Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skundą, kuriuo prašė pareiškėjų šeimai nutraukti atvejo vadybą ir panaikinti Pal. J. M. šeimos pagalbos centro 2022 m. liepos 4 d. pagalbos planą.

Nurodo, kad nei Skyrius, nei Komisija iš esmės neatsakė į pareiškėjų skunduose nurodytus argumentus dėl atvejo vadybos pradėjimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ginčijamuose sprendimuose iš esmės tik nurodė atvejo vadybą reglamentuojančius teisės aktus ir išdėstė, kokias funkcijas atlieka Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir atvejo vadybininkas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte numatyta, kad atvejo vadyba inicijuojama ir taikoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį.

Pažymi, kad Anketoje surinkti duomenys patvirtina, kad gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepasitvirtino. Jokiais objektyviais duomenimis nėra nustatyta, kad pareiškėjai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, bendravimo su tėvais metu nenustatyta, kad tėvai būtų neblaivūs, nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų bausti už viešosios tvarkos pažeidimą (triukšmautų naktimis). Anketos 17.1. punkte nurodoma, kad reikalinga neatidėliotina pagalba vaikui: užtikrinti vaikui aplinką, atitinkančią jo geriausius interesus, tinkamą sveikatos priežiūrą. Anketoje pagalbos vaikui rūšis nurodyta visiškai abstrakčiai, nekonkretizuota. Anketoje yra pažymėta, kad pareiškėjai tinkamai rūpinasi mažamečio sveikata. Anketos 19.1 punkte nurodyta, kad vaikui rekomenduojama pagalba, bet nenurodyta, kokia konkreti pagalba jam yra reikalinga.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.

Kaip matyti iš aukščiau minėto teisinio reglamentavimo, būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma tik tuomet, kai jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų, o vaiko apsaugos poreikis nustatomas tuomet, kai nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šiuo atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos.

Iš Skyriaus sprendimo reikia suprasti, kad atvejo vadyba buvo pradėta dėl to, kad Anketoje užfiksuota, jog „apsilankymo namuose metu namai netvarkingi, jaučiasi nemalonus kvapas, vaikas neturi savo kambario, rašomojo stalo. Vaiko lova neatitinka jo amžiaus.“ Tačiau šios faktinės aplinkybės yra nepakankamos išvadai, jog yra būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustatyti vaiko apsaugos poreikį.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad pradėti atvejo vadybą ir rengti pagalbos pareiškėjų šeimai planą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

Atvejo vadybą inicijavo Tarnybos skyrius. Tarnybos specialistai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, pareiškėjų nepilnamečiui sūnui nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Specialistai vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodė, kad apsilankymo namuose metu namai buvo netvarkingi, jautėsi nemalonus kvapas, vaikas neturi savo kambario, rašomojo stalo. Vaiko lova neatitinka jo amžiaus. Taip pat vaiko situacijos vertinimo anketoje šeimai pateikė rekomendacijas: užtikrinti vaikui aplinką, atitinkančią jo geriausius interesus, tinkamą sveikatos priežiūrą ir spręsti darbinio užimtumo, neįgalumo nustatymo, socialinių įgūdžių lavinimo klausimus.

Centras, gavęs Tarnybos prašymą, vadovaudamasis Aprašo 7 p., kuris numato, kad socialinių paslaugų įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 4 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos, paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją, dirbsiantį socialinį darbą su šeima (toliau – ir socialinis darbuotojas darbui su šeima), jei jis iki tol nebuvo paskirtas, ir apie tai raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių bei šeimą, kuriai bus taikoma atvejo vadyba (nurodomos atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbui su šeima pareigos, vardai, pavardės, telefono ryšio numeriai, elektrinio pašto adresai). Atvejo vadybininkui atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio įvertinimą ir nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau vaikui ir (ar) šeimai užtikrinamas reikalingų paslaugų, nustatytų vertinimo metu, teikimas. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas informuoja Tarnybą arba jos įgaliotą teritorinį skyrių apie priimtą sprendimą neskirti atvejo vadybos, argumentuodamas tokį sprendimą, ir apie tai, kaip ir kokios paslaugos bus užtikrintos vaikui ir (ar) šeimai, nuo 2022 m. gegužės 6 d. paskyrė atvejo vadybininką ir socialinę darbuotoją.

Vadovaujantis Aprašo 37 punktu, teikiamų paslaugų tęstinumo poreikį ir trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų siūlymus <...>, bei 49 punktu, įgyvendinant pagalbos planą, atvejo vadybininkas vykdo šeimos stebėseną: kartu su socialiniu darbuotoju darbui su šeima ir kitais specialistais, dalyvaujančiais įgyvendinant pagalbos planą, analizuoja vaiko ir (ar) šeimos stiprybes, kartu su šeima įvertina sėkmingai šeimos narių įvykdytus įsipareigojimus, aplinkybes, kurios padeda šeimai laikytis sutartų įsipareigojimų ir pan. Pažymi, kad atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai pagalbos plano peržiūros metu atvejo vadybininkas ir kiti pagalbos plano peržiūros dalyviai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustato bent vieną iš 62 papunkčiuose nurodytų aplinkybių, kurios suponuoja atvejo vadybos proceso užbaigimą, pavyzdžiui, nustatoma, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius arba pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku ir kt.

Teigia, kad atsakovė neturi kompetencijos vertinti priimto sprendimo tikslingumą, nes toks sprendimas buvo priimtas Centro. Sutinka su Komisijos pateiktu vertinimu ir prašo teismo palikti Komisijos sprendimą galioti. Atsakovė pateikė pareiškėjams išsamų bei motyvuotą raštą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas bei savo kompetencijos ribose. Atsakovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei išnagrinėtas aplinkybes, pagal kompetenciją nustatė, kad šeimai atvejo vadyba buvo paskirta teisėtai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl negali įpareigoti Centro specialistų panaikinti 2022 m. liepos 4 d. pagalbos planą ir užbaigti šeimai taikomą atvejo vadybą bei nutraukti teikiamas socialines paslaugas. Minėto pobūdžio sprendimas galėtų būti priimtas atvejo vadybininko organizuojamame pagalbos plano peržiūros posėdžio metu.

Reaguojant į gautą pranešimą, 2022 m. birželio 13 d. su nepilnamečiu vaiku buvo bendrauta jo gyvenamosios vietos adresu. Su vaiku bendrauta nedaug, nes galimai sutrikusi vaiko raida, vaikas turi kalbos sunkumų. Nepilnametis nurodė, jog jam sekasi gerai, lanko pirmą klasę, turi draugų ir lanko logopedą. Vaikas buvo tvarkingas, nedrąsus ir glaudėsi prie mamos. Tą pačią dieną pareiškėjų namuose buvo bendrauta ir su pareiškėjais. Pasak pareiškėjo, vaikas mokykloje lanko logopedą. Vaiko tėvo teigimu, jie konfliktuoja su kaimynais. Tėvas teigė, kad jokių problemų šeimoje nekyla, tėvai nekonfliktuoja. Vaiko tėvas teigė, kad problemų su alkoholio vartojimu neturi, šiuo metu ieško darbo. Teigė, kad pranešimas melagingas, nes konfliktuoja su kaimynais. Pasakojo, kad vaikas turėjo sudėtingą operaciją, tačiau raidos sutrikimų vaikui nenustatyta.

Siekiant atlikti išsamų vaiko situacijos vertinimą buvo kreiptasi į VšĮ Šeškinės polikliniką (toliau – ir Poliklinika). 2022 m. birželio 17 d. gautas atsakymas iš Poliklinikos, iš kurio matyti, kad vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini), stebėjimas po operacijos (atlikta 2015 m.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gydytojų rekomendacijas tėvai vykdo. Skiepai atliekami pagal planą. Vaiko nepriežiūros nepastebėta. Vaiką į Polikliniką dažniausiai atlydi tėvas.

Pažymi, kad vaiko situacija buvo vertinta vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Situacijos aprašas), buvo surašyta Anketa.

Įvertinus vaiko situaciją vaiko atžvilgiu nenustatytas apsaugos vaikui poreikis, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimai rekomenduota užtikrinti vaikui aplinką, atitinkančią jo geriausius interesus, tinkamą sveikatos priežiūrą. Spręsti darbinio užimtumo, neįgalumo nustatymo, socialinių įgūdžių lavinimo klausimus. Informuoja, jog atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Aprašo 4 punktu, atvejo vadyba inicijuojama ir taikoma Tarnybos arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, vadovaujantis įstatymu, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo dienos kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje (toliau – ir socialinių paslaugų įstaiga), prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą. Po to, kai Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius kreipiasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, jis raštu informuoja šeimą apie šį kreipimąsi ir suteikia informaciją, kokia socialinių paslaugų įstaiga šeimai teiks atvejo vadybos paslaugas (nurodomas įstaigos pavadinimas, adresas, bendrasis telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas). Taigi, Skyrius, nustatęs būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei vadovaudamasis teisės aktais, su prašymu Reg. Nr. 1AV-389 kreipėsi į Vilniaus miesto administracijos Socialinių paslaugų skyrių ir VšĮ Pal. J. M. šeimos pagalbos centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo pareiškėjų šeimai, kurios vaikui nustatyta būtinybė skirti pagalbą vaikui ir (ar) šeimai.