- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-594-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Klaipėdos mediena“
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovui J. B., ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovės atstovei Esfirai Zaslavskaitei, trečiajam asmeniui A. J. (A. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-563/2009 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos mediena“, trečiajam asmeniui A. J. dėl įpareigojimo mokėti netekto darbingumo kompensaciją ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę sumokėti 53 903,23 Lt periodinių netekto darbingumo kompensacijų įsiskolinimą nuo 2003 m. gegužės 22 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d.; įpareigoti atsakovę nuo 2008-12-01 mokėti jam kas mėnesį periodines netekto darbingumo kompensacijas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-11-08 vykstant į darbą trečiasis asmuo A. J. padarė autoavariją, dėl to jam buvo sužalota sveikata. 2006-04-27 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė 45 proc. netektą darbingumą. Ieškovas nurodė, kad vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 str. 2 d., 13 str., 20 str. kreipėsi į atsakovę dėl netekto darbingumo kompensacijos išmokėjimo. Atsakovė atsisakė mokėti kompensaciją, nurodydama, kad dėl autoįvykio nėra jos kaltės, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl netekto darbingumo periodinių išmokų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-01-06 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš darbdavio žalos atlyginimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 ir Nr. VIII-1403 nuostatomis, tačiau savo teisės įstatymų nustatytais terminais nerealizavo. Ieškovui teisė į žalos atlyginimą atsirado nuo atsiradusių pasekmių sveikatai, kai 1997-03-24 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Klaipėdos tarprajoninis MDEK nustatė ieškovui sveikatos sutrikimus ir nustatė tuo pagrindu II grupės invalidumą. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis apie teisės pažeidimus sužinojo tik 2006-04-27, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė 45 proc. netektą darbingumą, taip pat nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nurodydamas svarbias termino praleidimo priežastis, todėl teismas konstatavo, kad ieškinys atmestinas, suėjus ieškinio senaties terminui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimą ir priteisti jam priklausančią netekto darbingumo kompensaciją. Nurodo, kad teismas, nenagrinėjęs faktinių bylos aplinkybių, konstatavo, jog nors ieškovas ir turėjo teisę reikalauti iš darbdavio žalos atlyginimo, tačiau savo teisės nerealizavo. Ieškovas pažymi, kad savo teisę suprato ir teisę apginti savo teises įgavo tik 2006-06-01, kai gavo atsakovės atsisakymą netenkinti prašymo dėl periodinio netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo. Nurodo, kad iki to laikotarpio nežinojo ir negalėjo žinoti, jog teisė į kompensacijos išmokėjimą bus pažeista, nes 1997-03-24 Valstybinės medicinos socialinės ekspertizės komisijos Klaipėdos tarprajoninis MDEK jam nustatė antros grupės invalidumą, t. y. tik nustatė atsiradusias sveikatai pasekmes, tačiau nuo šios dienos ieškovo teisė nebuvo pažeista. Apeliantas teigia, kad ieškinio senaties terminas prasideda pareiškus reikalavimą įvykdyti prievolę, t. y. nuo 2006-05-22, kai jis pateikė reikalavimą dėl periodinio netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo ir atsakovė atsisakė šį prašymą patenkinti. Taip pat apeliantas pažymi, kad 2006-05-22 prašyme nebuvo nurodytas prievolės dėl netekto darbingumo kompensacijos mokėjimo įvykdymo terminas, todėl ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo prasideda nuo prašymo pateikimo dienos – 2006-05-22.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys dėl žalos, padarytos darbuotojo sveikatai, pareikštas įmonei, gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas tiek baudžiamojoje byloje dėl autoįvykio, tiek ieškinyje pripažino, kad nelaimingo atsitikimo kaltininkas yra A. J., todėl pripažintina, kad A. J. kaltė įrodyta. Šie faktai patvirtina, kad atsakovės kaltės dėl autoįvykio nėra ir ji negali būti atsakinga ieškovui už padarytą žalą. Asmens civilinę atsakomybę šalina ne tik faktas, kad dėl žalos padarymo to asmens kaltės nėra, bet ir aplinkybės, patvirtinančios, kad žala yra kito asmens neteisėtų veiksmų tiesioginė žala. Atsakovė nurodo, kad ieškovo reikalavimas taikyti atsakomybę vadovaujantis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 str. 2 d. redakcija, įsigaliojusia nuo 1999-12-01, yra nepagrįstas, nes atgal netaikomas. Taip pat atsakovė pažymi, kad 1997-01-23 nutarimu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad autoįvykio kaltininkas padarytą žalą ieškovui visiškai atlygino, t. y. ieškovas tiesiogiai įgyvendino savo reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo iš nelaimingo atsitikimo kaltininko. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nėra pateikęs byloje jokių įrodymų dėl senaties termino praleidimo ar prašymo jį atnaujinti, todėl atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovui žalos atlyginimo nuo 2003-05-22.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-11-08 ieškovui vykstant į darbą buvo padarytas autoįvykis, kurio metu ieškovui buvo sužalota sveikata. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą arba iš darbo akte Nr. 39 konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą. Dėl autoįvykio buvo pradėtas tyrimas. 1996-11-26 autoįvykio kaltininkui A. J. pagal BK 246 str. 2 d. iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-1-4561-96, kuri 1997-01-23 d. nutarimu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Po autoįvykio ieškovui sutriko sveikata, dėl to 1997-03-24 Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos Klaipėdos tarprajoninis MDEK nustatė II grupės invalidumą. Po metų, pagerėjus sveikatos būklei, buvo nustatyta III invalidumo grupė. Vėliau kas metai laiko ieškovui pakartotinai būdavo nustatoma III invalidumo grupė dėl sveikatos būklės. 2006-04-28 ieškovui nedarbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1113-1960 buvo nustatytas netektas darbingumas – 45 proc. 2006-05-22 ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas mokėti periodinę netekto darbingumo kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą). Atsakovė 2006-06-01 raštu atsisakė tenkinti ieškovo prašymą nurodydama, kad jos kaltės dėl nelaimingo atsitikimo darbe (pakeliui į darbą) nėra. Ieškovas vadovaudamasis Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 13 str., 20 str. kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos, padarytos asmenį sužalojus ar atėmus gyvybę, atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Taip pat turi būti ir specialiosios darbdavio atsakomybės sąlygos: nukentėjusįjį bei atsakovą siejantys darbo teisiniai santykiai bei aplinkybė, jog žalos atsiradimas susijęs su darbine nukentėjusiojo veikla. 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad įmonės, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta minėto straipsnio 1–5 punktuose numatytomis aplinkybėmis. Taigi įmonės (darbdavio) atsakomybę Įstatymas sieja su įmonės kalte. Todėl ieškinys dėl žalos, padarytos darbuotojo sveikatai, pareikštas įmonei (darbdaviui), gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltę. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (CK 6.248 str.). Bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalą padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Darbdavio pareiga atlyginti žalą išnyksta, jeigu jis įrodo, kad darbuotojas buvo suluošintas ar kitaip sužalotas dėl jo paties ar kitų asmenų kaltės (LAT teisėjų senato 1997-01-16 nutarimo Nr. 2 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, 3 punktas, CK 6.253 str. 1, 5 d., Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad sveikata ieškovui buvo sužalota autoįvykio metu. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-1-4561-96 1997-01-23 nutarimu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 1, b. l. 16). Ieškovas 1997-08-18 pažyma patvirtino, kad autoįvykio kaltininkas A. J. už padarytus materialinius nuostolius atsiskaitė su ieškovu, o dėl sveikatos ir darbingumo netekimo pretenzijų ieškovas nereiškia (t. 3, b. l. 45). Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovės kaltės dėl ieškovo sveikatos sužalojimo nėra. Priežastinio ryšio nebuvimas atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Teisingumas reikalauja, kad padarytą žalą atlygintų tik tas asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus turi tokią pareigą. Reikalavimas, kad žalą atlygintų asmuo, kuris pagal galiojančius įstatymus žalos neprivalo atlyginti, pažeistų teisingumo reikalavimus. Todėl kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas atsakovei yra nepagrįstas. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškinio senatis turėtų įtakos, jeigu būtų nustatyta atsakovės kaltė, todėl plačiau dėl to nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybės teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.