- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-09
- Bylos Nr.
- e1-1265-409/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26189-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2023-10-31 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 50 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, posūniui nepilnamečiui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: 2024-07-07 apie 21.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smūgiuodamas nukentėjusiajam E. G. abiem rankomis per veidą, kaire ranka suimdamas jį už kaklo ir keldamas aukštyn, dešine ranka smūgiavo vieną kartą į pilvo sritį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. F. kaltė įrodoma jo paties, nukentėjusiojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2024-07-25 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. F. parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Dėl alkoholio jis asmeniškai mano, kad susitvarko, bet patarus VTAS, nutarė kreiptis pagalbos pas specialistus. Ir pats supranta, kad reikia kažką daryti, nes išgėrus alkoholio įvyksta tokie įvykiai. Viskas gerai būdavo, iki tol sutarė su E., kai būdavo blaivus, jokių pykčių nebūdavo. Sutinka kad liepos 7 d., buvo sekmadienis, su žmona D. išgėrė kiemo pavėsinėje alkoholio. Namie buvo du D. nepilnamečiai vaikai E. G. ir S. B.. Dvynukai L. ir T., kuriems bus 3 metai, buvo pas močiutę šalimais bute. Vakare, apie 21 val., D. iš pavėsinės nuėjo į namus, į butą antrame aukšte. Buvo karšta, langai praviri. Jis dar buvo likęs kieme ir išgirdo, kad namie pykstasi D. su E. Iš pradžių išgirdo kaip E. visokiais žodžiais ant motinos, paskui ji atgal ant jo šaukė. Jis užlidvinupo į butą ir pamatė, kaip E., jam 15 metų, su kulokais trenkia kelis kartus į sieną virtuvėje, jis buvo nusivilkęs maikę, iki pusės nuogas. Buvo susierzinęs, piktas. Jis pradėjo sakyti, ką čia daro, galėjo jam pasakyti, kad „suleisiu tuoj“, bet mintyje turėjo, kad trenks. Jokių kitų minčių nebuvo. Jis drąsiai link jo ėjo, ir jam irgi suėmė pyktis, dar aišku buvo alkoholio poveikis, ir nesusivaldęs, jis jam rankomis, delnu pliaukštelėjo kažkur per krūtinę, tiksliai negali pasakyti, kur ten kliuvo, bet jam atrodo, kad taikė į krūtinę. Smūgis buvo, sutinka. Jis atsilošė, nieko nesakė, kad skauda. Ar jam skaudėjo, nežino. Galimai. Viskas vyko virtuvėje, o ten kažkur sėdėjo E. sesuo S., matė, kad turi rankose telefoną, o ar filmavo, to nematė. Po apsižodžiavimo, jis aprimo. Dar būdami virtuvėje, po keleto minučių, mėgino aiškintis, ar praėjo jam nervai. Jis vėl žodžiais ant jo pradėjo, grasino sudaužyti jį, kad atvažiuos jo tėvas ir pan. Ir tada jis jau supykęs už jo kalbas, išstūmė rankomis jį iš virtuvės į koridorių, sutinka, kad nesusivaldęs galėjo pačiupti jam už kaklo, nes jis aukštesnis už jį, ir gana stiprus kaip paauglys, nes sportuoja regbį. Jis suėmęs už kaklo jį stūmė laukan link durų ir galėjo nepajusdamas suduoti kumščiu jam kažkur žemiau krūtinės, bet to momento jis nepamena gerai, jeigu jis taip sako, tegul taip ir lieka. Jis jį išgrūdo laukan į koridorių. D. ramino S., kuriai nuo konflikto prasidėjo priepuolis, duso, ir D. ją ramino ir davė vaistų, jos abi buvo kambaryje, nematė įvykio koridoriuje. Jam jį išstūmus į koridorių, atėjo jo mama M. Ž., nes butas šalia, išgirdo triukšmą ir atėjo paklausti, kas įvyko. Tačiau mama nieko nematė, kas įvyko bute. Jis dėl įvykio gailisi, nereikėjo taip reaguoti ir suduoti E.. Laikinai E. pagyveno pas tėvo žmoną R. G., nes tėvas buvo išvykęs į reisą. Su ja pagyveno keletą dienų ir po to juos visus sukvietė į vaiko teisių apsaugos skyrių. E. buvo grąžintas į šeimą po tų kelių dienų. Šiuo metu gyvena kartu, klausė jis jį, kaip jis jaučiasi, kaip gyvens. Jis sakė, kad jaučiasi kaltas irgi dalinai, bet viskas gerai, jis sutinka gyventi namie. Jie dabar sutaria, jis jo atsiprašė. Dabar bendrauja mažai, jis dirba iki vėlaus vakaro, grįžta ir miegoti eina. Spręs alkoholio problemą, D. taip pat spręs, nes irgi buvo stipriai neblaivi įvykio metu. Sutiktų užbaigti bylą be teismo, su baudžiamuoju įsakymu, galėtų atidirbti viešus darbus arba sumokėti dalimis piniginę baudą. Arešto bausmės nelabai gali atlikti, nes įsidarbino firmoje prie namų statybų, darbas patinka, nenori jo prarasti.
2024-07-22 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis E. G. parodė, kad patėvis yra A. F., jie kartu gyvena. Galimai prieš dvi savaites, tiksliai datos ir laiko nepasakys. Neprisimena. Mano mama ir patėvis šventė kieme, (duomenys neskelbtini). Tada grįžo mama į namus, gal buvo kokia 21 val. Jie biški susipyko su mama, ji grįžo išgėrusi, bet ne dėl to susipyko. Mama jam kažką negero pasakė, jis tada atgal pasakė. Galėjo mamą įžeisti savo žodžiais. Patėvis tai išgirdo, langas buvo praviras, gyvena antrame aukšte. Garsiai susipyko ir jis girdėjo. Patėvis grįžo į namus, išgėręs irgi buvo. Sako, jeigu jam čia nepatinka, kad važiuotų pas tėtį. Namie buvo karšta, buvo be marškinėlių. Pradėjo negražiais žodžiais varyti ant jo tėvo. Supyko dėl to, kad nepatiko, ką sakė ir susinervinęs trenkė delnu į sieną. Tai virtuvėje vyko. Tada nuėjo į kambarį, jis kažką jam žodžiais grasino, kad kažką jam padarys. Grįžo iš kambario ir ėjo drąsiai ir piktai link jo, tada jis jį stūmė abiem rankomis į krūtinę, biški susvirduliavo, bet jam neskaudėjo, sužalojimų jis jam nepadarė. Tikrai stūmė jį ne į veidą, o į krūtinę. Jis matė, kad tą konfliktą filmuoja sesuo S. B., ji buvo virtuvėje. Patėvis pasiliko virtuvėje, o jis nuėjo į kambarį. Parėjo vėl atgal į virtuvę, sesei bloga paliko, lyg duso. Ji nebefilmavo. Tada patėvis pradėjo jį pulti, paėmė už kaklo viena ranka, atrodo kaire, stūmė jį laukan link buto durų išėjimo, koridoriuje prirėmė prie sienos, laikydamas ranka už kaklo, vos vos pakėlė nuo žemės ir trenkė kita ranka kumščiu į pilvą. Sudavė vieną smūgį į pilvą. Nuo smūgio jam skaudėjo nedaug, bet juto smūgį. Už kaklo paėmus irgi juto skausmą, bet nedidelį, tiesiog daugiau laikė už kaklo. Stipriai nespaudė, nes neliko jokių žymių ant kaklo. Jo ranką spėjo pagauti su savo ranka, todėl tas smūgis į pilvą nebuvo labai stiprus. Sužalojimo pilve nebuvo, mėlynės nebuvo. Kitą dieną jis nejuto skausmo. Mano, kad skausmą juto tiek kakle, tiek pilve, gal apie 5 minutes. Biški jis išsigando. Ką jis jam sakė, jau nepasakys, nepamena. Mama buvo su sese, nes jai buvo bloga. Ji nematė koridoriuje konflikto. Kai sesuo nebegalėjo filmuoti, tai jis ir puolė ant jo drąsiai. Kai matė, jog sesuo filmuoja, taip drąsiai nesielgė. Jis išėjo iš buto ir paskambino savo tėvui G. G.. Jis buvo ne Lietuvoje. Žino, kad policiją iškvietė tėčio žmona. Jis būtų pats kvietęs policiją, bet nedrįso. Pirmą kartą taip patėvis pasielgė, nėra prieš jį smurtavęs. Yra buvęs įvykis su sese, prieš ją smurtavęs yra, bet jo tada namie nebuvo. Prieš mamą jis irgi yra smurtavęs, bet seniau ir jo namie nebuvo. Jį grąžino į šeimą po keleto dienų, pagyveno pas tėčio žmoną. Dabar su patėviu nebendrauja, ir jis neatsiprašė. Jeigu jis atsiprašytų, nežino, ar sutiktų atleisti. Jis jam sukėlė fizinį skausmą, jis jo išsigando. Patėvis jam nepadarė sužalojimų, nebuvo mėlynių ar sužalojimų. Jis jam tik sukėlė trumpalaikį skausmą ir labiau buvo išgąstis.
Liudytojas V. T., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant Šiaulių apskr. VTAS vyriaus. specialistu budėtoju, 2024-07-07 buvo gautas iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini) km., daugiabutį namą, galimai (duomenys neskelbtini) gatvė. Iškvietimas gautas vėlai, o kai nuvyko jau buvo prieš vidurnaktį. Jau buvo atvykę policija, GMP. GMP automobilyje sėdėjo vaikinukas, paauglys, kuris buvo nukentėjęs nuo patėvio. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Tą patvirtino ir GMP, kad nėra nustatyti sužalojimai. Vyko su kolege R. A.. Kalbino vaiką GMP automobilyje. Vaikas pasakojo, kad neblaivi mama, grįžusi iš kiemo, jį klausinėjo keistų dalykų. Jis dėl to susipyko su mama, susižodžiavo. Tada grįžo iš lauko neblaivus patėvis, ir įsikišo į žodinį jo ir mamos konfliktą. Patėvis jam priekaištavo, kad jeigu jam čia negerai, ko jis čia būna. Tada jis, t. y., vaikinukas, susinervinęs, nesuvaldęs emocijų, trenkė kumščiu į sieną ir nuėjo pasiimti telefono į savo kambarį. Patėvis žodžiu ant jo keikė, priekaištavo, grasino jam. Tada atėjęs jam iš paskos, stūmė rankomis jį į krūtinę, tačiau vaikinas nenugriuvo. Dėl skausmo stumiant nepasisakė, ar skaudėjo. Toliau patėvis čiupo abiem rankomis už kaklo vaikiną ir kėlė aukštyn, sakė, kad užmuš, o paleidęs kaklą, sudavė kumščiu į pilvą. Vaikinas sakė, kad skaudėjo nelabai stipriai, bet įvertino skausmą 5 balais. Smūgis į pilvą buvo vienas, taip regis sakė vaikinukas. Vaikinas buvo liūdnas, nusiminęs, teigė, išėjęs į lauką ir paskambinęs savo tėvui. Pasakęs, kas įvyko. Arba tėvas, arba jo žmona iškvietė policiją. Dar vaikinas sakė, kad įvykį kažkiek filmavo jo sesuo S., tačiau jai paliko bloga ir nebefilmavo. Jie filmuotos medžiagos nematė, nežiūrėjo. Negirdint mamai, mergaitė linkčiojo galvą, kai klausė, ar dažnai mama su patėviu vartoja alkoholį. Atvirai bijojo kalbėti. Mergaitė nebuvo nukentėjusi, tik išsigandusi konflikto. Dar bute auga du mažamečiai, dvynukai, kuriuos jie perdavė blaiviai močiutei. Močiutė gyvena šalia, nuėjo pasižiūrėti iki močiutės, tai vaikai gulėjo ir miegojo lovose. S. irgi liko pas močiutę, kartu su dvynukais. Vaikiną nuvežė tėvo žmonai ir apgyvendino saugioje aplinkoje.
Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra E. G. tėvo, sutuoktinė. E. yra 15 metų. E. gyvena su motina D. F., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mokslo metais jis gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini). Su mama būna per vasarą. D. turi dar dukrą S., 17 metų, dvynukus apie 3 metų ir ištekėjusi už A. F.. Liepos 7 d., sekmadienį, buvo namuose, pavakariais jai pasuko vyras G. G., kuris buvo išvykęs į reisą, į užsienį. Jis pasakė, kad jam skambino sūnus E. ir skundėsi, kad motinos vyras mušė, t. y. spyrė į pilvą, sudavė. Vyras pasimetęs buvo, jam gaila buvo sūnaus, nieko negalėjo padaryti būdamas toli. Pasakė, kad ji pasuks jiems ir pakalbės, kas čia vyksta. Jai irgi paliko gaila vaiko. Jie žinojo bendrą situaciją, kad jie ten girtuokliauja, kad E. nemylimas ten. A. jai nekėlė ragelio, atsiliepė D.. Iš balso suprato, kad ji neblaivi, ji paklausė, kodėl jos vyras lenda prie vaiko, kas ten vyksta pas juos. Ji viską neigė, kad nieko nėra. Paprašė duoti jai pakalbėti su A.. Ji padavė jam ragelį, ir jo pirmi žodžiai jai buvo „pasiimkit jūs nachui tą E.“. Kad vaiką mušė, jis neigė. Tada pradėjo ją kolioti visokiais žodžiais, kokiais tik įmanoma. A. taip pat buvo girtas. Ji pasakė, kad jūs abu neblaivūs, kad ji iškvies policiją, nes pas juos maži vaikai namie. Padėjo ragelį. Pasuko vyrui, papasakojo kaip ją iškoliojo, kad abu girti. Paklausė vyro, koks ten tiksliai jų adresas ir, kad kvies jiems policiją. G. jai pasakė jų pilną adresą. Tuo metu vyras jai atsiuntė vaizdo įrašą, kurį jis gavo iš E.. Suprato, kad filmavo situaciją S., kuri persiuntė E., o paskui E. persiuntė tėvui. Įrašas yra 17 sekundžių, jame matosi kaip neblaivus A. keikiasi ir provokuoja E., sako kad „suleis“, ką suleis, neaišku. Ir rankomis smūgiuoja/stumia E. kažkur į veidą, nes matosi, kaip E. galva susvirduliuoja. Visą vaizdą mato kūdikis, vienas iš dvynukų, jis vaikšto virtuvėje. Įrašas trumpas, bet užteko pamatyti, kad tai smurtas, labai susijaudino. Ir pasuko į 112, iškvietė policiją. Apie 01.30 val. nakties VTAS atvežė jai E. į namus, iš po apžiūros ligoninėje. Jis nuėjo iš karto miegoti, nes žinojo, kad jai jį atveš, prieš tai ją informavo. Jokių akivaizdžių sumušimų, patinimų pas E. veide nematė. Kitą dieną vyko į teismo medicinos ekspertizę, jis nuėjo vienas į kabinetą. Išėjęs nieko nekalbėjo, pasakė, kad kažkur prie peties buvo nubrozdinta, bet, kad čia ne A. padarė, kad pats įsibrėžęs buvo. Liepos 10 d., jau vyrui esant namuose, jam paskambino VTAS ir pakvietė atvykti į skyrių. Nuvyko kitą dieną į skyrių, išėjus iš skyriaus pamatė VTAS kieme visus F. šeimos narius, F. motiną M.. VTAS paaiškino, kad perduoda E. motinai, jos pasirašė. Buvo suplanavę vykti į pajūrį, išvyko visi iki 15 dienos į pajūrį. Išsivežė ir E.. Su juo iki išvykimo kalbėjo VTAS specialistai, išklausė jį. Suprato, kad jam skambino ir telefonu, nes jis kalbėdavosi. Ji suprato, kad jis sutiko pats grįžti į namus. Jai kyla abejonių, kad E. su patėviu sukonfliktavo irgi jį provokuodamas. Jis nėra labai gero elgesio vaikas, turi problemų. Mokykloje vien pastabos už netinkamą elgesį. Kiek realiai patėvis sukėlė jam fizinio skausmo, ji nežino. Jis kitą dieną, atsikėlęs pas ją, atrodė gerai, ramus, paklaustas, kaip jaučiasi, atsakė viskas gerai. Jo elgesys, kaip paauglio, irgi nėra geras, ji tai dabar supranta. Jis nebijo to patėvio, iš video matosi, kad jis aukštesnis už A., kad pats drąsiai eina artyn link patėvio. Jis, būdamas pas juos namuose, jai nerodė ir nesakė, kur jam sudavė, kad jam skauda. Vaikas nėra užguitas, tikrai tai suprato. Tegul pats ir papasakoja, ką jam dar padarė patėvis, išskyrus tai, kas matosi video.
Liudytoja D. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji paaiškins tiek, kiek prisimena, nes ne viską prisimena iš to įvykio. Per miglą kai kas, būtent dėl išgerto alkoholio. Liepos 7 d. vakare, namuose įvyko konfliktas tarp jos su sūnumi E. G., po to jau tęsėsi su jos vyru ir E.. Jie tą dieną su vyru A. F. vartojo alkoholį kieme. Sūnus E. ir dukra S., buvo namuose, bute. Dvynukai L. ir T. taip pat buvo namie, jiems lapkritį bus 3 metai. Grįžo iš kiemo į namus ir susipyko su E.. Jis ją išvadino visokiais žodžiais, ji ruošėsi miegoti. Vyras tuo metu dar buvo kieme, išgirdo per langą, kad E. ją visaip vadina ir parėjo į namus. Sūnus provokavo mano vyrą, trankė kumščiais į sienas, žodžiavosi. Nes jos vyras jam priekaištavo, kaip jis ją, savo motiną, vadina. Virtuvėje vyko viskas, būtent konfliktas. Ji nematė to momento, kaip vyras stūmė sūnų. Tą momentą matė ir video medžiagoje rodė dukra S.. Ji filmavo pradžią to konflikto. Ji nematė irgi to momento, kad vyras suduotų jos sūnui, ji gal kambaryje buvo, ruošėsi miegoti. Tikrai nematė to momento. Ji jokio smurto namie nematė. Triukšmas buvo, koliavosi vienas su kitu. Ji buvo girta, nesikišo į jų konfliktą. Su sūnumi turi problemų, neklauso, niekas netinka, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mokslo metais jis gyvena mokyklos bendrabutyje. Pastaruoju metu vyras pasitaisęs, bendrauja gražiai, nėra pykčių tarp jo ir jos dukters. Ir su E. viskas gerai buvo, eidavo kartu dirbti su A.. Kažkaip viskas buvo gerai iki to vakaro. Ji nenori kištis tarp sūnaus ir vyro, jai atrodo, kad šį kartą E. pats kaltas, išprovokavo A., o kad jis būtų jį mušęs, ji to nematė. E. jai grąžino VTAS po keleto dienų, jis pabuvo laikinai pas tėvo žmoną.
2024-07-09 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2024-07-07 apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,10 prom. neblaivumas) patėvis A. F., gim. (duomenys neskelbtini), galimai smurtavo prieš savo nepilnametį posūnį E. G., gim. (duomenys neskelbtini), pastumdamas jį rankomis į krūtinę, smaugdamas jį bei vieną kartą kumščiu trenkdamas į jo pilvo sritį. Respublikinės (duomenys neskelbtini) E. G. sužalojimai nenustatyti.
2024-07-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešė R. G.. Sužalojimai smurtą patyrusiam E. G. nenustatyti. Smurtu įtariamas asmuo A. F. neblaivus.
2024-07-08 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.
2024-07-09 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte dėl galimo smurto prieš nepilnametį E. G., gim. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas situacijos aptarimas su vaiku 2024-07-07 23.40 val., GMP automobilyje. Vaikas atrodė liūdnas. Nurodė, kad jo mama su patėviu lauke prie namo gėrė alkoholį. Vėlai vakare mama grįžo į butą. Mama būdama neblaivi klausinėjo jį keistų dalykų, susipyko su mama. Tada grįžo patėvis, jis irgi buvo neblaivus. Patėvis pradėjo jam priekaištauti, ko jis čia būna, jeigu nepatinka. E. pasakė, kad supyko ant patėvio ir delnu trenkė į sieną, nuėjo pasiimti į kitą kambarį telefono. Patėvis virtuvėje jį stūmė ranka į krūtinę. Nenugriuvo. Patėvis anot vaiko, pradėjo visaip ant jo „varyti“. S. filmavo telefonu, po to sesei pasidarė bloga, ji pradėjo dusti. Patėvis tada ne S. padėti, o ant jo puolė, suėmė abiem rankomis už kaklo ir pakėlė į viršų. Sakė „užmušiu“. Po to trenkė kumščiu į pilvą, išsigando, skaudėjo nelabai stipriai. Įvertino 5 balais iš 10 balų. Po to jis išėjo į lauką ir paskambino savo tėčiui. Pasak vaiko, policijos pareigūnus iškvietė tėtis arba jo žmona.
2024-07-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad E. guzui nustatytas sužalojimas: dešinio peties odos nubrozdinimas (E. G. nurodė, kad su įvykiu nesusijęs). Apžiūros metu gydymo įstaigoje netrukus po įvykio sužalojimų nenustatyta.
2024-07-08 - 2024-07-11 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti duomenys apie vaiką, apie vaiko tėvus, situacijos aptarimas su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą.
2024-07-19 kitų objektų apžiūros protokole aprašyta policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūra.
2024-07-17 - 2024-07-18 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo apžiūra.
2024-07-23 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, gauto el. paštu iš liudytojos R. G., apžiūra.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. F. kaltė įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties byloje duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, taip pat nukentėjusiojo E. G. byloje duoti parodymai, liudytojų V. T., R. G. ir D. F. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtino pirmiau išvardinti kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Kaltinamojo A. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo A. F. nusikalstami veiksmai, būtent, kad jis smūgiuodamas posūniui nukentėjusiajam E. G. abiem rankomis per veidą, kaire ranka suimdamas jį už kaklo ir keldamas aukštyn, dešine ranka smūgiavo vieną kartą į pilvo sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. G. fizinį skausmą, teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. F. nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu smurtavo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o ne kaltinime nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad A. F. nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu smurtavo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šis kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, A. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 60 parų arešto bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir A. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. F. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. F., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. A. F. 2023 m. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka jis baustas, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam A. F. skirtina prokurorės siūloma bausmė – areštas. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė A. F. mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė A. F. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. F. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
A. F. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
A. F. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.
Išaiškinti A. F., jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme rengiamas privalomai, tačiau bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.