties liudytojo patikimumą.
4.8. Teigia, kad jis nuo tyrimo pradžios buvo nuoseklus, kad Ž. G. nemušė ir jai sužalojimų nurodytomis aplinkybėmis nepadarė. Teismas jo parodymus atmetė nemotyvuotai. Teismas nevertino jį teisinančių įrodymų - medicininės apžiūros dėl 2022-02-04 atvejo nebuvimo, nes Ž. G. nesikreipė į medikus, nėra užfiksuota sužalojimų. Dėl šios veikos iš viso yra tik Ž. G. niekuo neparemti ir nepatvirtinti parodymai. Dėl 2022-02-05 veikos tiesioginių įvykio liudytojų be jo ir Ž. G. nėra, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami visų kitų surinktų įrodymų kontekste, o ne vienareikšmiškai Ž. G. parodymus vertinant kaip teisingus. Pažymi, kad Ž. G. 112 operatorei nurodė, kad ji nebuvo sužalota, o tai prieštarauja pačios nukentėjusiosios parodymams. Be to, nukentėjusioji atsisakė su medikais vykti į gydymo įstaigą, nurodydama, kad rimtų sužalojimų nepatyrė.
4.9. Nurodo, kad jis buvo nuteistas už tai, kad jis paleido į Ž. G. buteliuką su spirituotu skysčiu, tačiau policijos pareigūnė V. N. nurodė, kad įvykio vietoje rado stiklinį aliejaus buteliuką, o pareigūnas E. V. nenurodė jokių aplinkybių apie jokį buteliuką, taip pat greitosios pagalbos medikė V. J. nurodė, kad ji buteliuko nematė. Pati Ž. G. nurodė, kad į ją jis paleido iš stiklinio 0,33 buteliuko. Šios aplinkybės vien dėl buteliuko egzistavimo yra neištirtos ir prieštaringos, nes realiai nenustatyta, ar buvo koks buteliukas įvykio metu, ar jo nebuvo ir koks iš viso buteliukas paimtas - su aliejumi ar spiritiniu skysčiu ir kokį ryšį minimas buteliukas turi su bylos aplinkybėmis. Teigia, kad pas juos namuose jokių stiklinių buteliukų nebuvo.
4.10. Skunde nurodo, kad 2002-02-05 tarnybiniame pranešime dėl smurto nurodyta, jog pažymėti nukentėjusiosios Ž. G. nubrozdinimas ir paraudimas ant nugaros, kraujosruva ant dešiniosios šlaunies, paraudimas ant kairiojo šono, skaudama vieta viršugalvyje, o 2022-02-06 asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad ant Ž. G. dešiniosios šlaunies vidinės pusės matoma l cm x 2,5 cm dydžio mėlynė, ant kairės pusės šono 4 cm x 4,5 cm plote yra matomi smulkūs paraudimai, ant nugaros dešinės pusės ties mentėmis 6x8 cm plote yra matomas nubrozdinimas ir paraudimas. Teigia, kad šie paminėti dokumentai neatitinka specialisto išvados Nr. 228/2022, kurioje nurodyta, jog Ž. G. padarytas kairio šono sumušimas, ir jis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Ši išvada paneigia visus duomenis apie 2022-02-06 asmens apžiūroje išvardintus sužalojimus ir dar labiau sukelia abejones Ž. G. parodymais, kur kokie ir kokiomis aplinkybėmis jai sužalojimai ir tie kur buvo užfiksuoti protokole ir tarnybiniame pranešime atsirado, jeigu Ž. G. apie juos iki 2022-02-06 niekam jų nerodė, neužsiminė. Liudytoja V. J. 2022-04-05 atvyko su greitąja, apžiūrėjo Ž. G. ir nurodė, kad nukentėjusioji nurodė, kad sumuštas kairysis šonas, daugiau niekuo nesiskundė, matė šone patinimą, jį nufotografavo. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog neatmetama, kad sužalojimas atliktas ir užduotyje nurodytu būdu, daiktu, tačiau apeliantas pažymi, kad tokia išvada nėra kategoriška ir ja remiantis tikrai negalima nustatyti sužalojimo mechanizmo ir atsiradimo aplinkybių.
4.11. Teigia, kad teismas visų šių jo skunde nurodytų akivaizdžių prieštaravimų dėl Ž. G. nustatytų sužalojimų, masto, lokacijos, atsiradimo dienos, aplinkybių ir mechanizmo nevertino ir apie juos nepasisakė. Mano, kad iš šių nurodytų aplinkybių ir surinktų įrodymų negalima išvada, kaip, kada Ž. G. buvo sužalota ir kokiomis aplinkybėmis tai nutiko.
4.12. Nurodo, kad teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir netinkamai vertindamas įrodymus ne visete, o atsietai ir remdamasis prielaidomis ir abejonėmis, kurių negalima pašalinti ir kurios turi būti vertinamos jo naudai, nepagrįstai pripažino įrodymais BPK 20 straipsnio keliamų reikalavimų neatitinkančius įrodymus, pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
7. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad nuosprendis yra nepagrįstas, nes išvada dėl jo kaltės padaryta remiantis nenuosekliais, prieštaringais įrodymais, abejonėmis. Taigi, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistajam V. K. paskirtos subendrintos bausmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais.
Dėl V. K. kaltės
8. Nuteistasis V. K. teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), nes nukentėjusiosios Ž. G. nesužalojo, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, paremtos nenuosekliais, prieštaringais parodymais, nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
9. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą dėl V. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. K. kaltės padarius dvi nusikalstamas veikas ir teisingai veikas kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl tiki nukentėjusiosios parodymais, o nuteistojo V. K. parodymus vertina kaip nenuoseklius ir juos atmetė.
11. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo parodymai yra nuoseklūs, kad teismas nepagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą nuosprendį. Nuteistojo skundo argumentas, kad jo parodymai yra nuoseklūs, yra nepagrįstas.
11.1. Teisme nuteistasis V. K. parodė, kad kaltinime nurodytomis dienomis jis nukentėjusiosios Ž. G. atžvilgiu nesmurtavo, už plaukų netampė, nežino kaip jai atsirado sužalojimais, nes grįžęs po darbo blogai jautėsi, todėl nuėjo miegoti, girdėjo kaip nukentėjusioji jam pasakė „parazite, kelkis”, toks ir buvo konfliktas. Nuteistasis pripažino, kad prieš kelias dienas iki 2022-02-05 tarp jo ir Ž. G. buvo įvykęs žodinis konfliktas dėl sulaužytos vaiko vaikštynės, sulaužyto vežimėlio ratuko ir koridoriuje įvyko sustumdymas, bet tikino, kad to susistumdymo metu (jis pastūmė Ž. G., o ji pastūmė jį) niekas nebuvo nugriuvęs ant žemės ir jokių sužalojimų Ž. G. jis nepadarė (t. 1, b. l. 226–228). Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2022-02-05 tarp jo ir nukentėjusiosios jokio konflikto nebuvo, jis grįžęs iš darbo nuėjo miegoti ir buvo pažadintas atvykusių policijos pareigūnų, kad prieš porą dienų tarp jo ir nukentėjusiosios buvo konfliktas, kadangi jis Ž. G. pasakė, kad išvyksta dirbti į užsienį, o ji nenorėjo jo išleisti (t. 1, b. l. 124–125, 130, 145). Akistatos su nukentėjusiąja Ž. G. metu V. K. nesutikdamas su Ž. G. parodymais apie įvykio aplinkybes, iš pradžių nurodė, kad jokio konflikto tarp jo ir nukentėjusiosios nebuvo, tačiau vėliau nurodė, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas (t. 1, b. l. 79–81). Vertinant tokius nuteistojo parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs, nes pirmiausia, pastebėtina, kad nuteistasis nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytomis dienomis joks konfliktas nevyko, teisme vis dėl to pripažino, kad konfliktas įvyko – nukentėjusioji jį pavadino „parazitu“. Taip pat nuteistasis skirtingai nurodė konflikto su nukentėjusiąja priežastį – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad jis informavo Ž. G. apie ketinimą išvykti dirbti į užsienį, o nukentėjusioji jo nenorėjo išleisti, tuo tarpu teisme nuteistasis tvirtino, kad konfliktas įvyko dėl sulaužytos vaiko vaikštynės. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė dar vieną jo ir nukentėjusiosios vykusio konflikto priežastį – vyko dėl vaikų auklėjimo, jų nepriežiūros, nukentėjusiosios žalingų įpročių. Be to, nuteistasis tvirtindamas, kad nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, pripažino, kad tarp jų įvyko susistumdymas koridoriuje, kad jis pastūmė nukentėjusiąją. Taigi, nuteistasis naudojo nukentėjusiosios Ž. G. atžvilgiu fizinį smurtą. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. K. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl jais besąlygiškai tikėti nėra pagrindo. Be to, tokius nenuoseklius ir prieštaringus nuteistojo V. K. parodymus paneigia nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
11.2. Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji Ž. G. nebuvo apklausta, nes ji buvo išvykusi į Švediją ir jai nepavyko dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu (t. 1, b. l. 222, 223, 226–228, 232, 234–236) ir dėl to buvo nuspręsta bylą nagrinėti nedalyvaujant nukentėjusiajai Ž. G., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2022 m. vasario 5 d., apie 23.50 val., jai būnant namuose, neblaivus jos sugyventinis V. K. ėmė su ja konfliktuoti ir ją iškeikė, kad jai gulint lovoje V. K. be jokios priežasties paleido į ją stiklinį 0,33 l talpos buteliuką ir pataikė jai į kairįjį šoną, sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad V. K. jos atžvilgiu smurtavo ne pirmą kartą, kad 2022 m. vasario 4 d., apie 18.00 val., namuose kilo konfliktas dėl garsiai grojančios muzikos, kad jai dar nespėjus išjungti muzikos, V. K. griebė ją už plaukų ir tempė, vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą, kai ją tempė už plaukų per kambarį, ji užsigavo dešinės kojos šlaunį, ant kurios atsirado kraujosruva (t. 1, b. l. 71–73). Tokius pačius parodymus, kad V. K. jos atžvilgiu smurtavo dvi dienas, nukentėjusioji patvirtino akistatos su nuteistuoju metu (t. 1, b. l. 79–81). Be to, nukentėjusioji tas pačias aplinkybes, kad V. K. į ją metė buteliuką su skysčiu ir pataikė jai į šoną, taip sukėlė fizinį skausmą, bei kad tampė ją už plaukų, sudavė smūgį į nugarą bei ją tempiant ji užsigavo koją, nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Tai patvirtina policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų įrašų apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 66–67), asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 33–39), tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyti duomenys (t. 1, b. l. 101–104). Pažymėtina, kad asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai ant dešinės šlaunies vidinės pusės užfiksuota matoma 1 x 2,5 cm mėlynė, ant krūtinės kairės pusės šono – 4 x 4,5 smulkūs paraudimai, ant nugaros dešinės pusės ties mentimi 6 x 8 cm nubrozdinimas ir paraudimas. Šie nukentėjusiosios apžiūros metu užfiksuotų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiosios parodymus dėl jai padarytų sužalojimų. Kaip liudytojai apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. N. ir E. V. parodė, kad pagal gautą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje nuvykę į įvykio vietą rado moterį, kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas ir sugyventinis į ją metė buteliuką bei ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Liudytojai nurodė, kad matė ant moters kūno paraudimus, mėlynes, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, taip pat matė įvykio vietoje buteliuką, kuris buvo mestas į nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 98–99, 211–212, 226–228). Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esantys duomenys, liudytojos V. J. parodymai. Pastebėtina, kad greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai iškvietė patys į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kai apžiūrėję nukentėjusiąją nustatė ir užfiksavo, kad Ž. G. buvo padaryti sužalojimai kūne. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pasak pačios Ž. G., „šiandien vakare tyčia neblaivus sugyventinis paleido į ją stiklinį buteliuką ir sumušė jai k šoną. Skauda“ ir nukentėjusiajai buvo diagnozuotas „Krūtinės ląstos sumušimas“, buvo panaudotas šalčio paketas. Be to, šios kortelės grafoje „Sužalojimo/skausmo vieta“ nurodyta, kad krūtinės ląstoje sužaloti minkštieji audiniai, toje vietoje jaučiamas skausmas bei yra sutinimas (t. 1, b. l. 43–44), skausmas įvertintas 2–3 balais (objektyvus paciento būklės vertinimas iki ir po medicininės pagalbos teikimo). Kaip liudytoja apklausta medicininę pagalbą suteikusi skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad ją pasitiko moteris, kuri nurodė, kad ją neblaivus sugyventinis sumušė jai kairį šoną paleidęs į ją stiklinį buteliuką, kad ji ant moters kairio šono matė sumušimo žymę, buvo paraudimas ir nedidelis odos patinimas, moteris skundėsi, kad jai skauda, skausmą vertino 3 balais (t. 1, b. l. 93, 199–200). Nors nei policijos pareigūnai, nei medicininę pagalbą suteikusi V. J. paties įvykio nematė, tačiau netikėti jų parodymais apie tai, ką jiems nurodė nukentėjusioji ir ką jie patys nustatė apžiūrėję nukentėjusiąją, nėra pagrindo, nes liudytojų V. J., E. V. ir V. N. parodymai sutampa ne tik su nukentėjusiosios duotais parodymais, bet juos patvirtina ir „Body“ kamerų vaizdo įrašų bei nukentėjusiosios apžiūrų protokoluose, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys. Be to, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, apkalba nuteistąjį, byloje nenustatyta. Dėl to netikėti policijos pareigūnų V. N. ir E. V. ar medicininę pagalbą nukentėjusiajai teikusios liudytojos V. J. parodymais nėra pagrindo.
11.3. Taip pat nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo sužalota, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 228/2022(10)-G 93/2022(10), kurioje nurodyta, kad Ž. G. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kairio šono sumušimo, kuris galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, neatmetama, ir užduotyje atlikti objektų tyrimą bei medicinos dokumentuose nurodomu būdu, daiktu vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 56–57). Netikėti specialisto išvada dėl nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo, nėra pagrindo, nes tokia specialisto išvada duota remiantis ne nukentėjusiosios parodymais, o pagal Ž. G. medicininius dokumentus (VšĮ (duomenys neskelbtini) GMP kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, V. J. liudytojo apklausos protokolo kopija, asmens apžiūros protokolo kopija ir Ž. G. fotonuotraukos).
11.4. Be to, nukentėjusiosios parodymus, kad V. K. į ją metė buteliuką su skysčiu ir taip ją sužalojo, patvirtina nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui 112 apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – nukentėjusioji operatorei nurodė, kad sugyventinis į ją paleido iš butelio, kad ji bijo, kad jis nepradėtų dar daugiau muštis (t. 1, b. l. 61–63). Nors nukentėjusioji operatorei nurodė, kad „nesužalojo nieko“, tačiau vien tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad jos atžvilgiu nebuvo iš viso smurtauta, nes, kaip jau minėta, nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina liudytojų parodymai, asmens apžiūros protokole, „Body“ kamerų įrašų apžiūros protokole, GMP kvietimo kortelėje, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.
11.5. Nors nuteistasis V. K. teisme ir skunde teigė, kad pas juos su nukentėjusiąja namuose nebuvo jokio stiklinio buteliuko su skysčiu (aliejumi ar spirituotu skysčiu), tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado ir paėmė stiklinį butelį su geltonos spalvos skysčiu (t. 1, b. l. 11–30). Teisme liudytoja V. N. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo rastas stiklinis buteliukas su aliejumi, iš kurio buvo mesta į nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 211–212). Šie paminėti duomenys patvirtina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis V. K. į ją metė stiklinį buteliuką su skysčiu ir pataikė į kairį šoną, taip jai ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, koks skystis yra iš įvykio vietos paimtame stikliniame buteliuke – aliejus ar spirituotas skystis, neturi lemiamos reikšmės spendžiant apelianto kaltės klausimą ir iš esmės nepaneigia byloje apklaustų asmenų parodymų.
11.6. Tai, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo smurtavimo jos atžvilgiu 2022-02-04, t. y. tempimo už plaukų, kojos užgavimo, smūgio į nugarą sudavimo, iš karto nesikreipė nei į medikus, nei į policiją, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ir neduoda pagrindo manyti, kad tokie veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu iš viso nebuvo atlikti, nes dėl tą dieną jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto jai atsiradę sužalojimai buvo užfiksuoti kitą dieną ją apžiūrėjusios policijos pareigūnės. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad ji iš karto negalėjo pranešti policijai, nes jos naudotas telefonas buvo sugedęs, o apie 2022-02-05 smurtavimo atvejį nukentėjusioji pranešė skambindama iš savo vaiko telefono, kuriame nenaudojama SIM kortelė (t. 1, b. l. 71–72). Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina skambučio Bendrajam pagalbos centrui išklotinė (t. 1, b. l. 61-63), policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 66–67), policijos pareigūno E. V. parodymai (t. 1, b. l. 98–99). Taip pat nukentėjusiosios parodymų nepaneigia ir tai, kad nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą nurodydama, kad ji nepatyrė rimtų sužalojimų, ar tai, kad jai sukeltą skausmą įvertino 3 balais, nes iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo suteikta įvykio vietoje (panaudotas šalčio paketas), gyvybei pavojų keliančių sužalojimų nebuvo padaryta. Pastebėtina, kad paciento teisė yra pasirinkti vykti į gydymo įstaigą ar atsisakyti vykti. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įvykio metu namuose buvo du nepilnamečiai nuteistojo ir nukentėjusiosios vaikai, kurių vienų nukentėjusioji negalėjo palikti. Dėl to nukentėjusiosios atsisakymas vykti į gydymo įstaigą niekaip nepaneigia jos parodymų.
11.7. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kiekvienas iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų, juos vertinant atskirai, tiesiogiai neįrodo nuteistojo kaltės smurtavus nukentėjusiosios Ž. G. atžvilgiu ir ją sužalojus, tačiau jų visuma patvirtina nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, kuriais netikėti nėra pagrindo.
12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai įvertino įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo ne kas kitas, o būtent nuteistasis V. K., kad jis 2022-02-04 tempdamas nukentėjusiąją už plaukų, užgavo nukentėjusiajai dešinės kojos šlaunį, bei suduodamas vieną kartą kumščiu į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, o 2022-02-05 mesdamas į nukentėjusiąją stiklinį buteliuką su skysčių ir pataikydamas nukentėjusiajai į kairįjį šoną, padarydamas kairiojo šono sumušimą, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dėl V. K. pripažinimo kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir išteisinti, kaip reikalauja skundu, nėra pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės
13. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirdamas atitinkamai 3 ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmes, būtų pažeidęs bendruosius bausmių skyrimo principus. Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai šeimos nario atžvilgiu, kad nenustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog 2022-02-05 nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nors girtumas V. K. nebuvo nustatytas, nes jis atsisakė jį tikrintis, tačiau pats nuteistasis pripažino, kad jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, policijos pareigūnai parodė, kad V. K. buvo akivaizdžiai girtas, vedant jį į automobilį reikėjo prilaikyti). Taip pat skiriant bausmę V. K. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio sugyventinės atžvilgiu (tarp jų kilus konfliktams), kad V. K. darbingo amžiaus, bet Lietuvos Respublikoje nedirbantis, anksčiau teistas, nuosprendžiais paskirtų baudų nemoka, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kad tarp nusikalstamų veikų padarymo praėjo itin trumpas laiko tarpas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas V. K. paskyrė bausmes, kurios savo dydžiais yra lygi minimaliam laisvės apribojimo terminui ar artima šiam terminui.
14. Taip pat iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo principą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad subendrindamas V. K. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir V. K. paskyrė per švelnią subendrintą bausmę. Šis prokuroro skundo argumentas yra pagrįstas.
14.1. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį minimali laisvės apribojimo bausmė – 3 mėnesiai.
14.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas prie V. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėjo tik 2 mėnesius iš paskirtos 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, o tai yra mažesnė bausmės dalis nei pagal BK 63 straipsnio 4 dalį turi būti pridedama. Kadangi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022-02-04 nusikalstama veika) V. K. paskirta minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmė, tai pagal BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bausmių subendrinimo principą, V. K. prie paskirtos griežčiausios bausmės – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės turėjo būti pridėta visa pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022-02-04 nusikalstamą veiką) paskirta bausmė – 3 mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant V. K. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams. Dėl to pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas), nuteistajam V. K. buvo paskirta per švelni bausmė, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais ir nuteistajam skiriama prokuroro siūloma ilgesnės trukmės laisvės apribojimo bausmė.
14.3. Taip pat pagrįstai prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą, nes V. K. paskirtos subendrintos bausmės nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
14.4. Iš bylos matyti, kad V. K. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, kuriuo jam buvo paskirta subendrinta 40 MGL (1 506,00 Eur) dydžio bauda. Iš prie prokuroro apeliacinio skundo pridėtos antstolės E. R. 2023-01-13 pažymos matyti, kad skola pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018-07-20 išduotą vykdomąjį raštą iš V. K. neišieškota, t. y. V. K. yra skolingas 1 506,00 Eur (t. 2, b. l. 13–15). Taigi, naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą V. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neatlikęs Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.
14.5. BK 64 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmių skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta, V. K. naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas nesubendrindamas nauju nuosprendžiu V. K. paskirtos subendrintos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, nepagrįstai netaikė BK 64 straipsnio nuostatų bei nesubendrino V. K. paskirtų bausmių, taip teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė per švelnią bausmę. Dėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1, 2 punktuose numatytais pagrindais.
14.6. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, tačiau šiuo metu dirba (pradėjo dirbti nuo 2022-11-28), turi du mažamečius vaikus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas 4 kartus (neįskaičiuojant skundžiamo nuosprendžio), taip pat teistas 5 kartus užsienyje (Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje), tarp jų ir už nesunkaus kūno sužalojimą, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, kad padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajam pagal du nuosprendžius paskirtas bausmes – baudą ir laisvės apribojimą subendrinus taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, V. K. paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 7 mėnesiams ir 40 MGL (1 506,00 Eur) dydžio baudą.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
15. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.
15.1. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartimi V. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V. Skaburskas, tačiau 2023 m. kovo 13 d. advokatė E. Jasiūtė-Baranauskienė teismui pateikė pranešimą ir orderį, patvirtindama, kad ji teismo posėdyje pagal susitarimą gins nuteistąjį V. K. (t. 2, b. l. 57–58).
15.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. kovo 15 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-04620 dėl 165,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. K., priteisimo. Minėta pažyma teisme gauta ir užregistruota 2023 m. kovo 16 d. jau po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarkair teisėjų kolegija išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimą byloje.
15.3. Atsižvelgiant į tai, kad pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, teismo posėdžio metu proceso dalyviai neturėjo galimybės su minėta pažyma susipažinti ir dėl jos nepasisakė, taip pat į tai, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo V. K. ir prokuroro apeliacinius skundus, kad tenkinamas tik prokuroro skundas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, sprendžiama, kad išieškoti iš nuteistojo V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir neišieškomos iš nuteistojo V. K..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. vasario 4 d. nusikalstamos veikos) ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. vasario 5 d. nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. K. paskirtą ir subendrintą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 MGL 91 506,00 Eur) dydžio bauda ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (1 506,00 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 7 mėnesiams, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.