- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 1S-755-193/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Pareiškėjas
- O. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs O. A. ir jos atstovo advokato M. P. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-23 nutarties, kuria atmesti O. A. ir jos atstovo advokato M. P. skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00040-09,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2009-01-20 pagal VĮ „Regitra“ pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00040-09 pagal BK 306¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-01-19 nutarimu, ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O. A. pastarąjį sprendimą apskundė Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuris 2010-02-12 nutarimu panaikino 2010-01-19 prokuroro nutarimą, o skundą dalyje dėl automobilio BMW 730D grąžinimo iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką atmetė. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas siekiant išsiaiškinti, ar nebuvo padaryta BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. 2010-07-10 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 89-1-00040-09 dėl BK 182 str. 2 d. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Automobilis BMW 730D grąžintas savininkui – RAĮ BMW bankui, esančiam Vokietijoje. O. A. atstovui advokatui M. P. šį sprendimą apskundus, Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010-07-28 nutarimu jo skundą atmetė. Taip pat 2010-08-03 nutarimu buvo atmestas ir O. A. skundas dėl 2010-07-10 prokuroro nutarimo.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-23 nutartimi buvo atmesti O. A. ir jos atstovo advokato M. P. skundai dėl 2010-07-10 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir 2010-07-28 vyriausiojo prokuroro nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00040-09 panaikinimo.
Skundą padavusioji O. A. ir jos atstovas advokatas M. P. prašo panaikinti 2010-08-23 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį, 2010-07-28 Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro A. K. ir 2010-07-10 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Jurkevičiaus nutarimus, įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-1-00040-09; pripažinti automobilio BMW 730 (duomenys neskelbtini) grąžinimą į Vokietijos Respubliką neteisėtu bei grąžinti automobilį į Lietuvos Respubliką. Skunde teigiama, kad skundžiama teismo nutartis, o taip pat ir nurodyti nutarimai yra neteisėti, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai. Jų teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas neišsamiai. Nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pardavėjo duomenys ir netgi nurodyta jo pilietybė, jo tapatybė dėl neaiškių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat nenustatyta, kuriam asmens valdant minėtą automobilį buvo pakeistas jo identifikavimo numeris. Teismas nutartyje nurodė, kad buvo atlikti visi reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai, jų konkrečiai nedetalizuodamas. Net jei ikiteisminio tyrimo veiksmai ir buvo atliekami, kaip nurodyta teismo nutartyje, O. A. turėjo teisę būti informuota apie šių veiksmų atlikimą bei gauti rašytinę medžiagą susipažinimui. O. A. ne tik negavo rašytinės medžiagos, bet net neturėjo galimybės pateikti prašymų dėl leidimo susipažinti su šia medžiaga, nes nebuvo informuota apie jokių procesinių veiksmų atlikimą kas prieštarauja baudžiamojo proceso principams bei taisyklėms.
Utenos rajono apylinkės teismas nurodo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nepaneigtas, tuo tarpu prokuroro nutarime nurodyta, kad tikėtina, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių dėl minėtos sutarties tikrumo, tačiau prokuroras nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl to negali būti pradėtas, nes nėra duomenų, kad nusikalstama veika padaryta Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas siekiant nustatyti, ar A. N. veiksmuose yra LR BK 182 str. 2 d. įtvirtinto sukčiavimo sudėtis. Viena iš apgaulės panaudojimo raštu forma – dokumentų suklastojimas. Šiuo atveju galimai suklastota pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaudota, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą (11 tūkstančių eurų, priklausančių O. A.), t.y. suklastota sutartis buvo tik priemonė apgaule įgyti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad sukčiavimas buvo baigtas Lietuvos Respublikoje, kadangi būtent čia A. N. apgaule užvaldė O. A. priklausančius pinigus. Apskritai visa grandinė, susidedanti iš nusikalstamų veiksmų (automobilio pagrobimo, identifikavimo numerio pakeitimo, pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, automobilio pardavimo) pasibaigė Lietuvos Respublikoje, todėl asmenys, padarę nusikaltimą turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK, o nusikaltimas turi būti tiriamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų. Skunde teigiama, kad bet kokiu atveju esant pagrįstoms abejonėms dėl sutarties tikrumo, turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta. Net nepavykus nustatyti sutarties suklastojimo fakto siekiant apgaule užvaldyti turtą, ikiteisminis tyrimas dėl sutarties suklastojimo turi būti vykdomas Lietuvoje.
Skunde teigiama, kad A. N. parodymai apie sutarties dėl automobilio pardavimo sudarymo su vyršiškiu yra akivaizdžiai neteisingi, kas leidžia daryti prielaidą apie jo parodymų melagingumą iš esmės. Nurodo, kad pasirašė 2009-01-19 automobilio BMW 730 pirkimo-pardavimo sutartį ne vyriškis, o moteris – O. A., ką patvirtina automobilio pirkimo-pardavimo sutarties duomenys. Neįtikėtina, kad A. N. negalėjo atskirti vyro nuo moters. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, žinodami, kad pirkėja yra moteris, nesistengė išsiaiškinti, kodėl A. N. duoda akivaizdžiai neteisingus bei galimai melagingus parodymus, netinkamai vykdė ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat nesistengė išsiaiškinti, koks vyras nusipirko automobilį bei nesistengė nustatyti jo tapatybės. Skundą padavusieji nesutinka su teismo argumentu, kad po vienerių metų asmuo gali neatsiminti, kokios lyties asmeniui jis pardavė automobilį. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodomos aplinkybės – kad A. N. beveik metus pats važinėjo tuo automobiliu, perkant automobilį davė atsišviesti savo pasą, pateikė transporto priemonės registravimo dokumentą – negali būti ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindu. Yra tikimybė, kad A. N. taip pat buvo sąžiningas automobilio įgijėjas, t.y., jis įgijo pagrobtą automobilį, tačiau šios aplinkybės jam nebuvo žinomos. Dėl to ir yra būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie nebuvo atlikti, siekiant nustatyti, iš ko minėtą automobilį įsigijo A. N., kokios buvo įsigijimo aplinkybės, apklausti M.B. F., nustatyti, iš ko jis minėta automobilį įsigijo, kokiomis aplinkybėmis ir t.t. Šie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas paviršutiniškai.
Šalies argumentai
Skunde taip pat teigiama apie neteisėtą automobilio grąžinimą. Nurodo, kad automobilis buvo grąžintas savininkui 2009-06-03 nutarimu, tai yra O. A. dar nespėjus pateikti ieškinio dėl civilinio proceso tvarka, tačiau 2009-06-30 nutarimu prokuroras panaikino ankstesnį 2009-06-03 nutarimą dėl automobilio grąžinimo. 2009-08-31 buvo pateiktas ieškinys Utenos rajono apylinkės teismui su prašymu sustabdyti automobilio perdavimą Vokietijai. Šį ieškinį buvo atsisakyta priimti vadovaujantis tuo, kad nesilaikyta teismingumo taisyklių, t.y. ieškinys turėjo būti pareikštas Vokietijos teismui. Utenos rajono apylinkės prokuratūrai 2010-01-15 buvo pateiktas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti automobilio grąžinimą savininkui. Kol buvo nagrinėjami atskirieji skundai dėl atsisakymo priimti ieškinį, automobilis buvo grąžintas į Vokietiją. Teigia, kad automobilio grąžinimas yra neteisėtas ne tik dėl to, kad nebuvo laikytasi grąžinimo terminų, bet ir dėl to, kad jis grąžintas neįgaliotam asmeniui – J. B., kadangi šis asmuo neturėjo tinkamai įforminto įgaliojimo. Teismo nutartyje nurodyta, kad automobilis grąžintas įgaliotam asmeniui, kadangi ikiteisminio tyrimo byloje yra įgaliojimų, patvirtintų apostile originalai ir notariškai patvirtinti vertimai. Ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijoje, kurią buvo leista pasidaryti O. A. atstovui, nei tinkamų įgaliojimų, patvirtintų apostile, nei jų vertimų nėra. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad automobilis į Vokietiją grąžintas neteisėtai.
Teismo posėdyje O. A. prašė tenkinti skundą, šį prašymą palaikė ir prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl nėra pagrindo tiek skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, tiek prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir BPK nuostatų prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.
Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad 2009 m. sausio 20 d. Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal Lietuvos Respublikos BK 306¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2010-01-19 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Pagal O. A. skundą 2010-02-12 vyriausiojo prokuroro nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje dėl galimo BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuris vėlesniais skundžiamais 2010-07-10 ir 2010-07-28 prokurorų nutarimais bei 2010-08-23 teismo nutartimi nutrauktas, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti atitinkami procesiniai veiksmai – liudytojos O. A. apklausa, surašytas pavedimas Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijoms dėl teisinės pagalbos suteikimo bei gautas atsakymas į jį, atlikti jo vertimai – kuriais buvo siekiama ištirti galimai nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaip matyti, įvertinęs byloje esančius duomenis prokuroras skundžiamame ikiteisminiame tyrime bylą nutraukė, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras, minėtu 2010-07-010 nutarimu užbaigdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00040-09, apsiribojo formaliu, neišsamiu A. N. veiksmų vertinimu, nutarime neaptarinėdamas ir nevertindamas kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų visumos, nukreipdamas į baudžiamojo įstatymo galiojimą erdvėje reglamentuojančias BK normas kaip baudžiamojo proceso, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo, nutraukimo pagrindą. Sutinkamai su A. N. parodymais, byloje minimą automobilį BMW 730 jis įsigijo 2008 m. balandžio mėnesį Lietuvoje, Panevėžio mieste. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio pareiškimo dėl transporto priemonės registravimo (136 b. l.) matyti, kad A. N. 2008-04-17 Latvijoje registruojant automobilį BMW 730, nustatytas Vin. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra toks pat, kokiu automobilį įsigijo O. A. ir kuris Lietuvoje specialisto išvada konstatuotas kaip suklastotas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima kategoriškai teigti, kad nusikalstamo suklastojimo padarymo vieta yra ne Lietuva, nes nepaneigus A. N. parodymų dėl automobilio įsigijimo vietos (Panevėžyje), pagal ją minėtos nusikalstamos veikos padarymo vieta galima ir Lietuvoje. Nei teismas, nei prokurorai neatkreipė dėmesio ir į tai, kad byloje esančiame automobilio BMW 730 registracijos liudijime serija AE Nr. (b.l. 75) yra akivaizdūs datų neatitikimai – nurodyta dokumento išdavimo data 2008-04-17, kai tuo tarpu automobilio išregistravimo data 2007-01-19. Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu atskirai nebuvo tiriamos, nebuvo atlikti jokie papildomi veiksmai aiškinantis minėtas aplinkybes.
Kaip matyti, O. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo dieną – 2009-01-20. Nepaisant to, kad jos apklausos metu nurodytos automobilio įsigijimo aplinkybės skiriasi nuo A. N. nurodytų aplinkybių, siekiant pašalinti prieštaravimus O. A. papildomai nebuvo apklausiama. Be to, O. A. pagrįstai skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. N. deklaruojama automobilio įsigijimo data yra ankstesnė nei Vokietijoje apie to paties automobilio vagystę paskelbto pranešimo data. Siekiant pašalinti dėl pastarojo neatitikimo kylančius neaiškumus bei abejones, svarstytinas klausimas dėl bendradarbiavimo su Vokietijos teisėsaugos institucija, tiriančia aukščiau minėtą vagystę. Pasikeitimas turimais duomenimis bei jų suteikta informacija (pavyzdžiui, apie vagystės aplinkybes, kaltininko nustatymą ir galimai jo suteiktą naudingą informaciją apie tolesnį pagrobto automobilio kelią ir kt.) gali būti naudinga aiškinantis su byloje minimu automobiliu susijusių nusikalstamų veiksmų padarymo Lietuvoje aplinkybes.
Taip pat pažymėtina, kad ne visi iš Latvijos Respublikos pagal teisinės pagalbos sutartį gautos medžiagos dokumentai yra išversti – ikiteisminio tyrimo medžiagoje 130 ir 131 lapuose esantys tekstai yra užsienio kalba, todėl jų turinys yra neaiškus bei neinformatyvus, kas neleidžia jų vertinti kitų įrodymų kontekste bei priimti teisingą sprendimą. Tik iš bylos konteksto galima spręsti, kad tai dokumentai susiję su automobilio BMW 730 įsigijimu, juose galimai nurodyti pardavėjo, iš kurio neva automobilį įsigijo N. pavardė ir adresas.
Skundą nagrinėjančiam teismui O. A. pateikė duomenis, kad 2009-01-20 A. N. Utenos rajono VPK buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 89P-4918880-10 už tai, kad jis 2009-01-19 16 val. 50 min. Utenoje, Pramonės g. vairavo neįregistruotą automobilį BMW 318 be valst. Nr. ženklo. Kaip seka iš bylos medžiagos būtent 2009-01-19 O. A. buvo parduotas a/m BMW 730. Teismo manymu, šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės taip pat tirtinos.
Kadangi tyrimas minėtoje baudžiamojoje byloje atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, skundžiami prokurorų nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikintini ir byla perduotina tolimesniam ikiteisminiam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d. teismas,
NUTARIA:
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-08-23 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Jurevičiaus 2010-07-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00040-09 ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2010-07-28 nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti prokuroro R. Jurevičiaus 2010-07-10 nutarimą bei ikiteisminį tyrimą atnaujinti, panaikinti ir bylą perduoti Utenos rajono apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.
Ši nutartis neskundžiama.