- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-103/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta (pran.), Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
- 1.2.23.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
- 1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.3.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str.3 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo
M. B. nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 259 str. 2 d. 40 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir gabenimą, už šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą ir už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą neturint tikslo jas platinti. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
2007 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, Olandijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje nenustatytiems asmenims perdavus pervežti į Lietuvą, M. B. iš jų priėmė 5025 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 354,270 g psichotropinės medžiagos MDMA, ir 3058,81 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, šias narkotines ir psichotropines medžiagas, supakuotas plastikiniuose paketuose, laikė paslėptas jam priklausančio automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esančio atsarginio rato padangos viduje, ir tuo pačiu automobiliu gabeno iki Marijampolės r., Salaperaugio k. esančio Kalvarijos pasienio kontrolės punkto, kuriame 2007 m. balandžio 4 d. buvo sulaikytas muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Be to, M. B. 2007 m. balandžio 4 d., apie 6 val. 40 min., tuo pačiu automobiliu vykdamas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, tas pačias nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, kuriame buvo patikrintas ir sulaikytas.
Be to, M. B. tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 20 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 0,154 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir šias medžiagas iki 2007 m. balandžio 4 d., 20 val., laikė savo bute (duomenys neskelbtini), kol kratos metu tas medžiagas surado ir paėmė muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Tokiu būdu jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, jis nepadarė, o jo padarytą nusikalstamą veiką teismas neteisingai kvalifikavo. BK 260 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir yra išimtos iš laisvos apyvartos. Baudžiamoji atsakomybė diferencijuojama pagal šių medžiagų kiekį. Sprendžiant klausimą dėl šių medžiagų kiekio atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamus medžiagų kiekius. Pagal šį sąrašą labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstama nuo 0,02 g (fentanilis, sąrašo Nr. 113) iki 50 kg (aguonos ir jų dalys, sąrašo Nr. 3) svorio narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Tai reiškia, kad narkotinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. BK 260 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis. Šis požymis yra vertinamasis, todėl nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, jos pavadinimą, veikliosios medžiagos kiekį ir vadovautis jau nurodyto įsakymo Nr. V-239 priedų lentele, nes tai yra tik objektyvieji veikos požymiai. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 3 d. yra būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma tų medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-456/2007, Nr. 2K-295/2007). Nepaisydamas tokios teisminės praktikos, šioje byloje priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo šioje byloje priimtoje nutartyje išvardintus BPK pažeidimus, padarytus pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažeisdamas BPK 7, 20, 242 straipsnių reikalavimus teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio ir nebandė aiškintis nusikaltimo subjektyvinės pusės, o apsiribojo ir rėmėsi tik vieninteliu įrodymu, t. y. ant vieno iš paketų rastu piršto pėdsaku. Visi kiti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra šalutiniai ir jo kaltės neįrodo. Tačiau teismas padarė prielaidą, kad piršto pėdsakas ant paketo buvo paliktas pakuojant narkotines medžiagas, todėl jis suprato, ką veža, kokios tai narkotinės medžiagos, koks jų kiekis ir suprato savo veiksmų baudžiamumą. Tokios teismo prielaidos nepagrįstos jokiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu jis nuosekliai parodė, kad 2007 m. balandžio mėnesį nuvykus į Olandiją, ten automobilių sąvartyne sutikti lietuviai jo paprašė į Lietuvą nelegaliai pervežti apie 2000 vnt. „Viagros“ tablečių. Jam sutikus, tabletės buvo supakuotos į automobilio atsarginį ratą. Visą laiką jis buvo įsitikinęs, kad per valstybės sieną veža nurodytas tabletes.Jo nurodyti asmenys buvo kategoriškai patikinę, kad jo daroma veika bus eilinė kontrabanda, o jis jais patikėjo. Ir tik patikrinimo pasienyje metu pareigūnai jį informavo, kad tai galimai yra narkotinės medžiagos, o galutinai jis apie tai sužinojo tik po ekspertizių atlikimo. Byloje nėra duomenų, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas arba jomis prekiavo, todėl jis negalėjo suprasti ir numanyti, kiek ir kokios narkotinės medžiagos sudaro tų medžiagų mažą, didelį ar labai didelį kiekį. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad jis žinojo, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veža narkotines medžiagas, kokios rūšies tos narkotinės medžiagos ir kad žinojo kitas aplinkybes, iš kurių būtų suvokęs apie gabenamo krovinio turinį ir narkotinių medžiagų kiekį. Byloje apklausti liudytojai D. P., R. Ž. ir kiti muitinės pareigūnai parodė, kad vizualiai apžiūrint automobilio atsarginiame rate rastus paketus, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir patirties žmogus negalėtų pasakyti, koks tų paketų turinys ir koks juose esančių narkotinių medžiagų kiekis. Liudytojai patvirtino, kad vizualiai apžiūrint matėsi, kad yra supakuotos tabletės. Tai, kad ant vieno iš išimtų paketų (Nr. 2) buvo rastas dešinės rankos didžiojo piršto pėdsakas, irgi negalėjo teismui leisti manyti, jog jam buvo žinoma, kad į tą paketą bus supakuotos narkotinės medžiagos, ir žinoma, koks bus tų narkotinių medžiagų kiekis. Olandijoje kalbantis su nurodytais lietuviais, jam buvo rodomas paketas su „Viagra“ tabletėmis, tą paketą jis apžiūrinėjo, jį lietė, todėl ant jo galėjo likti jo pirštų pėdsakai, o vėliau į tą paketą galimai buvo supakuotos narkotinės medžiagos ir paslėptos atsarginiame rate. Tokios aplinkybės nebuvo paneigtos. Piršto pėdsako suradimas ant paketo ir ekspertizių išvadų pagrįstumas jam taip pat kelia didelių abejonių. Atliekant objektų tyrimą specialistas 2007 m. balandžio 5 d. išvadoje Nr. 1401-(3786)-ISI-2485 nurodė, kad jam pateiktas plastikinis atviras maišas, kuriame yra juodos spalvos plastikiniai paketai Nr. 1- Nr. 6. Plastikiniuose paketuose Nr. 1- Nr. 5 yra į bespalvius plastikinius maišelius supakuoti iš bespalvės plastikinės plėvelės pagaminti paketai, pakete Nr. 6 yra į vienas į kitą sudėtus bespalvius plastikinius maišelius supakuotas užlydytas bespalvis plastikinis maišelis. Atliekant šią ekspertizę paketai ir paketų viduje esantys paketai nebuvo apžiūrėti ir aprašyti. Teisme
apklaustas ekspertas paaiškino, kad visi paketai buvo išardyti, narkotinės medžiagos išimtos iš visų paketų, o po ekspertizės atlikimo paketai perduoti DNR tyrimui. Atliekant DNR tyrimą buvo apžiūrėti ir užfiksuoti tik 6 paketai neaprašant ir nefiksuojant paketuose esančių kitų paketų skaičiaus, dydžio ir kilmės. Teisme apklaustas ekspertas paaiškino, kad visi paketai buvo išpakuoti, apdoroti cheminiu būdu ir po to perduoti daktiloskopiniam tyrimui. Išvadoje ekspertas nurodė, kad „tirtų pateiktų pakuočių Nr. 1-6 paviršiai yra netinkami kontaktinių pėdsakų paieškai“. Atliekant daktiloskopinį tyrimą pateikti paketai ir jų turiniai nebuvo apžiūrimi, o apsiribota tik nuoroda į biologinio tyrimo skyriaus aprašymą. Daktiloskopai prie išvados pateikė paketų fotonuotrauką, kurioje paketai matosi visiškai sveiki, nors, kaip nurodė patys ekspertai, prieš tai jie turėjo būti išpakuoti ir išardyti ankstesnių dviejų tyrimų metu. Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialistai padarė išvadą, kad ant bespalvio polietileninio maišelio iš paketo Nr. 2 rastas vienas rankos piršto pėdsakas. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl šis maišelis nebuvo apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas ir kodėl šio maišelio neužfiksavo prieš tai išvadas pateikę ekspertai. Jo nuomone, šis įrodymas buvo netinkamai įformintas ir teismas negalėjo juo remtis. Taip pat kyla abejonių, ar piršto pėdsakas galėjo išlikti, nes pirmiausia paketai buvo apžiūrėti nustatant jų turinį ir juose esančių medžiagų kiekį, po to atliekamas DNR tyrimas, paketai apdorojami chemikalais, DNR pėdsakai ant paketų nebuvo rasti ir konstatuota, kad paketų paviršiai kontaktinių pėdsakų paieškai netinkami. Ir tik po to, praėjus daugiau nei mėnesiui laiko, buvo surastas piršto pėdsakas. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad paketai buvo supakuoti rate, tas ratas buvo pripūstas, todėl paketai buvo veikiami slėgio, trinties ir vibracijos. Be to, jeigu jis pats būtų rate slėpęs tuos paketus, tai jo pirštų pėdsakai ir DNR būtų rasti ir ant kitų paketų. Iš karto po sulaikymo buvo paimtos jo rankų nuoplovos, nukirpti nagai, tačiau narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo surasta. Jo kontaktą su narkotinėmis medžiagomis sulaikymo metu galėjo užfiksuoti ir tarnybinis šuo, tačiau tai nebuvo nustatyta. Teisme apklaustų ekspertų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, skyrėsi nuo ekspertų pateiktų išvadų, be to, ekspertai negalėjo atsakyti į jo ir jo gynėjo užduotus klausimus. Tačiau tų ekspertų parodymų teismas neanalizavo ir jų neįvertino. Jo veiką teismas kvalifikavo ir visiškai neatskleidęs nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės, t. y. tyčios turinio. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, o kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu, taip pat paaiškinimu, kaip jis suvokė savo daromų veiksmų pobūdį. Kaltės forma ir rūšis nustatoma įvertinant faktinių bylos duomenų visetą: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nustačius BK straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, asmens psichinį santykį su šiais požymiais reikia įrodinėti remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-550/2006). Šioje byloje nėra nė vieno įrodymo, jog jis suprato, kad veža narkotikus, kad veža labai didelį jų kiekį, ir kad suprato daromos veikos pavojingumą. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai pagal BPK 20 str. numatytus kriterijus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys turi būti tiriami teismo posėdyje ir tik juos teisme patikrinus sprendžiama, kurie iš jų gali būti pripažinti įrodymais, o teismo išvados daromos įvertinus įrodymais pripažintų duomenų visumą. Visos abejonės dėl to, ar jis padarė nusikaltimą ir ar jo veiksmuose buvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turėjo būti aiškinamos jo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas pažeidė šias nuostatas, neturėdamas jokių įrodymų padarė prielaidą, kad jis pats pakavo ir slėpė rate narkotines medžiagas ir todėl suprato, ką gabena, koks gabenamų narkotikų kiekis ir koks daromų veikų baudžiamumas. Todėl jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Neįrodžius, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir pagal BK 199 str. 2 d., todėl pagal BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. jis turi būti išteisintas. Jo nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota į BK 199 str. 1 d. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, kad pagal BK 199 str. 1 d. jis pilnai prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi, jo ankstesnis teistumas išnykęs, į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko mažametį vaiką ir kad jo nusikaltimu žala niekam nebuvo padaryta. Visos šios aplinkybės sudaro galimybę skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Išnagrinėjęs kitą kaltinimą pagal BK 260 str. 1 d. teismas pagrįstai nurodė, jog nebuvo surinkta įrodymų, kad jis įgijo ir savo bute laikė psichotropines medžiagas turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, todėl jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 259 str. 2 d. Tačiau ši nusikalstama veika irgi padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl už jos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis. Tabletes su įspaudu „Adidas“ jam davė pažįstamas asmuo pasakydamas, kad tos tabletės pakels jam nuotaiką, tačiau jis tų tablečių pats nevartojo. Vizualiai žiūrint į šias medžiagas, kad tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, suprasti negalima. Be to, pagal jų išvaizdą ir užrašą galima suprasti, kad tai sportininkų naudojamas maisto papildas. Kadangi tų tablečių jis nevartojo, todėl suprasti, kad tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga, negalėjo ir pagal jų poveikį organizmui. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pagal BK 260 str. 3 d., BK 199 str. 2 d. ir pagal BK 259 str. 2 d. jį išteisinti, pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą prašo patenkinti. Prokuroras nuteistojo M. B. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuosprendis keičiamas dėl dalies jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2, 3 p.). Iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, kolegija naikina nuosprendžio dalį, kuria M. B. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą neturint tikslo jų platinti, tai šiame nuosprendyje dar bus aptarta. Tuo tarpu nuteistojo M. B. kaltė dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo ir gabenimo, šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos, taip pat dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymo neturint tikslo jų platinti yra įrodyta. Šiose dalyse teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino M. B. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apkaltinamąjį nuosprendį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu ir šių medžiagų kontrabandos teismas pagrindė tik prielaidomis ir tik vieninteliu įrodymu, kurio patikimumu apeliantas irgi abejoja, t. y. specialisto išvada apie piršto pėdsako suradimą ant vieno iš surastų jo automobilyje narkotinių medžiagų paketo. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes jo dalyvavimą nurodytų nusikalstamų veikų padaryme ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Tai liudytojų, o iš dalies ir paties M. B. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai, ne tik daktiloskopinių tyrimų, bet ir kitos specialistų išvados, taip pat teisme apklaustų specialistų parodymai. Nuteistojo kaltę taip pat patvirtina dar ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėti papildomi įrodymai: betarpiškai teismo posėdyje apžiūrėti daiktiniai įrodymai, šiame posėdyje apklaustų eksperto ir specialisto parodymai, taip pat paskirtos ir atliktos teismo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizės išvados.
Nors nuteistasis M. B. kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir BK 199 str. 2 d. neprisipažino, patį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo automobilio atsarginiame rate faktą, šių medžiagų gabenimą savo automobiliu ir tų medžiagų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis faktiškai pripažino ir davė apie tai parodymus. Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje savo automobiliu „Opel Omega“ nuvažiavo į Olandiją, ten važiavo pirkti automobilio, bet ne sau, o kitam asmeniui. Dėl automobilio pirkimo jau buvo sutarta ir Olandijoje vienam žmogui dar maždaug prieš mėnesį laiko jis buvo sumokėjęs 700 eurų rankpinigių. Tačiau paaiškėjo, kad tas automobilis buvo ne toks, kokio reikėjo, jis norėjo susigrąžinti rankpinigius, bet to žmogaus nesurado. Automobilių sąvartyne jis sutiko ir anksčiau ten matytus du lietuvius, jie paklausė, kada jis važiuos į Lietuvą, pasakė, kad turi „Viagra“ tablečių ir pasiteiravo, ar jis nenorėtų jas nuvežti į Lietuvą. Dar pasakė, kad yra 2000 vnt. tų tablečių, jis pamatė, kad tai visas maišas ir pasakė, kad neturės kur tas tabletes automobilyje paslėpti. Tačiau tie lietuviai jį įkalbėjo, nes pasakė, kad tabletes galima įdėti į automobilio ratą ir pažadėjo, kad už tų tablečių nuvežimą Lietuvoje jam bus sumokėta 400 eurų. Sutikęs su šiuo pasiūlymu jis tiems lietuviams paliko savo automobilio atsarginį ratą, o kitą dieną tą ratą iš jų pasiėmė, kaip į ratą buvo dedamos tabletės, jis nematė. Važiuojant iš Olandijos į Lietuvą pasienio kontrolės punkte jo automobilį patikrino, išmontavo atsarginį ratą ir tada paaiškėjo, kad jame buvo paslėptos ne „Viagra“ tabletės, o supakuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nuteistasis dar parodė, kad parvežti užsienyje esančių lietuvių daiktus į Lietuvą yra įprastas dalykas. Tiems jo nurodytiems asmenims jis pasakė savo telefono numerį, Lietuvoje jam kažkas turėjo paskambinti, pasiimti tabletes ir sumokėti jam 400 eurų už jų atvežimą. „Viagra“ tabletes jis buvo matęs, tie jo nurodyti asmenys Olandijoje jam buvo jas parodę, kai jie tarėsi dėl tablečių vežimo, irgi jas parodė. Pasienio kontrolės poste apie atsarginiame rate paslėptas tabletes jis nepasakė ir jų neparodė. Gabendamas jas per valstybės sieną manė, kad už tai gali būti nubaustas nebent bauda. Kad atsarginiame rate iš tikrųjų buvo paslėptos ne „Viagra“ tabletės, o narkotinės ir psichotropinės medžiagos, suprato tik tada, kai iš rato pareigūnai išėmė ten sudėtus paketus, o visiškai įsitikino tik susipažinęs su specialistų išvadomis. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. B. faktiškai parodė apie tas pačias įvykių aplinkybes, nors kai kurias iš jų patikslino arba išdėstė kitaip. Jis parodė, kad savo automobiliu į užsienį važinėjo labai dažnai ir tai buvo jo pragyvenimo šaltinis. Tą kartą ten vežė parketo pavyzdžius, be to, važiavo atsiimti paliktų 700 eurų rankpinigių, sumokėtų ketinant pirkti autobusiuką. Iš matymo jis pažinojo vyriškį vardu Jonas, šis dirbo Olandijoje, buvo atvažiavęs į Lietuvą ir pasiskolino iš jo pinigų. Gavosi taip, kad tie jo paskolinti pinigai tapo rankpinigiais už autobusiuką. Tačiau po to paaiškėjo, kad tas automobilis jam netiko, Jonas pinigų neturėjo ir jis jų taip ir nesusigrąžino. 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje nuvykęs į Olandiją automobilių aikštelėje susitiko ne tik su jau nurodytu Jonu, bet dar dviem nepažįstamais lietuviais, kurių nei vardų, pavardžių, nei jų adresų nežino. Jie pasiūlė jam parvežti į Lietuvą 2000 vnt. „Viagra“ tablečių, atnešė ir parodė jam didelį maišą su tabletėmis. Jis abejojo, sakė, kaip jis nuveš tokį didelį tų tablečių kiekį, tačiau tie nepažįstami asmenys jam pasiūlė tabletes sukišti į automobilio ratą ir pažadėjo už jų nuvežimą 400 eurų. Dar pasakė, kad Lietuvoje jį susiras kažkokie asmenys, pasiims tabletes ir sumokės pinigus. Sutikęs su tokiu pasiūlymu jis padavė tiems sutiktiems asmenims automobilio ratą, kitą dieną jį atsiėmė ir įdėjo į savo automobilio bagažinę. Po to tuo automobiliu važiavo į Lietuvą. Vežamas tabletes slėpė atsarginiame rate, nes suprato, kad rizikuoja, nes neturėjo tų tablečių įgijimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau nežinojo, kad veža ne „Viagra“ tabletes, o psichotropines medžiagas, apie tai, kad atsarginiame rate buvo paslėpti dar ir paketai su kanapėmis, nežinojo iš viso. Paslėptas tabletes rizikavo vežti per valstybės sieną, nes jo materialinė padėtis tuo metu buvo prasta ir jis tikėjosi gauti jam pažadėtą piniginį atlygį. Tačiau kad veždamas tas tabletes daro nusikaltimą, jis nežinojo. Nuteistasis taip pat parodė, kad pats „Viagros“ tablečių nevartojo, bet buvo jas matęs, automobilio dėtuvėje turėjo dvi „Viagros“ tabletes, be to, matė jas ir prieš įdedant tas tabletes į atsarginį ratą. Jo nuomone, jo piršto pėdsakas ant vieno iš atsarginio rato išimtų paketų galėjo likti po to, kai dar Olandijoje jis apžiūrinėjo jam parodytas tabletes. Tačiau kodėl tas jo piršto pėdsakas buvo surastas visai ant kito maišelio, kuriame buvo sudėtos ne tabletės, o narkotinė medžiaga kanapės, jis paaiškinti negali.
Kad M. B. savo automobiliu gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat šias medžiagas, slėpdamas jas automobilio atsarginiame rate, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, patvirtina ir kiti įrodymai. Apie M. B. vairuojamo automobilio sulaikymą, patikrinimą Kalvarijos pasienio kontrolės punkte ir paketų su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis suradimą šio automobilio atsarginiame rate parodė liudytojais teisme apklausti muitinės kriminalinės tarnybos ir muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus inspektoriai D. P., R. S., V. B., M. Z., R. V. ir J. Ž.. Jie parodė, jog apie tai, kad M. B. per valstybės sieną automobiliu gali gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas, buvo surinkta operatyvinė informacija, kuri buvo įvesta ir į muitinės duomenų bazę. 2007 m. balandžio 4 d. M. B. vairuojamas automobilis „Opel Omega“ buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio kontrolės punkte ir apžiūrėtas automobilių tikrinimo angare. Ant automobilio bagažinėje įdėto atsarginio rato matėsi neseno montavimo žymės, o jį pakėlus jautėsi, kad jo viduje yra pašalinių daiktų. Prikišus prie rato skudurą, narkotikų ieškoti apmokytas tarnybinis šuo ėmė jį draskyti nagais. Išmontavus tą ratą, jame buvo rasti paslėpti penki polietileniniai paketai su smulkintomis kanapėmis ir vienas paketas su rausvos spalvos tabletėmis. Sulaikytasis M. B. visa tai matė, bet nieko nepaaiškino. Jis stovėjo nuošaliau, jam prie surastų paketų nebuvo leista prisiliesti. Rasti paketai, dalyvaujant M. B., buvo pasverti, užantspauduoti, užfiksuoti dokumentuose ir perduoti muitinės kriminalinei tarnybai. Išsamiau išvardintų liudytojų parodymai yra išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad 2007 m. balandžio 4 d. Kalvarijos pasienio kontrolės poste buvo apžiūrėtas M. B. priklausantis automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilio bagažinėje padėtame atsarginiame rate rasti paslėpti penki paketai su žalsvai-rudos spalvos medžiaga ir vienas paketas su rausvos spalvos tabletėmis. Visi paketai buvo pasverti, sudėti į polietileninius maišus, kurie buvo užantspauduoti. 2007 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 25-26) nurodyta, kad 2007 m. balandžio 4 d. automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsarginiame rate rastuose 5 paketuose esanti žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendroji masė yra 3058,81 g. Tame pačiame atsarginiame rate rastame plastikiniame pakete Nr. 6 esančiuose 5025 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu dviejų vyšnių simboliu sudėtyse yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendroji masė yra 354,270 g. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad tyrimui gauti objektai toliau buvo perduoti KTC Biologinių tyrimų skyriui. Kitoje specialisto išvadoje (t.1, b. l. 55) nurodyta, kad ant pateiktų tirti plastikinių pakuočių Nr. 1- Nr. 6, 2007 m. balandžio 4 d. paimtų apžiūrint automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žmogaus kraujo nerasta. Tirti pateiktų pakuočių Nr. 1 – Nr. 6 paviršiai yra netinkami kontaktinių pėdsakų, skirtų DNR tyrimui, paieškai. Išvadoje taip pat pažymėta, kad tolesniam tyrimui pakuotės Nr. 1 – Nr. 6 perduotos KTC Daktiloskopinių tyrimų skyriaus specialistams. 2007 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 39-40) nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant bespalvio polietileninio maišelio iš paketo Nr. 2, 2007 m. balandžio 4 d. rasto ir paimto iš automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniui identifikuoti tinka. Ant pateiktų tirti paketų Nr. 1- Nr. 6 taip pat yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Dar kitoje, 2007 m. liepos 23 d. specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 47-50) nurodyta, kad vienos rankos piršto pėdsakas ant bespalvio polietileninio maišelio iš paketo Nr. 2, 2007 m. balandžio 4 d. rasto ir paimto iš automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra paliktas M. B. dešinės rankos didžiuoju pirštu. Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad lyginant piršto pėdsaką, išryškintą ant polietileninio maišelio, ir lyginamuosius atspaudų pavyzdžius su M. B. dešinės rankos didžiojo piršto atspaudu buvo nustatyti sutapimai pagal papiliarinio rašto elementų rūšį, lokalizaciją ir tarpusavio išsidėstymą. Nustatyti sutapimai esminiai ir leidžia daryti kategorišką išvadą, kad rankos piršto pėdsakas yra paliktas M. B. dešinės rankos didžiuoju pirštu. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad jo piršto pėdsakas ant vieno iš paketų galėjo likti dėl to, kad dar Olandijoje jis apžiūrinėjo ir lietė jo nurodytų nepažįstamų asmenų jam parodytą paketą su „Viagra“ tabletėmis. Tačiau apeliantas taip pat nurodo, kad jo piršto pėdsako suradimas ir specialistų išvados jam vis tiek kelia didelių abejonių. Jis nurodo, kad atliekant skirtingus tyrimus specialistai išsamiai savo išvadose neaprašė tyrimui pateiktų objektų, buvo apsiribojama ankstesnėse išvadose padarytais aprašymais. Apeliantas taip pat nurodo, kad daktiloskopinis tyrimas buvo atliktas vėliausiai ir jau po to, kai buvo atliktas objektų DNR tyrimas ir paketai buvo apdoroti chemikalais. Jam taip pat nesuprantama, kodėl ant objektų neradus jo DNR pėdsakų, po to buvo rastas jo piršto pėdsakas, taip pat neaišku, kaip galėjo išlikti piršto pėdsakas atsižvelgiant į tai, kad automobilio rate paketai buvo veikiami slėgio, trinties ir vibracijos. Prie daktiloskopinio tyrimo išvados paketai nufotografuoti sveiki, nors jie turėjo būti išpakuoti ir išardyti ankstesnių dviejų tyrimų metu. Visus šiuos apelianto skundo argumentus ir nuteistojo dėstomas abejones dėl specialistų išvadų pagrįstumo paneigia tų pačių išvadų tiriamųjų dalių turinys ir teisme apklaustų ekspertų bei specialistų parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausti specialistai R. Švagždienė, L. Stankevičius ir L. Ladzikaitė savo išvadas patvirtino. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų specialistė R. Švagždienė parodė, kad objektai tyrimui buvo pateikti supakuoti maišuose, jie buvo užantspauduoti muitinės. Plastikiniai paketai apklijuoti lipnia juosta. Tyrimo metu paketai buvo išpakuojami, tiriamos juose esančios medžiagos, o po to viskas buvo supakuojama atgal, užklijuojama ir paketai perduodami tolesniam tyrimui kitam KTC skyriui. Tyrimui pateikti objektai specialisto išvadoje buvo detaliai ir smulkiai aprašyti. Biologinių tyrimų specialistas L. Stankevičius parodė, kad jis atliko 6 pateiktų paketų DNR tyrimą. Specialistas paaiškino, kad biologiniai pėdsakai, tinkami DNR tyrimui gali būti kraujo, seilių, taip pat jie gali būti kontaktiniai, kai po prisilietimo lieka kūno ląstelių. Tokių pėdsakų ant tyrimui pateiktų objektų jis nesurado. Be to, specialistas nurodė, kad DNR tyrimo metu objektai nebuvo apdorojami chemikalais, o tik apžiūrėti vizualiai naudojant natūralų ir dirbtinį apšvietimą. Daktiloskopinių tyrimų specialistė L. Ladzikaitė irgi patvirtino savo išvadas, paaiškino, kad tyrimui buvo pateikti 6 paketai, jie buvo keliasluoksniai, iš daug kartų sukto polietileno, viduje dar buvo maišeliai. Piršto pėdsakas buvo surastas paketo Nr. 2 viduje. Tenkinant nuteistojo ir gynėjo prašymus specialistų tyrimui pateikti objektai buvo apžiūrėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dalyvaujant visiems proceso dalyviams buvo atidaryta užantspauduota kartoninė dėžė, prakirptas joje esantis polietileninis paketas ir apžiūrėti jo viduje esantys kiti 6 polietileniniai paketai. Apklaustas kitas daktiloskopinių tyrimų skyriaus ekspertas G. Mickus jau aptartas specialistų išvadas irgi patvirtino. Jis parodė, kad išvada dėl M. B. piršto pėdsako suradimo ant pakete Nr. 2 buvusio polietileninio maišelio yra kategoriška. Atsakydamas į teismo ir nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus ekspertas taip pat paaiškino, kad pirštų atspaudų išlikimo laikas ant polietileninio maišelio priklauso nuo daugelio aplinkybių, šioje byloje atlikto tyrimo metu piršto pėdsakas nebuvo senas, nes pirštų linijų storis buvo pakankamai didelis. Maišelį vežant ar trinant pėdsakas išlikti galėjo. Jeigu žmogus pirštų pėdsakus palieka ant vieno objekto, tie pėdsakai persikelti ant kitų objektų negali, jie gali tik nusitrinti. Taip pat paaiškino, kad daktiloskopinis tyrimas visada atliekamas paskiausia tam, kad objektai nebūtų užteršiami pašaliniais pėdsakais. DNR pėdsakų nesuradimas nereiškia, kad negali būti rasti pėdsakai daktiloskopiniam tyrimui, tokių pėdsakų ieškoma ir vizualiai, ir panaudojant techniką bei cheminius reagentus. Šioje byloje atliekant daktiloskopinį tyrimą smulkiai aprašyti polietileninių maišelių išmatavimus ir kitas detales specialistai neprivalėjo. Atsakydamas į nuteistojo M. B. klausimą, kodėl buvo surastas tik vienas jo piršto pėdsakas, ekspertas paaiškino, kad tyrimo metu rankų pėdsakų buvo rasta ir daugiau, bet jie nebuvo tinkami juos palikusių asmenų identifikavimui. Teismo posėdyje apklaustas narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo skyriaus specialistas A. Žebrauskas taip pat atsakė į nuteistojo klausimą, kodėl narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta ant jo rankų ar panagėse. Jis paaiškino, kad tokie pėdsakai galėjo išlikti tik iki pirmo nusiplovimo. Vis dėlto šis specialistas negalėjo atsakyti į klausimus apie tai, kokia buvo nuteistojo automobilyje rastų kanapių rūšis ir koks jose esančios veikliosios medžiagos kiekis. Tenkinant gynėjo prašymą teisėjų kolegija šioje byloje paskyrė teismo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Atliktos ekspertizės akto (t. 3, b. l. 52-54) tiriamoje dalyje buvo nurodyta, kad narkotinė ir pluoštinė kanapė yra tos pačios rūšies augalo – sėjamosios kanapės (Canabis sativa L.) varietetai. Pagal Europos komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 1 priedą kanapės, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,2% ? - 9 – tetrahidrokanabinolio, priskiriamos prie pluoštinių, o kurių sudėtyje yra daugiau kaip 0,2 % ? - 9 – tetrahidrokanabinolio, priskiriamos prie narkotinių kanapių. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga – kanapės (Canabis sativa L.) žiedynai su apyžiedžiais. Tirti pateiktose kanapėse yra 5,1 % psichotropinės medžiagos ? - 9 – tetrahidrokanabinolio.
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad teismas neįvertino ekspertų parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo, jų parodymų prieštaravimų specialistų išvadoms, taip pat nepagrįstai pripažino įrodymu specialistų išvadą apie jo piršto pėdsako suradimą ant vieno iš tyrimui pateiktų paketų. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, nes įvertinus jau aptartas specialistų ir ekspertizės išvadas, taip pat specialistų ir ekspertų paaiškinimus, jokių prieštaravimų juose nenustatyta, pagrindo abejoti tų išvadų ir paaiškinimų pagrįstumu taip pat nėra. Todėl teismas pagrįstai pripažino įrodymais ne tik daktiloskopinių tyrimų specialistų, bet ir kitas specialistų išvadas. Šie ir visi kiti jau aptarti įrodymai, taip pat ir paties nuteistojo M. B. parodymų dalis, kuri neprieštarauja kitais įrodymais nustatytoms bylos aplinkybėms, neabejotinai patvirtina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis M. B. savo automobiliu iš Olandijos vežė narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat įrodyta, kad šias medžiagas, paslėpęs automobilio atsarginiame rate, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasienio kontrolės punkte atlikto patikrinimo metu M. B. automobilyje rasta 354,27 g psichotropinės medžiagos MDMA ir 3058,81 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.
Nors apeliaciniame skunde ir išdėstęs kai kuriuos argumentus dėl jau aptartų įrodymų, išvardintas įrodytas faktines bylos aplinkybes iš esmės pripažįsta ir pats apeliantas. Jis neneigia, kad iš tikrųjų vežė savo automobiliu narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau tvirtina, kad apie tai sužinojo tik patikrinimo pasienio kontrolės punkte metu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog galvojo, kad gabena tik kitų asmenų jo atsarginiame rate paslėptas „Viagros“ tabletes ir kad byloje nėra jokių šiuos jo parodymus paneigiančių įrodymų. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, remdamasis tik tuo, kad ant vieno iš paketų buvo surastas jo piršto pėdsakas, iš to padarė nepagrįstas išvadas, kad jis pats narkotines medžiagas pakavo, slėpė jas atsarginiame rate, todėl suprato, kokias medžiagas gabena, suvokė tų medžiagų kiekį ir daromos veikos baudžiamumą. Tačiau teismas nenustatė nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės. BK 260 str. yra padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl už tokios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 str. 3 d., būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius. Apeliantas remiasi teismine praktika ir nurodo, kad jo dėstomi argumentai išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose kasacinėse nutartyse kitose bylose Nr. 2K-456/2007 ir Nr. 2K-295/2007. Visi šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie būtinumą atskleisti kaltininko tyčios turinį ir apie tai, kokia tyčia gali būti padaromos kaltinime nurodomos nusikalstamos veikos, yra pagrįsti ir teisingi. Tačiau jie nepaneigia nuteistojo kaltės šioje byloje, taip pat nepagrįsti ir skundo argumentai, kad šioje byloje neįrodyta jo nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ išaiškinta, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimas, šių medžiagų ar pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, susijusios su jo veiksmais, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt. Nors šis AT senato nutarimas priimtas dar galiojant 1961 m. Baudžiamajam kodeksui, jo išaiškinimais vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų naujojo 2000 m. Baudžiamojo kodekso 259 ir 260 straipsniuose. Iš apeliaciniame skunde nurodytų kasacinių nutarčių kitose baudžiamosiose bylose matosi, kad apeliantas savo skunde išdėstė kaip tik tose nutartyse išdėstytus motyvus, susijusius su nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių įrodinėjimu. Tačiau sutikdama su šiais apelianto argumentais kolegija pažymi, kad ir objektyvieji, ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai kiekvienoje konkrečioje byloje įrodinėjami ir nustatomi tik toje konkrečioje byloje surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais. Kolegija taip pat konstatuoja, kad šioje byloje išnagrinėti įrodymai patvirtina ir M. B. padarytų nusikalstamų veikų objektyviuosius, ir subjektyviuosius požymius, taip pat ir jo veikimą tiesiogine tyčia. Apelianto argumentai dėl to, kad teismas net nebandė nustatyti nusikaltimų subjektyvinės pusės ir atskleisti jo tyčios turinį, yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje teismas išdėstė ne tik įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir tų įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo motyvus, taip pat motyvus, dėl kurių buvo atmestos kaltę neigiančio nuteistojo M. B. versijos. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamojo aiškinimas, jog jis buvo įsitikinęs, kad veža ne narkotines ar psichotropines medžiagas, bet vaistus – tabletes „Viagra“, laikytinas jo gynybine versija ir siekimu suklaidinti teismą. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad ant vieno iš rate paslėptų ir gabentų paketų buvo surastas kaltinamojo piršto pėdsakas, netikėti šio įrodymo patikimumu nėra pagrindo, o tai rodo, kad kaltinamasis pats tiesiogiai dalyvavo jam perduotų pervežti paketų slėpime (automobilio rate) ir jam aiškiai buvo suvokiamas šių paketų turinys. Nustatyta, kad tabletės buvo supakuotos tik viename surastame pakete, o kituose penkiuose paketuose buvo supakuota visiškai į tabletes nepanaši medžiaga, todėl ši aplinkybė paneigia kaltinamojo aiškinimą tik apie tablečių gabenimą. Tai, kad kaltinamasis narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno sunkiai aptinkamoje vietoje, kruopščiai paslėptas ir kad jų laikymo vietą siekė slėpti nuo muitinio patikrinimo, be to, apie paslėptas tabletes nepranešė net tuomet, kai buvo atliekamas detalus automobilio patikrinimas, teismo nuomone, taip pat rodo, kad M. B. buvo žinomas tikrasis gabenamų medžiagų turinys ir paskirtis, o pagal tų medžiagų kiekį, skaičių ir bendrą masę jam buvo žinomas ir tų medžiagų labai didelis kiekis, o taip pat jo daromų veiksmų baudžiamumas.
Iš to, kas išdėstyta skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, matosi, kad savo išvadas dėl M. B. kaltės ir jo tyčios rūšies, teismas pagrindė ne tik specialisto išvada apie kaltinamojo piršto pėdsako suradimą ant vieno iš automobilyje surastų paketų. Iš tikrųjų tos išvados grindžiamos ir kitais įrodymais, nors jie šioje nuosprendžio dalyje dar kartą ir neišvardinti. Pažymėtina dar ir tai, kad teismo išdėstyti tų įrodymų vertinimo motyvai yra įtikinantys. Net ir sutinkant su tuo, kad tie motyvai nepakankamai išsamūs, o taip pat atsakant į nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistojo nusikalstamų veikų sudėčių subjektyviuosius požymius patvirtina ne tik specialisto išvada apie daktiloskopinio tyrimo metu surastą jo piršto pėdsaką, bet ir kiti įrodymai. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad kiti įrodymai yra šalutiniai ir jo kaltės neįrodo. Pagal BPK 20 str. 5 d. nuostatas teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Šioje byloje išnagrinėtų ir jau aptartų įrodymų visuma kaip tik ir patvirtina M. B. nusikalstamų veikų sudėčių subjektyviuosius požymius, o taip pat atskleidžia jo tyčios turinį. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir liudytojais apklaustų muitinės pareigūnų parodymai patvirtina, kad M. B. savo automobiliu narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno jas kruopščiai paslėpęs, o tai patvirtina, kad jis suvokė savo neteisėtų veiksmų baudžiamumą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog liudytojais apklausti muitinės pareigūnai parodė, kad vizualiai apžiūrint automobilio atsarginiame rate rastus paketus, reikiamos patirties ir kvalifikacijos neturintis žmogus negalėtų pasakyti, koks tų paketų turinys ir koks tuose paketuose esančių narkotinių medžiagų kiekis. Galima sutikti, kad pašalinis asmuo, nieko nežinantis apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo ir jų slėpimo automobilyje būdus, pamatęs vien tik iš automobilio paimtus paketus, negalėtų spręsti nei apie tai, koks jų turinys, nei apie tai, kokios medžiagos ir koks jų kiekis yra tų paketų viduje. Tačiau tai nereiškia, kad to nežinojo ir nesuprato pats M. B., nes nurodyti paketai buvo paslėpti jo paties automobilio atsarginiame rate, juo labiau, kad nuteistasis pats pripažino leidęs nepažįstamiems asmenims tuos paketus (nuteistasis tvirtina, kad tik „Viagra“ tabletes) paslėpti atsarginiame rate ir pats tiems asmenims padavęs automobilio atsarginį ratą. Vertinant tų pačių liudytojais apklaustų muitinės pareigūnų parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie M. B. galimą nusikalstamą veiką neteisėtai gabenant automobiliu narkotines ir psichotropines medžiagas šie pareigūnai jau turėjo išankstinės operatyvinės informacijos. Šie operatyviniai duomenys neišslaptinti, tačiau šioje dalyje būtina atsižvelgti ir į kai kurias kitas nustatytas šios bylos aplinkybes. Iš prie bylos pridėtų darbo biržos ir Sodros pažymų matosi, kad M. B. paskutinė darbovietė buvo UAB „Minrodus“, kurioje jis dirbo iki 2005 m. liepos 15 d., nuo 2007 m. kovo 8 d. nuteistasis įregistruotas darbo biržoje. Iš banko „Snoras“ pateiktos pažymos matosi, kad 2007 m. gegužės 8 d. M. B. šiam bankui buvo skolingas 13320 Lt. Tai, kad M. B. niekur nedirbo ir dar buvo skolingas bankui, patvirtina jo prastą turtinę padėtį, ir pats nuteistasis pripažįsta, kad sutiko nepažįstamų asmenų įkalbinėjamas paslėpti atsarginiame rate tabletes ir nuvežti jas į Lietuvą faktiškai susigundęs jų žadamu dideliu 400 eurų atlyginimu. Nors nuteistasis aiškina, kad narkotikų automobiliu jis būtų nevežęs, tačiau jo materialinė padėtis iš dalies paaiškina jo vidines paskatas, dėl kurių jis galėjo sutikti rizikuoti ir sutikti gabenti savo automobiliu ne tik vaistus, bet ir narkotines ar psichotropines medžiagas. Papildomos apklausos metu pats M. B. parodė, kad kelionės į užsienį buvo jo pragyvenimo šaltinis, o iš VSAT pažymų matosi, kad nuo 2003 m. vidurio M. B., dažniausiai automobiliu „Opel Vectra“, per Kalvarijos tarptautinį PKP iš Lietuvos buvo išvykęs ir parvykęs net 26 kartus. Paskutinį kartą jis išvyko automobiliu „Opel Omega“ 2007 m. kovo 30 d., tuo pačiu automobiliu grįžo 2007 m. balandžio 4 d. ir buvo sulaikytas, o jo automobilyje patikrinimo metu buvo rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Natūralu, kad toks dažnas nuteistojo važinėjimas į užsienį per tą patį pasienio kontrolės postą galėjo kelti tam tikrus įtarimus, todėl detalus nuteistojo automobilio patikrinimas gali būti paaiškinamas vien tik nurodytomis aplinkybėmis. Baudžiamojo proceso metu įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam ar nuteistajam, o teisingų parodymų davimas yra tik jų teisė, bet ne pareiga. Vis dėlto sprendžiant klausimą, kuriais įrodymais turi būti pagrįstas nuosprendis, o kurie įrodymai atmestini, nuteistojo parodymų patikimumas turi svarbią reikšmę. Tuo tarpu nuteistojo M. B. parodymai šioje byloje neįtikinantys ir gana prieštaringi. Iš bylos matosi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu M. B. buvo apklausiamas įtariamuoju tris kartus, tačiau visus tris kartus duoti bet kokius parodymus atsisakė. Pirmą kartą jis parodymus davė tik pirmosios instancijos teisme ir šios apklausos metu išdėstė jau aptartą versiją apie tai, jog apie narkotines ir psichotropines medžiagas nieko nežino ir kad manė vežęs automobilyje paslėptas „Viagra“ tabletes. Painūs ir gana prieštaringi M. B. parodymai apie tai, kokiu tikslu jis automobiliu važiavo į Olandiją. Nuteistasis tos pačios apklausos metu savo parodymus nuolat tikslino parodydamas, kad važiavo ten pirkti automobilio, po to, kad važiavo pirkti automobilio ne sau, o kitam asmeniui, po to dar parodė, kad važiavo ne pirkti automobilio, o iš kažkokio asmens susigrąžinti jam sumokėtų 700 eurų rankpinigių. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. B. jau parodė, kad tas asmuo, kurio jis vyko ieškoti į Olandiją, buvo kažkoks Jonas, kuris buvo atvažiavęs pas jį į Lietuvą, pasiskolino iš jo pinigų ir po to ta skola faktiškai virto jo tariamai sumokėtais tam Jonui rankpinigiais. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad 2007 m. kovo 30 d. automobiliu išvykdamas į Olandiją M. B. ten jokio vertingesnio turto įsigyti neketino, nes patikrinus grįžusio nuteistojo automobilį, jame ir pas patį nuteistąjį jokių vertingesnių daiktų ir pinigų nerasta, pats nuteistasis nurodo, kad sulaikymo metu jis iš tikrųjų turėjo tik nedidelę pinigų sumą. Nuteistojo parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis nenustatyti asmenys Olandijoje pasiūlė jam nuvežti į Lietuvą „Viagra“ tabletes, irgi neįtikinantys ir net nelogiški. Nuteistasis parodė, kad vežti į Lietuvą tas tabletes jam pasiūlė iki tol nepažįstami lietuviai, kurių vardų, pavardžių ir adresų jis nežino. Jis patikėjo tų asmenų aiškinimais, kad tos tabletės tikrai buvo vaistai „Viagra“, ir netgi buvo tuo įsitikinęs, nes pats apžiūrėjo tas tabletes, sukrautas į didelį maišą. Kolegijos nuomone, tokia nuteistojo versija neįtikinanti ir nelogiška. Tokia išvada daroma todėl, kad tabletės buvo ne supakuotos į specialias vaistų dėžutes ar kitokias pakuotes, o labai didelis jų kiekis buvo tiesiog subertas į maišą. Apelianto nurodomiems asmenims nebuvo jokio reikalo ir pervežti „Viagros“ tabletes į Lietuvą, juo labiau pažadant už pervežimą sumokėti net 400 eurų, nes Lietuvoje tų pačių „Viagra“ tablečių irgi galima nusipirkti. Pagaliau neįtikėtina, kad tokį didelį kiekį tablečių, jeigu tai buvo „Viagra“ vaistai, tie asmenys iš viso būtų patikėję pervežti į Lietuvą iki tol nepažįstamam nuteistajam, kuris, kaip jis pats parodė, tiems asmenims tik pasakė savo mobilaus telefono numerį. Neįtikėtina ir nuteistojo versija, kad jis sutiko vežti atsarginiame rate paslėptas tabletes, kaip pats pripažino, suprasdamas apie tam tikrą riziką, nors nežinojo, nei kas, nei kokiomis aplinkybėmis iš jo tas tabletes Lietuvoje paims ir sumokės pažadėtus pinigus. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip kruopščiai nuteistojo gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos automobilyje buvo paslėptos. Sprendimas slėpti vaistų tabletes automobilio atsarginiame rate iš tikrųjų nesuprantamas. Nuteistojo versiją, kad jis manė gabenantis tik vaistų „Viagra“ tabletes, visiškai paneigia ne tik jau išdėstytos aplinkybės, tačiau ir kiti bylos duomenys. Tokia išvada daroma analizuojant ir kitus paties nuteistojo parodymus ir kartu įvertinant kitus teisme išnagrinėtus įrodymus. Nuteistasis M. B. parodė, kad nors „Viagra“ tablečių pats nevartojo, tačiau buvo jas matęs ir netgi dvi tokias tabletes buvo pasidėjęs automobilio daiktų dėtuvėje. Jis taip pat parodė, kad Olandijoje apžiūrėjo tų nepažįstamų asmenų parodytas tabletes, todėl turėjo suprasti, kad tai ne „Viagra“ vaistai. Jis negalėjo nematyti ir ant rausvos spalvos tablečių įspaustų dviejų vyšnių simbolių. Tabletės buvo pakankamo dydžio, jas apžiūrint tie simboliai turėjo būti matomi, nors nuteistasis tai ir neigia. Panašių ar kitokių simbolių įspaudimas įvairių rūšių psichotropinių medžiagų tabletėse yra įprastas dalykas, todėl asmuo, kuriam kokiomis nors aplinkybėmis anksčiau buvo tekę bent pamatyti psichotropinių medžiagų tabletes, vėliau tokias tabletes turėtų atpažinti ir iš jau nurodytų jose įspaustų įvairių simbolių, ir iš kitų tik tokioms tabletėms būdingų išorinių požymių. Nuteistasis M. B. teisme parodė, kad jo žinios apie narkotines ar psichotropines medžiagas yra tik bendro pobūdžio, tačiau šios bylos duomenys tai paneigia. Šioje byloje M. B. nuteistas dar ir už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį kitos rūšies psichotropinės medžiagos amfetamino. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis dar bus aptarta, tačiau iš bylos matosi, kad nuteistojo ir jo motinos bute kratos metu buvo surasta 20 vnt. tablečių, kuriose rasta 0,154 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Šios tabletės melsvos spalvos ir su įspaustais logotipais „Adidas“. Apeliantas pripažįsta, kad laikė šias tabletes ir tai leidžia padaryti išvadą, kad jo disponavimas psichotropinėmis medžiagomis nebuvo atsitiktinis atvejis, tuo pačiu tai leidžia teigti, kad jis negalėjo nesuprasti, kad jo nurodomi nenustatyti asmenys Olandijoje jam rodo ir siūlo pervežti į Lietuvą būtent psichotropines medžiagas. Pažymėtina dar ir tai, kad tikint M. B. versija, kad tie nenustatyti asmenys jam rodė tikrai ne psichotropines medžiagas, o vaistų „Viagra“ tabletes, tai reikštų, kad jie M. B. apgavo ir šiam padavus savo automobilio atsarginį ratą, jame paslėpė ne tik ką rodytas „Viagros“ tabletes, o visai kitas tabletes su psichotropinėmis medžiagomis. Tačiau tokia įvykių eiga visiškai neįmanoma dėl kelių priežasčių. Nuteistasis M. B. parodė, kad tik sutikus iki tol nepažįstamus lietuvius, jie jam iš karto pasiūlė nuvežti į Lietuvą tabletes ir tas tabletes iš karto nuteistajam parodė. Tokio iš anksto neplanuoto susitikimo metu apelianto nurodomi asmenys negalėjo būti pasiruošę iš karto parodyti M. B. „Viagra“ tablečių. Kita vertus, net jeigu tie nenustatyti asmenys ir būtų siekę M. B. apgauti ir vietoj parodytų „Viagra“ tablečių po to į atsarginį ratą paslėpti psichotropines medžiagas, tai tiems asmenims tikrai neapsimokėjo pirkti ar kitokiu būdu įgyti tokį didelį kiekį tikrų „Viagra“ tablečių, kurių kaina iš esmės nesiskiria nuo nelegalioje rinkoje parduodamų psichotropinės medžiagos MDMA tablečių kainos. Visa tai leidžia padaryti išvadą, kad susitikimo su nenustatytais asmenimis metu M. B. buvo rodomos ne vaistų „Viagra“, o būtent psichotropinių medžiagų tabletės, M. B. jas matė, suprato, kad tai psichotropinės medžiagos, ir sutiko jas pervežti į Lietuvą už pažadėtą piniginį atlygį. Būtent tos M. B. parodytos psichotropinių medžiagų tabletės po to buvo paslėptos M. B. atsarginiame rate, nuteistasis jas gabeno ir buvo sulaikytas pasienio kontrolės punkte. Nuteistojo versiją, be jau aptartų aplinkybių, visiškai paneigia ir specialisto išvada apie nuteistojo piršto pėdsako suradimą ant vieno iš jo automobilyje surastų paketų. Nors ši specialisto išvada yra ne vienintelis M. B. kaltės įrodymas, tačiau jo reikšmė tikrai svarbi. Nuteistasis M. B. parodė, kad apie narkotinės medžiagos – kanapių gabenimą tame pačiame automobilio atsarginiame rate jis iš viso nieko nežinojo ir paketus su šia narkotine medžiaga pamatė tik tada, kai muitinės pareigūnai juos ištraukė iš rato automobilio patikrinimo metu. Nuteistasis aiškina, kad jo piršto pėdsakas ant polietileninio maišelio galėjo likti tada, kai Olandijoje jis apžiūrinėjo jam parodytą maišelį su rausvos spalvos tabletėmis. Tačiau iš specialisto išvados matosi, kad M. B. piršto pėdsakas buvo surastas pakete Nr. 2, kuriame buvo supakuotos ne psichotropinių medžiagų tabletės, o narkotinė medžiaga – kanapės. Be to, iš tos pačios specialisto išvados ir tyrimą atlikusių specialistų parodymų matosi, kad nuteistojo piršto pėdsakas buvo surastas ant to paketo Nr. 2 viduje buvusio bespalvio polietileninio maišelio. Jau buvo aptarti daktiloskopinio tyrimo skyriaus eksperto G. Mickaus parodymai apie tai, kad sąlyčio metu piršto pėdsakas nuo vieno maišelio ant kito persikelti negalėjo. Tuo tarpu versija, kad narkotines ar psichotropines medžiagas rate slėpę asmenys dėl kokių nors priežasčių tabletes su psichotropine medžiaga ir kanapes perpylinėjo sukeisdami vietomis maišelius, į kuriuos iš pradžių tos medžiagos buvo supiltos, kolegijos nuomone, yra neįtikėtina. Apelianto argumentai dėl to, kad narkotinių medžiagų pėdsakų nebuvo surasta jo panagėse, nuoplovose nuo jo delnų ir kad pasienio kontrolės poste į jį nesureagavo narkotikų ieškoti apmokytas tarnybinis šuo, jau buvo aptarti ir paneigti. Specialistas A. Žebrauskas teisme parodė, kad kanapių pėdsakai ant jas lietusio asmens rankų ir panagėse galėjo išlikti tik iki pirmo rankų nusiplovimo. Pats nuteistasis apie tai, kaip jo piršto pėdsakas atsirado pakete su kanapėmis, paaiškinti negalėjo. Nuteistojo piršto pėdsako suradimas pakete Nr. 2 patvirtina, kad nuteistasis tą paketą lietė rankomis, o to pėdsako suradimas ne paketo paviršiuje, o ant jo viduje buvusio maišelio patvirtina, kad M. B. žinojo, kas tame pakete supakuota. Skirtingai nuo kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, smulkintas kanapes ir jų dalis atpažinti galima net neturint specialių žinių, o įvertinus dar ir tai, kad paketai su šia medžiaga irgi buvo slepiami atsarginiame automobilio rate, leidžia padaryti išvadą, kad nuteistasis žinojo, kokia tai narkotinė medžiaga, ir žinojo, kad paketus su šia medžiaga gabena savo automobiliu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog M. B. piršto pėdsako suradimas ant vieno iš automobilyje rastų paketų rodo, kad nuteistasis pats tiesiogiai dalyvavo jam perduotų pervežti paketų slėpime. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada per daug kategoriška. Išnagrinėti įrodymai nepaneigia M. B. parodymų apie tai, kad jis jo nurodytiems asmenims tik perdavė savo automobilio atsarginį ratą ir pats jokių paketų į tą ratą nedėjo. Kita vertus, tie patys jau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis matė medžiagas, kurios buvo slepiamos jo automobilio atsarginiame rate, suprato, kad rate slepiamuose paketuose yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, ir tai žinodamas gabeno šias medžiagas savo automobiliu iš Olandijos į Lietuvą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir apie tai, kad jis pats narkotikų nevartoja, tokiomis medžiagomis nėra prekiavęs, todėl negalėjo suprasti ir numanyti, koks ir kokios medžiagos kiekis laikomas mažu, dideliu ar labai dideliu. Taip pat nurodo, jog nebuvo įrodyta, kad jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Teismų praktikoje, sprendžiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytais atitinkamų medžiagų kiekiais. Pagal šias rekomendacijas labai didelis narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) kiekis yra daugiau kaip 2500 g šios narkotinės medžiagos, o labai didelis psichotropinės medžiagos MDMA kiekis yra daugiau kaip 100 g šios psichotropinės medžiagos. Tuo tarpu iš specialistų išvadų matosi, kad nuteistojo automobilio atsarginiame rate buvo rasti paketai su narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis, kurios bendroji masė yra 3058,81 g, taigi šis kiekis ženkliai viršija nurodytą 2500 g kiekį. Tame pačiame rate rastų tablečių sudėtyse yra psichotropinė medžiaga, kurios bendra masė yra 354,270 g. Šis psichotropinės medžiagos kiekis irgi daugiau negu trigubai didesnis už 100 g kiekį, virš kurio šios psichotropinės medžiagos kiekis jau yra labai didelis. Galima sutikti su apelianto argumentais, kad jis nebuvo susipažinęs su jau nurodytu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, taip pat tiksliai galėjo nežinoti, koks tikslus narkotinių ir psichotropinių medžiagų gramų kiekis yra labai didelis. Tačiau apie labai didelį šių medžiagų kiekį nuteistasis bent bendrais bruožais suvokė dėl kitų aplinkybių. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. remiasi teismine praktika ir nurodo, kad įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius. Kolegijos nuomone, nuteistasis suvokė apie labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jis disponavo, kiekį kaip tik pagal šiuos jo paties skunde išvardintus kriterijus. Šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyta konkrečiais įrodymais patvirtinta išvada apie tai, jog M. B. žinojo, kad į jo automobilio atsarginį ratą buvo paslėpta narkotinė medžiaga kanapės, taip pat bent bendrais bruožais suvokė apie tame pačiame rate paslėptas ir psichotropinės medžiagas. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad pats nuteistasis tas medžiagas būtų svėręs, tačiau apie labai didelį jų kiekį galėjo suprasti vien tik pagal į ratą paslėptų paketų skaičių ir jų matmenis. Pats nuteistasis parodė apie tai, kad nenustatytų asmenų jam parodytas maišas su tabletėmis buvo toks didelis, kad jis iš pradžių netgi nenorėjo sutikti su pasiūlymu tas tabletes vežti į Lietuvą. Automobilyje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos atskiromis dozėmis supakuotos nebuvo, tačiau psichotropinė medžiaga MDMA buvo ne miltelių, o tablečių pavidale. Nuteistasis aiškina, kad tų tablečių pakete turėjo būti 2000 vnt., tačiau iš tikrųjų nustatyta, kad pakete tablečių su psichotropine medžiaga MDMA buvo net 5025 vnt. Nuteistasis turėjo suprasti ir suprato, kad kiekviena tabletė atitinka šios psichotropinės medžiagos dozę, todėl jis tikrai suvokė, kad daugiau negu 5 tūkstančių vienetų psichotropinės medžiagos tablečių kiekis yra labai didelis. Apie šių medžiagų kainą narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyboje nuteistasis galėjo suprasti ne tik pagal tų medžiagų kiekį, psichotropinės medžiagos tablečių skaičių, bet ir pagal pinigų sumą, kurią jo nurodomi asmenys jam buvo pažadėję už tų medžiagų nugabenimą į Lietuvą. Apibendrinant tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad nuteistasis M. B. nusikalstamą veiką padarė skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Jis žinojo, kad jam perduotuose paketuose yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, suvokė apie labai didelį tų medžiagų kiekį ir disponavo tomis medžiagomis už pažadėtą piniginį atlygį. Nuteistasis suvokė pavojingą daromos nusikalstomos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai reiškia, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad iš pradžių nenustatytų asmenų į atsarginį ratą supakuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo perduotos M. B., jis tas medžiagas turėjo savo žinioje, po to įdėjo jas ir laikė automobilio bagažinėje. Dar po to tas medžiagas vežė savo automobiliu iš Olandijos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Šią nuteistojo nusikalstamą veiką teismas teisingai įvertino kaip neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir gabenimą, ir šią veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d. Tie patys išnagrinėti ir jau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad jau nurodytas automobilio atsarginiame rate paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, M. B. gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas Kalvarijos pasienio kontrolės punkte. Tokiu būdu jis padarė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą ir šią jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 199 str. 2 d.
M. B. taip pat nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti. Jo neteisėtą disponavimą nedideliu psichotropinių medžiagų kiekiu irgi patvirtina visuma teisme išnagrinėtų įrodymų. Iš kratos protokolo matosi, kad 2007 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, dalyvaujant nuteistojo motinai M. V. B., buvo rasta ir paimta 20 vnt. melsvos spalvos tablečių su ženklo ,,Adidas“ logotipais. Šios tabletės buvo rastos M. B. gyvenamajame kambaryje į kartoninę dėžutę įdėtame permatomame polietileniniame maišelyje. Apklausti liudytojais muitinės pareigūnai M. G. ir A. Š. parodė, kad jie dalyvavo darant kratą M. B. bute. Kratos metu tarnybinis šuo pažymėjo vietą kambaryje, kur stovėjo kėdė ir buvo sukrauti žvejybos įrankiai. Dėžutėje nuo meškerės ritės buvo surasta 20 vnt. melsvos spalvos tablečių. Kratos metu dalyvavusi M. B. motina jiems pasakė, kad tai jos sūnaus daiktai. Nuteistojo motina liudytoja M. V. B. teisme parodė, kad kratos metu buvo savo bute ir matė, kaip pareigūnai kažkokiame žvejybos dėkliuke rado keletą tablečių. Nuteistasis M. B. yra jos sūnus, kartais jis gyvendavo jos bute, o kartais bendrabutyje. Į jos butą M. B. buvo atsinešęs kai kuriuos savo daiktus. Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 33-34) matosi, kad M. B. bute (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtuose 20 vnt. melsvos spalvos tabletėse su įspaustais logotipais ,,Adidas“ yra 0,154 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nuteistasis M. B. teisme parodė, kad motinos bute surastas tabletes kažkada bare jam davė pažįstamas. Tas tabletes motinos bute jis laikė maždaug pusę metų ir jau buvo apie jas pamiršęs. Tabletes jis buvo sudėjęs į meškerės ritės dėžutę. Tos tabletės buvo melsvos spalvos, ant jų įspaustų logotipų jis nematė. Tų tablečių jis nevartojo, o jas davęs asmuo sakė, kad jos skirtos pakelti nuotaikai.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo ir jo motinos bute kratos metu tikrai buvo rastas nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino. Pats nuteistasis patvirtino, kad tabletes nurodytame bute, įdėjęs į žvejybos įrankių dėžutę, tikrai laikė jis. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jis bute psichotropines medžiagas laikė neturėdamas tikslo jas platinti. Tačiau su šia nuosprendžio dalimi jis irgi nesutinka, nes BK 259 str. numatytos nusikalstamos veikos irgi padaromos tik tiesiogine tyčia. Už šių veikų padarymą atsako tik asmuo, kuris bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis. Tabletes su įspaudu ,,Adidas“ jam davė asmuo, pasakęs, kad jos pakels nuotaiką, tačiau jis tų tablečių nevartojo. Kad tai psichotropinės medžiagos, jis nesuprato ir pagal tablečių išvaizdą, o pagal tose tabletėse esančius įspaudus buvo galima suprasti, kad tai yra sportininkų naudojamas maisto papildas. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Šie argumentai iš esmės yra tapatūs tiems, kuriuos apeliantas išdėstė nesutikdamas su nuosprendžio dalimi dėl jo nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. Faktiškai į šiuos apeliacinio skundo argumentus jau atsakyta ir jie pagrįstai atmesti pačiame skundžiamame nuosprendyje. Jame teismas nurodė, kad pats M. B. pripažino, jog žinojo kratos metu rastų tablečių paskirtį ir suprato, kad jų poveikis žmogui yra ne kaip medikamentų, o darantis visai kitokį poveikį, nuteistasis pats nurodė, kad tabletės skirtos ,,nuotaikia pakelti“. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad tabletės buvo surastos ne visiems prieinamoje ir ne medikamentams skirtoje vietoje, o žūklės reikmenų dėžutėje, ir tai rodo, kad faktiškai jos buvo slepiamos. Teismas dar atsižvelgė ir į tai, kad buvo įrodyta ir kita M. B. nusikalstama veika neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl dėl visų šių aplinkybių padarė išvadą, kad M. B. žinojo tikrąją laikomų tablečių paskirtį ir suprato, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Šios medžiagos kiekį jau pats teismas pripažino nedideliu, todėl dėl nuteistojo suvokimo apie tokį psichotropinės medžiagos kiekį irgi nėra jokių abejonių. Šie teismo išdėstyti motyvai yra išsamūs, įtikinantys ir pagrįsti. Kolegija atkreipia dėmesį tik į tai, kad nuteistojo versiją paneigia dar ir jo paties teisme duoti parodymai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (t. 2, b. l. 167) matosi, kad M. B. apklausos metu buvo perskaityti ankstesni jo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (t. 2, b. l. 65). Tuomet atsakydamas į prokurorės užduotus klausimus M. B. teisme parodė, jog ne tik laikė nurodytus 20 vnt. tablečių savo namuose, tačiau ir žinojo, kad tai yra ,,ekstazi“ tabletės. Tai reiškia, kad ankstesnės apklausos metu pats M. B. buvo parodęs, jog laikė namuose tabletes, žinodamas, kad tai yra psichotropinė medžiaga. Būtent šiuos jo ankstesnius parodymus atitinka ir kiti jau aptarti išnagrinėti įrodymai. Jų visuma patvirtina, kad M. B. žinojo, kad bute laiko nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl ir šią nusikalstamą veiką jis irgi padarė tiesiogine tyčia.
Vis dėlto kolegija nuteistojo apeliacinį skundą iš dalies tenkina, nes už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą be tikslo jas platinti M. B. pagal BK 259 str. 2 d. buvo nuteistas nepagrįstai. Tokią išvadą kolegija daro vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009 įtvirtinama teismine praktika. Šioje nutartyje nurodoma, kad pagal BK 260 str. 3 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 str. 3 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 str. 3 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Kiekviena iš BK 260 str. 3 d. nurodytų veikų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojama („išvedama“) iš kitų BK 260 str. 3 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Šioje byloje M. B. nuteistas pagal BK 259 str. 2 d., pagal šį baudžiamąjį įstatymą neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti irgi gali reikštis keletu alternatyvių veikų ir kiekviena iš tų veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 259 str. 2 d. irgi turi būti laikomasi tų pačių jau išdėstytų nuostatų dėl kiekvienos veikos savarankiško procesinio įrodinėjimo. Pagal BK 259 str. 2 d. M. B. buvo nuteistas už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą ir laikymą. Iš nuosprendžio matosi, kad M. B. nusikalstama veika neteisėtai nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos laikant yra neginčijamai įrodyta ir tai jau buvo aptarta šiame nuosprendyje. Tuo tarpu neteisėtas tų pačių psichotropinių medžiagų įgijimas nebuvo įrodytas ir faktiškai nebuvo nustatytos jokios šios nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės. Paties nuteistojo M. B. parodymai apie 20 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga įgijimą labai nekonkretūs, be to, šie parodymai dar ir nepatikimi, nes iš bylos matosi, kad nuteistasis kiekvieną nustatytą aplinkybę bando paaiškinti tik savo naudai. Nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodyta, kad 20 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių psichotropinės medžiagos – amfetamino, M. B. neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens. Tai reiškia, kad teismas nenustatė iš viso jokių tų psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybių ir ši veika buvo tik preziumuota („išvesta“) iš kitos BK 259 str. 2 d. nurodytos ir neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos – neteisėto tų pačių psichotropinių medžiagų laikymo. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, kad M. B. nusikalstama veika neteisėtai įgyjant nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti yra neįrodyta ir ši nuosprendžio dalis naikinama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). Tuo tarpu kita M. B. nusikalstama veika neteisėtai laikant nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti yra neginčijamai įrodyta. Pažymėtina tik tai, kad už šią veiką, kurią teismas kvalifikavo pagal BK 259 str. 2 d., įstatymai numato kelių rūšių teisinę atsakomybę. BK 259 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu ATPK 44 str. 1 d. už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numato ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Skundžiamu nuosprendžiu M. B. nuteistas už nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą ir laikymą, tačiau kodėl šiuo atveju buvo taikytos baudžiamosios, o ne administracinės teisės normos, teismas nuosprendyje jokių motyvų neišdėstė. Nepaisant to, teismo sprendimas patraukti M. B. būtent baudžiamojon atsakomybėn, kolegijos nuomone, yra pagrįstas. ATPK 9 str. 2 d. nurodyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai už analogišką veiką numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė, sprendžiant teisinės atsakomybės rūšies nustatymo klausimus, pirmiausia svarstomi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ir baudžiamosios atsakomybės klausimai, ir tik paskui, padarius išvadą, kad veikos pavojingumas nėra tokio lygio, kai veika tampa nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, svarstomi administracinės atsakomybės klausimai. Sprendžiant M. B. veikos disponuojant nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti pavojingumo klausimą atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis neteisėtai laikė amfetaminą, t. y. tokią psichotropinę medžiagą, kurios vartojimas kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai, be to, ši psichotropinė medžiaga įtraukta į medžiagų, iš viso draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. M. B. neteisėtai laikyto amfetamino kiekis be to yra artimas nedidelio kiekio viršutinei ribai, kuri yra 0,2 g. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistojo veikos pavojingumas yra tokio lygio, kai ši veika turi būti vertinama baudžiamuoju nusižengimu, todėl teismas pagrįstai taikė baudžiamosios teisės normas ir M. B. nusikalstamą veiką neteisėtai laikant nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti teisingai kvalifikavo pagal BK 259 str. 2 d.
Apeliacinio skundo argumentus dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija taip pat atmeta. Didžioji dalis šių argumentų siejama su nuosprendyje išdėstytomis teismo išvadomis, įrodymų vertinimu ir į tuos argumentus šiame nuosprendyje jau buvo atsakyta. Kolegija dar kartą konstatuoja, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir išnagrinėtus įrodymus atskirai ir jų visumą įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. BPK 301 str. 1 d. reikalavimai irgi nebuvo pažeisti, nes teismas nuosprendį pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apelianto argumentai dėl to, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė prielaidomis ir abejones aiškino ne jo naudai, taip pat nepagrįsti. Nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimų. Šioje nuosprendžio dalyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaujantis atmetė kitus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 7 ir 242 straipsnių reikalavimų pažeidimų taip pat nepagrįsti. BPK 7 str. įtvirtinto bylos nagrinėjimo laikantis rungimosi principo pažeidimų šioje byloje nenustatyta, nagrinėdamas bylą teismas tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus, todėl BPK 242 str. reikalavimai irgi nepažeisti. Jokių konkrečių šių BPK straipsnių reikalavimų pažeidimų nenurodyta ir pačiame apeliaciniame skunde. Išnagrinėjusi šią bylą jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija taip pat nenustatė.
Iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nuosprendyje iš viso nenurodyta, ar yra kokių nors nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kolegijos nuomone, tai neturi būti vertinama esminiu nuosprendžio trūkumu, nes iš tikrųjų jokių M. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra. Tuo tarpu į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes skirdamas bausmę teismas atsižvelgė. Buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, konkrečias tą pavojingumo laipsnį apibūdinančias aplinkybes, į nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, taip pat atsižvelgta į nuteistojo asmenybę. Pagal BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d. teismas paskyrė M. B. laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už šių baudžiamųjų įstatymų sankcijų vidurkį, o už sunkiausią nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., nuteistajam paskirta bausmė artima sankcijos žemutinei ribai. Pagal BK 259 str. 2 d. paskirta arešto bausmė taip pat nėra per griežta. Nors šiuo nuosprendžiu skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. B. nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d. dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo be tikslo jas platinti naikinama, atsižvelgiant į kitos nusikalstamos veikos, t. y. neteisėto tų pačių psichotropinių medžiagų laikymo pavojingumo laipsnį, pagal BK 259 str. 2 d. M. B. paskirtą arešto bausmę švelninti pagrindo irgi nėra. Daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, todėl, atsižvelgiant tik į BK 54 str. 2 d. reikalavimus, šios bausmės yra ne per griežtos. Tačiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes yra pagrindas dėl kitų aplinkybių. Iš bylos matosi, kad ji pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama jau antrą kartą. Pirmą kartą byloje Kauno apygardos teismas nuosprendį priėmė 2008 m. sausio 4 d. Šiuo nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėnesiams, pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams ir pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. B. buvo paskirta laisvės atėmimas 11 metų. Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė nuteistasis M. B.. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutartimi dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išnagrinėjus bylą iš naujo, Kauno apygardos teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 259 str. 2 d. 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta laisvės atėmimas 11 metų. BPK 386 str. 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka. Tačiau iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas arba apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Šios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos taikomos tais atvejais, kai bylos nagrinėjamos iš naujo kasacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį arba nutartį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byla nagrinėjama iš naujo bendra tvarka ir baudžiamojo proceso įstatymai sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą nedraudžia. Vis dėlto ir tokiais atvejais pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, turėtų vadovautis tomis pačiomis jau išdėstytomis BPK 386 str. nuostatomis, nes kai kuriais atvejais griežtesnės bausmės paskyrimas bylą nagrinėjant iš naujo, nors ir neprieštarautų baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimams, tačiau prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjant M. B. baudžiamąją bylą pirmuoju, vėliau panaikintu, ir antruoju nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirtos tokio paties dydžio 11 metų laisvės atėmimo galutinės subendrintos bausmės. Tačiau iš naujo išnagrinėjęs bylą teismas M. B. pagal BK 260 str. 3 d. ir pagal BK 199 str. 2 d. paskyrė griežtesnes bausmes, o galutinė subendrinta tokio paties dydžio bausmė nuteistajam buvo paskirta tik todėl, kad teismas už atskiras nusikalstamas veikas bausmes subendrino ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylą iš naujo išnagrinėjęs teismas nenustatė jokių aplinkybių, rodančių, kad M. B. yra padaręs sunkesnes nusikalstamas veikas. Priešingai, skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteistajam pašalino kaltinimo dalį pagal BK 260 str. 3 d. dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, be to, tą pačią M. B. nusikalstamą veiką, kuri ankstesniuoju nuosprendžiu buvo kvalifikuota pagal BK 259 str. 1 d., perkvalifikavo į BK 259 str. 2 d., t. y. pritaikė švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Iš to, kas išdėstyta, matosi, kad nuteistajam apskundus priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismui tą nuosprendį panaikinus, iš naujo bylą išnagrinėjęs teismas nuteistajam už tas pačias nusikalstamas veikas paskyrė griežtesnes bausmes. BK 41 str. 2 d. 5 p. numatyta bausmės paskirtis yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Kolegijos nuomone, griežtesnės bausmės paskyrimas nuteistajam, dėl kurio paduoto apeliacinio skundo buvo panaikintas ankstesnis švelnesnis nuosprendis, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo ir tokios bausmės paskyrimas prieštarauja BK 41 str. 2 d. 5 p. nuostatoms. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 p.). Nuteistajam M. B. pagal BK 260 str. 3 d. ir pagal BK 199 str. 2 d. skiriamos tokios bausmės, kokios buvo paskirtos ankstesniuoju nuosprendžiu, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo M. B. nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d. už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą be tikslo jas platinti, dėl nuteistajam M. B. pagal BK 260 str. 3 d., BK 199 str. 2 d. paskirtų bausmių ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės pakeisti.
Nuosprendžio dalį dėl nuteistojo M. B. nuteisimo pagal BK 259 str. 2 d. už neteisėtą nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą be tikslo jas platinti – panaikinti. Nuteistajam M. B. paskirtos pagal BK 259 str. 2 d. bausmės nekeisti.
Nuteistajam M. B. pagal BK 260 str. 3 d. paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 metų ir 6 mėnesiams, pagal BK 199 str. 2 d. paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1, 2 p., šias bausmes ir Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. paskirtą 40 parų arešto bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę M. B. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.