Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1. P. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – eidamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) pareigas, 2020 m. sausio 19 d. 14.13 val. iš Kelių eismo įvykio vietos į Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) pristatęs G. B., vidiniame komisariato kieme savo asmeniniu mobiliuoju telefonu nufilmavęs visiškai nuogos sulaikytosios G. B. išlipimą iš tarnybinio automobilio, jos nuogos elgesį minėtos policijos įstaigos kieme bei judėjimą iki tarnybinių patalpų, šią informaciją apie G. B. privatų gyvenimą, t. y. jos intymaus atvaizdo vaizdo įrašą, tos pačios dienos 15:22 val. neturėdamas tam G. B. sutikimo ir nesant tam jokio tarnybinio būtinumo, įkėlė į susirašinėjimų ir pokalbių programos „Facebook“ ,,Messenger“ grupę „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos veiksmus P. K. atliko dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. informaciją apie G. B. privatų gyvenimą, kurią jis sužinojo ir asmeniškai užfiksavo dėl savo tarnybos, įkėlė į neoficialiai policijos pareigūnų naudojamą į susirašinėjimų ir pokalbių programos „Facebook“ ,,Messenger“ grupę „(duomenys neskelbtini)“, galėdamas ir turėdamas suvokti, kad šią informaciją gali pamatyti ir asmenys, nesusiję su G. B. padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu bei jo nagrinėjimu, galėdamas ir turėdamas suvokti, kad savo asmeniškai patalpintų į internetinę platformą įrašų jis iš tos platformos nesugebės pašalinti, neturės galimybių kontroliuoti jų tolesnio skelbimo, kopijavimo, platinimo, dalinimosi su kitais asmenimis, nepriklausančiais programos „Facebook“ ,,Messenger“ grupei „(duomenys neskelbtini)“, ar kitokio tų įrašų naudojimo, galėdamas ir turėdamas suvokti, kad tokiu būdu gali būti ir buvo pažeistas G. B. privatumas, pažeminta jos garbė bei orumas, neužtikrinta teisėti interesai į privatumo apsaugą, kad iš tokio jos elgesio gali būti pasišaipyta, t. y. kad dėl tokio jo elgesio G. B. bus padaryta neturtinės žalos, tačiau nesikalstamai pasitikėdamas, kad tokių pasekmių neatsiras.

2. Šiuos veiksmus P. K. atliko pažeisdamas:

1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, draudžiantį žeminantį žmogaus orumą elgesį;

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 21 straipsnį, ginantį žmogaus orumą, draudžiantį jį žeminti, 22 straipsnį, saugantį žmogaus privatų gyvenimą nuo kėsinimosi į jo garbę ir orumą;

3. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo:

- 5 straipsnyje įtvirtintus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus (asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu („a“ punktas), renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu („b“ punktas), adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi („c“ punktas), tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo („f“ punktas);

- 6 straipsnio 1 dalies „e“ punktą, nustatantį, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas valdžios funkcijas, nesant jokių kitų, šioje dalyje numatytų, sąlygų;

4. Lietuvos Respublikos Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo:

- 1 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad tvarkyti duomenis būtina nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais;

- 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad asmens duomenys turi būti: tvarkomi teisėtai ir sąžiningai (1 p.), renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir netvarkomi su šiais tikslais nesuderinamu būdu (2 p.), adekvatūs, tinkami ir ne per didelės apimties, atsižvelgiant į tikslus, kuriais jie tvarkomi (3 p.), tvarkomi tokiu būdu, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo tvarkymo be leidimo arba neteisėto tvarkymo ir nuo neatsargaus praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo, taikant tinkamas technines ar organizacines priemones (6 p.);

- 7 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai jis būtinas, ir tiek, kiek jis būtinas kompetentingai institucijai funkcijoms šio įstatymo 1 straipsnio 2dalyje nurodytais tikslais atlikti;

- 8 straipsnį, nustatantį, kad genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas leidžiamas tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės;

5. Policijos įstatymo:

- 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, policijos pareigūną įpareigojantį savo veikloje vadovautis Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutu (toliau - Statutas), šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais;

- 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią policijos pareigūną savo veikloje vadovautis profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo ir kitais principais;

- 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą neskelbti tarnybinės veiklos metu gautos informacijos, kuri pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams;

- 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą policijos uždaviniams įgyvendinti būtinus duomenis tvarkyti Policijos informacinėje sistemoje (POLIS) ir kituose žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose;

- 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Statuto 21 straipsnio reikalavimą, policijos pareigūną įpareigojantį gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves;

- 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimą, policijos pareigūną įpareigojantį užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus;

6. Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių, patvirtintų 2019 m. spalio 18 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-783:

- 34 punktą, draudžiantį kitose vaizdo stebėjimo priemonėse tvarkyti ir saugoti su tarnybos funkcijų atlikimu susijusius užfiksuotus vaizdo duomenis ilgiau, nei jie perkeliami į duomenų saugyklą;

- 35 punktą, nustatantį, kad vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo duomenys gali būti saugomi tik duomenų saugykloje arba policijos įstaigos darbuotojo asmeninėje kompiuterių tinklo duomenų saugykloje, draudžiantį vaizdo duomenis saugoti bet kokio pobūdžio laikmenose (kompiuterio kietajame diske, kompaktiniuose diskuose, USB atmintinėse ir kita);

- 42 punktą, draudžiantį pareigūnams, naudojantiems vaizdo stebėjimo priemones, daryti vaizdo duomenų kopijas, trinti ar saugoti;

- 57 punktą, įpareigojantį policijos įstaigų darbuotojus, tvarkančius vaizdo duomenis, užtikrinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, saugos politiką įgyvendinančių teisės aktų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais, Taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų laikymąsi (57.1. p.), laikytis konfidencialumo principo (57.4. p.);

7. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso:

- 5 punkte įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, padorumo ir kt. principus;

- 6 punkte įtvirtintus reikalavimus policijos darbuotojui ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio (6.1 p.p.), nepiktnaudžiauti policijos pareigūno statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams (6.8 p.p.);

- 7.1 punktą, įpareigojantį policijos pareigūną saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto;

- 7.2 punktą, įpareigojantį savo elgesiu ir veiksmais rodyti pavyzdį, kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus;

- 8 punktą, nustatantį, kad laikytis šio Kodekso nuostatų yra kiekvieno policijos darbuotojo pareiga ir garbės reikalas;

8. Savo, kaip policijos pareigūno, priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Būdamas policijos pareigūnu, tačiau nusikalstamai pasitikėdamas ir dėl to kilus žeminančioms žmogaus orumą pasekmėms, P. K. padarė didelės neturtinės žalos policijai, kaip valstybės institucijai, nes savo nusikalstamais veiksmais sumenkino šios institucijos, pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punkte privalančios užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei įgyvendinti kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus policijos uždavinius, autoritetą, pažemino policijos pareigūno, kaip statutinio valstybės tarnautojo, privalančio atlikti tik įstatymu jam nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vardą, padarė didelės neturtinės žalos nukentėjusiajai G. B..