Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdama privataus kaltinimo bylą, kurioje

A. S. (A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)m.), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) jis 2010 m. sausio 1 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 5 val. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio A. S. sudavė L. S. kelis kartus kumščiais per galvą ir krūtinę, o nuo smūgių pastarajai nukritus kojomis spardė į įvairias kūno vietas, suduodamas ne daugiau 6 kartų, tuo padarė poodines kraujosruvas kaktoje, pasmakrėje, rankose, krūtinėje ir nežymiai sutrikdė sveikatą;

2) jis 2010 m. sausio 23 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 5 val. (duomenys neskelbtini)apsvaigęs nuo alkoholio A. S. sudavė L. S. kumščiais ir kojomis įvairias kūno vietas apie 20 kartų bei sudavęs plaktuku padarė poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, rankose, kojose, kryžkaulio srityje, kairiame šone ir nežymiai sutrikdė sveikatą;

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir papasakojo, kad jo žmona L. S. išvažiavo iš namų į pasimatymą. Jis prieštaravo tam. Žmona išvažiavo 2009-12-28, grįžo 2009-12-29 po pietų. Iki 2010-01-06 jis supykęs dėl tokio elgesio su žmona nebendravo. 2010-01-06 jis išvažiavo į butą (duomenys neskelbtini)Jokio konflikto 2010-01-01 nebuvo. Jis miegojo savo kambaryje. Iš kur pas žmoną sužalojimai atsirado nežino ir paaiškinti negali. 2010-01-22 žmonai grįžus namo tarp jų kilo konfliktas. Žmona jį apkaltino, kad jis neva užkrėtė ją lytiniu būdu plintančia liga. Ji spjovė jam į veidą, o jis ją paėmęs už sprando išstūmė. Tai įvyko vakare 19-20 val. daugiau su žmona nekonfliktavo ir jos nemušė ir plaktuku nedaužė. Konflikto metu buvo abu neblaivūs. Atėmė iš jos automobilio dokumentus, nes ji buvo neblaivi ir norėdamas apsaugoti ją nuo vairavimo. Niekur nebėgo slėptis, tiesiog ryte išvedė šunį. Ryte skambino policijos pareigūnė, aš pasakiau, kad konflikto nėra. Kai jis išėjo į mišką vedžioti šuns, žmona įsilaužė į jo kambarį, paėmė dokumentus ir išvažiavo. 2010-01-25 jis buvo namie, į butą Justiniškėse buvo nuvažiavęs 2010-01-27. Sutiko žmoną. Ištraukė raktus iš spynos, žmona jam kepurę nuplėšė, nes jie nesikalbėjo. Jokių muštynių tarp jų nebuvo, per veidą jai nedaužė. Sužalojimai galėjo jai likti nuo 2009-12-28.

Motyvuojamoji dalis

-nukentėjusiosios L. S. parodymais, kad su vyru konfliktuoja nuo 2007 metų. 2010-01-01 buvo namuose viena, buvo padengusi stalą, turėjo butelį šampano. Vyras atvažiavo, atsivežė degtinės. Abu vartojo alkoholį – ji šampaną, jis – degtinę. Vyras išgėręs degtinę, pradėjo kabinėtis prie jos su pavydo priekaištais. Vyras ją pradėjo mušti, mušė, kad neliktų mėlynių. Pirmą kartą trenkė į veidą, viso sudavė apie penkis kartus, kai nukrito nuo smūgių – spardė per kojas, juosmenį. Į medikus kreipėsi tik 6 d. bijojo kviesti policiją, nes būtų dar blogiau.

2010-01-22 grįžo namo po darbo. Vyras buvo girtas. Jam vėl užėjo pavydo priepuolis. Jis jai sudavė apie 20 smūgių. Mušė rankomis, spardė. Vieną kartą plaktuku sudavė per nugarą. Dėl sumušimo skambino į policiją, tačiau jai atsakė, kad per išeigines mašina nevažiuos. Vyras iš jos paėmėm dokumentus automobilio, todėl ji iškvietusi sūnų prašė ją nuvežti į butą Vilniuje. Prie šio buto durų jai vyras sudavė du kartus per veidą ir atėmė raktus. Tačiau ji į policiją jau nesikreipė.

Dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą bet ir moralinę skriaudą, nes buvo sumušta, ėjo į darbą jai buvo didėlė gėda, nes mėlynės buvo matomos – ant veido, dėl ko patyrė išgyvenimus ir stiprų sukrėtimą. Prašo priteisti 10000 Lt moralinei žalai atlyginti bei 46 Lt išlaidas už specialisto išvadą.

-liudytojo A. S. parodymais, kad tėvas dažnai mušdavo mamą. Pirmą kartą kai mama buvo sumušta jis nematė ir viską sužinojo tik jai papasakojus. Antrą kartą sausio pabaigoje 23 d., matė motiną. Ji jam paskambino, pasakė, kad vėl tėvas sumušė. Atvažiavęs matė ant veido mėlynes – ties smilkiniu, taip pat ant rankų buvo mėlynės.

-liudytojos V. M. parodymais, kad Andrius jai pasakojo, kad A. S. buvo sumušęs L. S.. Sausio 23 d. po sumušimo L. S. pas juos gyveno. Po kelių dienų buvo matyti ant veido mėlynės. Be to vieną kartą buvo mačiusi kaip A. S. buvo sudavęs jai per galvą.

-liudytojos N. C. parodymais, kad 2010-01-01 L. S. atėjo į darbą po švenčių ir buvo matyti sumušimai ant veido. Ji verkė. Antrą kartą jį L. S. matė 2010-01-25. Ant jos rankų ir kojų buvo matyti mėlynės.

-specialisto išvadomis Nr. G 304/10 (01), G67/10(01) iš kurių matyti, kad L. S. galimai 2010-01-23, padaryta poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, rankose, kojose, kryžkaulio srityje, kairiame šone, t.y. nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 4-5), bei kad L. S. galimai 2010-01-01, paveikus kietu buku daiktu padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, rankose, krūtinėje kas įvertinta taip pat nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19-20);

-Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-29 nutartimi, kuria A. S. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės L. S. (b. l. 8);

-2010-07-19 ir 2010-06-10 L. S. pareiškimais Justiniškių PN viršininkei, kad A. S. nesilaiko įpareigojimo gyventi skyrium, gadina užraktus buto, įžeidinėją L. S. (b. l. 9, 10, 24, 25);

-2010-02-04 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus L. S. pareiškimą dėl A. S. veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad 2010-01-27 apie 6 val. jis sumušė sutuoktinę L. S., grasino jai ir sūnui fiziniu susidorojimu bei atėmė automobilio dokumentus ir raktus, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 str. ir 145 str. 1 d., tačiau išaiškinta teisė kreiptis privataus kaltinimo tvarka pagal BK 140 str. (b. l. 75, 76).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai, kad jis nesumušė nukentėjusiosios, kad 2010-01-01 tarp jų nebuvo jokio konflikto, o 2010-01-23 nors ir buvo konfliktas, tačiau jis jos nemušė prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad su A. S. konfliktuoja nuo 2007 metų. Jie skiriasi. Abu kartus vyras buvo neblaivus, dėl ko jam kilo pavydo priepuoliai. 2010-01-01 buvo namuose viena. Vyras atvažiavo vėliau, atsivežė degtinės, kurią vienas ir išgėrė, tada neblaivus pradėjo kabinėtis prie jos su pavydo priekaištais, pradėjo mušti, pirmą kartą trenkė į veidą, viso sudavė apie penkis kartus, kai nukrito nuo smūgių – spardė per kojas, juosmenį. 2010-01-22 grįžo namo po darbo. Vyras buvo girtas. Jam vėl užėjo pavydo priepuolis. Jis jai sudavė apie 20 smūgių. Mušė rankomis, spardė. Vieną kartą plaktuku sudavė per nugarą. Liudytojas A. S. teisme patvirtino, kad tėvas dažnai mušdavo mamą, matė sumušimos ant jos veido po antro karto, nes vežė motiną į Vilnių, o pirmo sumušimo ors ir nematė, tačiau mama jam apie tai pasakojo. Liudytoja V. M. paaiškino, kad Andrius jai pasakojo, kad A. S. buvo sumušęs L. S.. Sausio 23 d. po sumušimo L. S. pas juos gyveno. Po kelių dienų buvo matyti ant veido mėlynės. Be to vieną kartą buvo mačiusi kaip A. S. buvo sudavęs jai per galvą. Liudytoja N. C. teisme nurodė, kad po 2010-01-01, sausio 2 ar 3 dieną L. S. atėjo į darbą ir buvo matyti sumušimai ant veido. Ji verkė. Antrą kartą jį L. S. matė 2010-01-25. Ant jos rankų ir kojų buvo matyti mėlynės.

Specialisto išvados Nr. G 304/10 (01), G67/10(01) patvirtina, kad nukentėjusioji L. S. buvo sumušta galimai 2010-01-23, ir jai padaryta poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, rankose, kojose, kryžkaulio srityje, kairiame šone, bei galimai 2010-01-01, ir kad jai padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, rankose, krūtinėje. Sužalojimų lokalizacijos (poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, rankose, kojose, kryžkaulio srityje 2010-01-23 ir poodinės kraujosruvos kaktoje, pasmakrėje, rankose, krūtinėje – 2010-01-01),-patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai į veidą, rankas, krūtinę, bei antros nusikalstamos veikos metu - į veidą, per kojas, juosmenį.

Kaltinamojo parodymus, kad jis nesumušė žmonos, o kur ji galėjo susižaloti – nežinąs, bei kad tarp jų iš vis 2010-01-01 nebuvo konflikto, o 2010-01-23 jie tik apsižodžiavo ir jis žmoną už sprando išstūmė iš kambario teismas vertina kaip pastarojo gynybinę versiją ir norą išvengti atsakomybės. Teisme apklausti liudytojai (A. S., V. M. ir N. C.) patvirtino matę sumušimus ant nukentėjusiosios veido, rankų ir kojų. Patvirtino, kad abu kartus iš karto po sumušimų ji nurodžiusi, kad buvo sutuoktinio sumušta.

Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad kaltinamasis tyčia skirtingu laiku du kartus sumušė nukentėjusiąją ir padarė du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

A. S. atiduotas teismui privataus kaltinimo tvarka kaltinant jį tuo, kad sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui , o būtent, kad jis:

jis 2010 m. sausio 25 d. 6 val. ryto (duomenys neskelbtini), sudavė išeinančiai iš buto L. S. du kartus per veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, nustatyta, kad L. S. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo PK Justiniškių policijos nuovadą dėl A. S. veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad 2010-01-27 apie 6 val. jis ją sumušė, grasino jai ir sūnui fiziniu susidorojimu bei atėmė automobilio dokumentus ir raktus, 2010-02-04 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 294 str. ir 145 str. 1 d., ir išaiškinta L. S. teisė kreiptis privataus kaltinimo tvarka pagal BK 140 str.

Tačiau be paties privataus kaltintojo parodymų, kad A. S. jai 2010-01-25 6 val. ryto(duomenys neskelbtini), sudavė du kartus per veidą ir tuo sukėlė fizinį skausmą, jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra. Priešingai, minėtame nutarime nurodyta, kad įvykis buvo 2010-01-27, o skunde minima – 2010-01-25, taipogi nutarime nėra paminėta kokiu būdu L. S. buvo sumušta, o posėdžio metu (2011-07-26) ji nurodė, kad trečią kartą į policiją ji nesikreipė, o faktą smūgių sudavimo matė kaimynas, kuris išvykęs į Angliją. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti privataus kaltinimo pagrįstumu.

Pareikšto privataus kaltinimo aplinkybių įrodinėjimo galimybės byloje išnaudotos, pašalinti ar argumentuotai paneigti abejonių nepavyko. Todėl, nesant neginčytinų kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ir jis pagal pateiktą privatų kaltinimą dėl fizinio skausmo sukėlimo išteisintinas, neįrodžius, kad padarė nusikalstamą veiką kuria kaltinamas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jų padarymo aplinkybes, motyvus ir kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, nedirba, į jo sveikatos būklę (b. l. 34-3), į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių, todėl jam skirtinos sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės – laisvės apribojimas, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą jis grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalota, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą.

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad pagrindas jį tenkinti yra. Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimų pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad šiuo metu jų liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamojo elgesio sukeltus dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamasis nedirba, yra 50 procentų nedarbingas, o nukentėjusioji dirba, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 1 d. (2010-01-01) - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

-pagal BK 140 str. 1 d. (2010-01-23) - laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir skirti - laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį.

A. S. dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas) išteisinti, kaip nepadariusį veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios L. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisti iš A. S. 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.