Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. K. (G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)‘, Šalčininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, pensininkas, II gr. invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini)‘, anksčiau neteistas, 2006-09-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. pritaikius LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad panaudojęs smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę, o būtent:

kad jis 2009 m. birželio 4 d. apie 16.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)‘, pakviesdamas užeiti į butą nepilnametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini)‘, , o jai atsisakius tai padaryti, panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės A. B. atžvilgiu, t. y. sugriebdamas A. B. už kairės rankos alkūnės ir prieš jos valią įvesdamas A. B. į savo butą, uždarydamas buto duris iš vidaus dviem sklendėmis, trenkdamas kumščiu per stalą, liepdamas A. B. išgerti taurelę degtinės, A. B. mėginant pabėgti iš buto, sugriebdamas A. B. už pečių, jėga pasodindamas A. B. ant kėdės, iš vidaus užrakindamas įėjimo į butą duris ir paslėpdamas raktus, tokiu būdu įbaugintai A. B. pradėjus verkti, tampydamas A. B. už striukės, mėgindamas atsegti A. B. striukę, įstumdamas A. B. į kambarį, sugriebdamas rankomis A. B. rankas ir jas užlauždamas, 6 trauminių poveikių pasekoje padarė nepilnametei A. B. odos nubrozdinimus plaštakose, kas sukėlė nepilnametei nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu neteisėtai atėmė nepilnametei nukentėjusiajai A. B. laisvę, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.

Kaltinamasis G. K. padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir teisme paaiškino, kad su nukentėjusiąja iki bylos iškėlimo santykiai buvo geri, ji su juo kalbėdavosi, jis ją su gimtadieniu sveikindavo. Kartais nukentėjusioji pas jį užeidavo į namus, prašydavo cigarečių. Jis ją mokydavo, kad tokiai jaunai rūkyti negalima. Kad rūko slėpdavo nuo tėvų. 2009-06-04 apie 13 val. grįžo iš miesto. Rankose nešė krepšius. Paskui jį į butą užėjo A. B.. Kai jis užėjo į namus, nukentėjusioji dar stovėjo prie vartelių. Jokio pokalbio nebuvo. Namuose buvo vienas, durys nebuvo užrakintos. Jas užrakino vėliau, kai padėjo produktus virtuvėje. Būdama kambaryje nukentėjusioji paprašė cigaretės. Kadangi pats sau įsipylė degtinės, pavaišino ir nukentėjusiąją. Jai per prievartą gerti neliepė. Po 20 min. nukentėjusioji nei iš šio nei iš to pradėjo šaukti. Priežasties nesuprato. Tada atbėgo jos motina ir pradėjo daužyti langus. Suprato, kad tai yra provokacija prieš jį. Tarp jo ir jos tėvų vyksta senai konfliktas dėl namo statybos. Jis kvietė inspekciją dėl neteisėtos statybos. Be to S. B. ir I. G. turėjo dėl jo problemų su policija. Dėl šio įvykio labai susinervavo, jis yra 2 grupės invalidas, jam pradėjo rankos drebėti. Norėjo atrakinti duris, tačiau susinervavęs nesugebėjo. Nukentėjusiosios motina jam langą išdaužė, iškvietė policiją. Iš išgąsčio užsidarė kambaryje. Užsidaręs vartojo alkoholį. Iš ten ji policija ir išvežė. Per rankas nukentėjusiosios nemušė. Iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimai ant delnų paaiškinti negali, bet jis jos nemušė. Tą dieną buvo pas gydytojus.

Nukentėjusioji A. B. teisme paaiškino, kad grįžo iš mokyklos, norėjo užeiti pas kaimynę V. K., tuo metu pamatė kaltinamąjį, jis paprašė jos prieiti. Iš mandagumo priėjo prie jo. Tada jis paėmė ją už rankos ir palydėdamas nuvedė pas save į namus. Kaltinamasis jai užėjus duris uždarė, ar užrakino – nepamena. Tada jis ją pasodino prie stalo, paspaudęs per pečius, atnešė vaišių, degtinės. Pasiūlė truputį išgerti. Ji atsisakė, tada jis trenkė kumščiu per stalą, nusikeikė ir liepė gerti. Ji išsigando. Pasakė, kad nori eiti į tualetą. Tada nuėjo į koridorių, bandė užtrauktuką užsegti striukės, kaltinamasis jai neleido, tempė į apačią, tuo metu galimai sužalojo plaštaką. Nepamena kaip atsidūrė vėl kambaryje, jai pasirodė, kad jis lygtai norėjo jai suduoti savo galva, ji pasilenkė, pastūmė kaltinamąjį. Tada nubėgusi į koridorių norėjo išeiti, bet durys buvo užrakintos, pradėjo šauktis pagalbos. Kaltinamasis išėjo į kitą kambarį. Atnešė raktą tačiau jam nepavyko durų atrakinti, buvo išgėręs ir susinervavęs, tada jis padavė raktą kaimynei ir duris atrakino. Degtinę išgerti ją kaltinamasis įkalbėjo. Tuo metu nerūkė, šiuo metu rūko. Dėl šio įvykio labai išsigando, pradėjo blogiau miegoti. Todėl prašo priteisti iš kaltinamojo moralinei žalai atlyginti 3000 Lt.

Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad 2009-06-04 apie 16.00 val. norėjo aplankyti savo draugę ir išėjo iš namų. Tuo metu kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte, G. K. pakvietė užeiti pas jį į butą. Tada jis panaudodamas jėgą paėmė už rankos ir įstūmė į savo butą.(nors teisme nurodė, kad prievartos didelės nebuvo, jis ją tik palydėjo, be to nurodė, kad ėjo pirma, o kaltinamasis paskui, tik paliesdamas ranką, vedė). Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo per prievartą priversta išgerti, ir kad kai atsistojo, sugriebė pačią už pečių ir jėga pasodino atgal, teisme nurodė, kad kaltinamasis ją įkalbėjo išgerti vieną stikliuką degtinės, o prie stalo pasodino palietęs pačius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užėjo pas kaimyną, jis iš karto užrakino savo butą, teisme nurodė, kad nežino kada. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis per prievartą norėjo atsegti striukę, tačiau teisme paaiškino, kad jis tik užtrauktuką tempė žemyn ir dėl to galimai jai buvo padaryti sužalojimai ant plaštakų. (b. l. 22-23, 33-34)

Papildomos apklausos metu nurodė, kad durys kaltinamasis užrakino tada, kai ji pasiprašė eiti į tualetą.(b. l. 35-36). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis tyčia norėjo suduoti jai galva, o teisme jau minėjo, kad nėra tikra ar taip buvo, jai lygtai pasirodė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sužalojimai delnuose atsirado tuo metu, kai jam priešinosi, nes jis bandė pačią laikyti rankomis, o pati tuo metu rankomis gynėsi ir jis taip savo rankomis pačią sužalojo (t.1, b.l.35-36). Teisme nurodė, kad plaštakas susižalojo, nes ji striukės užtrauktuką tempė į viršų, o kaltinamasis bandė atsegti jį. Apie tai, kad buvo sužalota kitu būdu iš vis neminėjo.

Liudytoja V. K. teisme paaiškino, kad nukentėjusioji buvo mokykloje, o jos motina ir sesuo pas ją žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko pas ją atėjo H. V. ir I. G. bei pasakė, kad girdėjo šauksmą. V. B. bandė skambinti dukrai, tačiau ši neatsiliepė. Pribėgę prie kaltinamojo buto lango pamatė viduje nukentėjusiąją. Kadangi kaltinamasis buvo labai girtas, negalėjo pats atidaryti, perdavė jai raktą ir ji išleido nukentėjusiąją. Mergina buvo išsigandusi, drebėjo, buvo mėlynės ant plaštakų. Vėliau ji papasakojo, kad kaltinamasis ją įstūmė į savo butą, neleido išeiti, bandė nuplėšti striukę.

Liudytoja I. G. teisme paaiškino, kad rūkė pirmame aukšte, išgirdo nukentėjusiosios balsą, ji šaukėsi pagalbos. Per langelį pamatė, kad nukentėjusioji pas kaltinamąjį namie. Matė, kad kaltinamasis girtas ir negali atidaryti durų. Duris atidarė tik kai jis pats perdavė raktus. Nukentėjusioji buvo isteriškoje būsenoje, sakė, kad kaltinamais ją per jėgą įsitraukė į savo butą, kad bandė nurengti, matėsi nubrozdinimai ant rankų.

Liudytoja V. B. teisme paaiškino, kad buvo pas kaimynę, neužilgo atbėgo I. G. ir pasakė, kad šaukia jos sesuo - A. B.. Atbėgusi prie kaltinamojo buto pro langelį matė seserį ir kaltinamąjį, jis stovėjo už jos. Kaltinamasis susinervino, jam pradėjo drebėti rankos, negalėjo atidaryti durų. Mama daužė duris, netyčia išdaužė langelį. Kaltinamasis padavė raktą kaimynei ir ši atidarė duris. Sesuo išbėgo labai išsigandusi ir susinervavusi. Sesuo pasakojo, kad ją kaltinamasis už rankos nutempė pas save, ji ėjo ne pas jį, pas kaimynę. Kad jis jai perplėšė užtrauktuką, kai ši bandė išeiti, siūlė jai gerti degtinę, tačiau jos nemušė, buvo tik už žastų paėmęs stipriai. Buvo mėlynės ant rankų, jas pastebėjo vėliau. Kada atsirado - nežino. Po šio įvykio sesuo dar ilgai bijojo viena išeiti, vengė susitikti kaimyną.

Liudytojas S. B. teisme paaiškino, kad santykiai su kaltinamuoju konfliktiški, kai jis atbėgo, dukra jau buvo išleista. Buvo išsigandusi. Vėliau papasakojo, kad kaltinamasis ją įtraukė į savo butą, , vertė bute gerti degtinę, mušė jai per rankas. Pats matė mėlynes ant dukters rankų.

Liudytoja V. B. teisme paaiškino, kad palaiko savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kada nurodė, kad būdama namie išgirdo, kad kažkas šaukia pirmame aukšte, prieš tai skambino dukrai, bet ji neatsiliepė, po to suprato, jog tai dukters A. B. balsas ir nubėgo į pirmą aukštą, suprato, kad dukra šaukia kaimyno bute ir pradėjo rėkti kaimynui per duris, jog atidarytų, bet jis niekaip į tai nereagavo. Tada išbėgo į lauką ir išmušė kaltinamojo lango stiklą. Tada prie lango atbėgo kaimynas ir padavė raktą nuo savo buto, nes jis pats negalėjo atidaryti durų, duris atidarė kaimynė. Dukra drebėjo, verkė, buvo išsigandusi, streso būsenoje. Ji nieko negalėjo paaiškinti. Kaltinamasis į kiemą neišėjo, užsirakino savo bute. Po įvykio matė įbrėžimus ant dukters krūtinės, mėlynes ant rankų. Nors pas gydytoją ir nesikreipė, tačiau dukra jautėsi po visko prastai, nemiegojo, buvo išsigandusi.

Liudytojas A. U. teisme paaiškino, kad matė , kaip kaltinamasis atvažiavo ir nukentėjusioji užėjo pas jį. Ji stovėjo prie tvoros. Kai kaltinamasis užėjo pas save, nukentėjusioji dar buvo už vartelių. Tuo metu pats stovėjo savo buto virtuvėje. Nukentėjusioji ėjo paskui kaltinamąjį. Jis jos už rankos nebuvo paėmęs. Užėjusi nukentėjusioji kurį laiką prabuvo pas jį, gal valandą, vėliau išgirdo šauksmus. Jokio triukšmo iki atbėgant nukentėjusiosios motinai jis negirdėjo, jei kas būtų šaukęs būtų girdėjęs, gyvena vos 20 metrų nuo kaltinamojo.

2009-06-04 A. B. protokolu-pareiškimu policijai apie tai kad kaltinamasis ją prievartą uždarė savo bute, išdraskė jai rankas, kai ji jam priešinosi (b. l. 1);

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis užfiksuotas kaltinamojo butas (duomenys neskelbtini)‘, (b. l. 16-21);

Specialisto išvadoje Nr. G 2268/09 (01), nurodyta, kad A. B. padaryta odos nubrozdinimai plaštakose, paveikus kietu buku, ribotu daiktu (daiktais), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-06-04). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais. Požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį, nėra. Sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai atsitrenkus į kietą buką paviršių (b. l. 26-27);

Alkoholio matuoklio duomenys, specialisto išvada Nr. T-A 2934/09 (010),apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 914 patvirtina, kad nukentėjusiajai 2009-06-04 20.08 val. nustatytas 0,19 promilių, o kaltinamajam 2009-06-04 21.05 - 1,51 promilių girtumas ( b. l. 28, 93, 94).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos šios aplinkybės:

kad 2009 m. birželio 4 d. apie 16.00 val. G. K. pakvietė užeiti į savo butą(duomenys neskelbtini)‘, , nepilnametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini)‘,, kuri užėjo ir kažkurį laiką prabuvo jo namuose.

Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik tada, kai teisminio nagrinėjimo eigoje asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas, o visi prieštaravimai ir neišaiškintos aplinkybės vertinami kaltinamojo naudai.

G. K. atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad panaudojęs smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Pagal BK 146 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, tame tarpe ir panaudodamas fizinį smurtą. Neteisėtas laisvės atėmimas yra suprantamas kaip neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti, kaip elgtis, įskaitant ir laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, suvaržymas. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam prieš jo valią objektyviai sudaroma tokia padėtis, kai jis negali lemti savo pasirinkimo. Ši nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai prieš žmogaus valią apriboja jo laisvę ir to nori.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes visi teisme apklausti liudytojai S. B., V. K., I. G., V. B., V. B. patvirtino apie įvykį sužinoję išskirtinai tik iš pačios nukentėjusios pasakojimo. Tačiau apklausus ją teisme, darytina išvada, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoseklūs ir nesutampa su parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu bei kitiems byloje ištirtiems įrodymams, o duomenų, jog ji būtų paveikta, priverstos ar kaip nors įkalbėta pranešti melagingus duomenis teisme, nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad jos atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga ir kad kaltinamasis paėmė už rankos ir įstūmė į savo butą, tačiau teise šių parodymų atsisakė ir nurodė, kad prievartos didelės nebuvo, jis ją tik palydėjo, be to nurodė, kad ėjo pirma, o kaltinamasis paskui, tik paliesdamas ranką vedė). Tai neatitinka paties kaltinamojo parodymų, kad nukentėjusioji užėjo į jo namus paskui jį, ką patvirtino ir liudytojas A. U., patvirtinęs, jog kai matė atvykusi automobiliu kaltinamąjį, jis pirmas nuėjo namo, o nukentėjusioji dar stovėjo už vartelių ir nuėjo tik po to ir paskui kaltinamąjį. Be to jis patvirtino, kad kaltinamasis nebuvo paėmęs nukentėjusiosios už rankos.

Ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad buvo per prievartą priversta išgerti, ir kad kai atsistojo, kaltinamasis ją sugriebė už pečių ir jėga pasodino atgal, teisme jau nurodė, kad kaltinamasis ją įkalbėjo išgerti vieną stikliuką degtinės, o prie stalo pasodino palietęs pačius. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad užėjus pas kaltinamąjį, jis iš karto užrakino savo butą, po to papildomos apklausos metu, kad duris kaltinamasis užrakino tada, kai ji pasiprašė eiti į tualetą, teisme jau nurodė, kad nežino kada buvo užrakintos durys. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad kaltinamasis per prievartą norėjo atsegti striukę jai išeinant, tačiau teisme paaiškino, kad jis tik užtrauktuką tempė žemyn ir dėl to galimai jai buvo padaryti sužalojimai ant plaštakų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad kaltinamasis tyčia norėjo suduoti jai galva per jos galvą, teisme nurodė, kad nėra tikra ar taip buvo, jai lygtai pasirodė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad sužalojimai delnuose atsirado tuo metu, kai kaltinamajam priešinosi, nes jis bandė pačią laikyti rankomis, o pati tuo metu rankomis gynėsi ir jis taip savo rankomis pačią sužalojo, teisme nurodė, kad plaštakas susižalojo, nes ji striukės užtrauktuką tempė į viršų, o kaltinamasis bandė atsegti jį, o apie tai, kad buvo sužalota kitu būdu iš vis neminėjo.

Kaip jau minėta ši nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis turėjo suvokti, kad laiko kaltinamąją prieš jos valią ir nori to. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad buvo tik palydėta prie kaltinamojo namų, liudytojas A. U. nurodė nematęs, kad nukentėjusioji būtų už rankos per prievartą tempiama į kaltinamojo namus, o ėjo paskui jį pati, vadinais savo noru, ką nurodė ir pats kaltinamasis, nenurodė, kada buvo durys užrakintos, o klatinamojo versija, kad užėjęs į namus ir padėjęs produktus užrakino duris, neleidžia teigti, kad tai buvo padaryta su tikslu neišleisti nukentėjusiosios iš namų, tuo labiau, kad nukentėjusioji teisme neminėjo, kad jis būtų sakęs, jog jos neišleis tik užėjęs į namus, ar po kurio laiko užrakinęs duris (juolab, kad ji net negalėjo tiksliai nurodytu kokiu momentu tai buvo padaryta), o norėdama išeiti ir pradėjusi šaukti, kad kaltinamasis ją išleistų, nes priėjusi prie durų pamatė, kad jos užrakintos, kaltinamasis iš karto nuėjo ir atnešė raktą, tačiau negalėjo durų atrakinti, nes buvo neblaivus ir jam iš susijaudinimo pradėjo labai drebėti rankos. Kad kaltinamasis negalėjo pats atidaryti durų patvirtino ir liudytojai V. K., I. G., V. B., V. B.. BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo kvalifikuojamasis požymis yra smurto panaudojimas, kas reiškia, kad smurtas panaudotas tam, kad palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Teismas taip pat laiko, kad teisme nepasitvirtino smurto panaudojimas siekiant nukentėjusiąją laikyti nelaisvėje. Specialisto išvadoje G 2268/09 (01), nurodyta, kad A. B. padaryti odos nubrozdinimai plaštakose, paveikus kietu buku, ribotu daiktu (daiktais), galimai 2009-06-04, tačiau sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais bei kad požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį, nėra, bei kad sužalojimai galėjo atsirasti pačiai nukentėjusiajai atsitrenkus į kietą buką paviršių. Nukentėjusioji teisme taip ir nenurodė, kokiu būdu jai galėjo atsirasti pažeidimai plaštakose, ji tik darė prielaidą, kad galimai užsegant užtrauktuką, o kaltinamajam bandant jį nuleisti į apačią, taip pat nenurodė, kad sužalojimai padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tyčia jai suduodant per rankas ir kad jai buvo suduota 6 kartus būtent priešinantis kaltinamojo siekiui ją neteisėtai laikyti atimant jos laisvę. Specialisto išvadoje nėra konkretizuota, nuo kokių trauminių poveikių sužalojimai galėjo atsirasti.

Išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kad kaltinamasis neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas fizinį smurtą, todėl jis išteisintinas nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Civilinis ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, o nukentėjusiajai A. B. išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str.3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. K. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. išteisinti nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, o nukentėjusiajai A. B. išaiškinti, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.