Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-03 · Byla Nr. TS-91-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
TS-91-506/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
D. Z.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-91-506/2020
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – komisija) 2020-11-05 nutarimo Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. Kauno apygardos teismo 2017-07-04 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme; Kauno apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė devyneri metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2016-01-07, bausmės pabaiga 2025-01-05. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2020-07-05, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2020-10-29 buvo 4 metai 2 mėnesiai 7 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020-11-05 priėmė nutarimą Nr. 59-215 netaikyti D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, kad atsižvelgia į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 85 taškai (statiniai – 35, dinaminiai – 50), vidutinę pakartotinio smurtinio elgesio riziką, į tai, kad nusikalstamam elgesiui būdingas modelis, likusi neatlikta didesnė bausmės dalis. Komisija nuteistajam D. Z. rekomendavo dalyvauti savanoriškoje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, mokėti ieškinius, esant pataisos įstaigos pasiūlymui – įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Šalies argumentai

D. Z. pateikė skundą dėl komisijos nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, BVK nuostatas, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Rec(2003)22, EŽTT praktiką, Lietuvos teismų praktiką, Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą, atkreipė dėmesį, kad iki bausmės pabaigos jam liko 1 metai 6 mėnesiai, jo (nuteistojo) reagavimas į socialinės reabilitacijos priemones yra pozityvus, į laisvę jis nori išeiti ne tam, kad darytų naujus nusikaltimus, o tam, kad kuo įmanoma anksčiau pradėtų integruotis į visuomenę, į darbo rinką, sumokėti skirtas baudas. Skundu taip pat prašo užtikrinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą, humanizmo principo įgyvendinimą, lygtinio paleidimo įstatymą, taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Prokuroras išvados nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, tai yra, tuo atveju, kai atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš to seka, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, net kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos. Teismas pažymi, kad atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su nutarimu, nuteistojo skundu bei jo asmens byla, konstatuoja, kad skundžiamas komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdama įstatymų reikalavimų ir nuostatų.

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbu yra nustatyti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (85 taškai), tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad rizika būtų žema arba būtų ženkli pažanga ją mažinant. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo vertinime yra nustatyta net 50 dinaminių (mažintinų) taškų, tad akivaizdu, kad jokios pažangos konstatuoti nėra pagrindo.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad D. Z. teikiamas lygtiniam paleidimui antrą kartą, nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, tokia galimybė yra. D. Z. vykdė komisijos pateiktas rekomendacijas, jo elgesys pataisos įstaigose išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis atvirai nereiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, nėra priešiškas pataisos įstaigos administracijos atžvilgiu, stengiasi išlaikyti neutralų santykį, vengti konfliktinių situacijų. D. Z., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Vilniaus mokymo centro gimnazijoje įgijo pagrindinį išsilavinimą, 24 metų Kybartų pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2020 metų rugsėjo pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų specialybės, pataisos įstaigoje mokosi užsienio kalbų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. Z. anksčiau teistas 5 kartus Lietuvoje ir 1 kartą užsienyje (Vokietijoje), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, šiuo metu – lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis pataisos įstaigoje yra 6 kartus skatintas (paskutinį kartą 2018-11-21), tačiau jam buvo skirtos ir dvi nuobaudos (abi – 2019 metų lapkritį). Nusikalstamam elgesiui būdingas modelis ir panaši motyvacija – materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais, nusikaltimai sunkėja. Nuteistasis į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, teigė nejaučiąs būtinybės dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nes yra finansiškai remiamas artimųjų, esą, laisvą darbo vietą galėtų užimti tas nuteistasis, kuriam to labiau reikia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis 2020-10-05 nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl vaiko išlaikymo ir kitus vykdomuosius dokumentus 8820,02 euro, areštuota 312,60 euro. Asmens byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnę nuteistojo darbinę patirtį – oficialiai nėra niekada dirbęs, užsidirbdavo neoficialiai vesdamas kovos menų treniruotes vaikams, didesnę laiko dalį skyrė treniruotėms ir dalyvavimui įvairiose varžybose. Teigia, kad paleistas dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios bendrovės direktorius A. J. P. 2020-10-10 nurodė, kad priimtų D. Z. automobilių nuomos vadybininku su 800 eurų mėnesio atlyginimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad D. Z. per šešerių metų laikotarpį buvo teisiamas 7 kartus, visus nusikaltimus vykdydavo su bendrininkais, dėl taikytų poveikio priemonių, bausmių rūšių teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima. Pastebėta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, siekiu save realizuoti mokymosi procese, sportinėje veikloje, įvairiose užimtumo priemonėse. Tačiau vėliau buvo stebima ir nuteistojo elgesio neigiama dinamika – padarė du drausmės pažeidimus, kas leidžia kelti prielaidą, jog D. Z. vis dar stokoja vidinių resursų išvengti rizikingų situacijų. Pastaraisiais metais nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų, tačiau abi nuobaudos gautos 2019 metais, nuo 2018 metų jis nė karto neskatintas. Išvadoje atkreipiamas dėmesys, jog D. Z. yra linkęs teigiamai save vertinti, demonstruoja pasitikėjimą savimi, tačiau sugeba įžvelgti ir neigiamus bruožus – impulsyvumą, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą. Teismas neabejotinai vertina teigiamus pokyčius, tačiau neturi pagrindo laikyti juos pakankamais išvadai apie ženklią teigiamą pažangą nuteistojo elgesyje. Išvados rengėjai įžvelgia nuteistojo impulsyvumo apraiškas: greitą reagavimą ir veikimą, aktyvumą, nepakankamą elgesio tolesnių pasekmių įvertinimą, aplinkybę, kad įvairias socialines situacijas linkęs analizuoti labiau iš savo asmeninės perspektyvos, problemų sprendimo įgūdžių stoką. Konstatuota, kad nuteistojo nuostatose stebimas savo vaidmens minimizavimas, susiklosčiusių situacijų subjektyvus interpretavimas.

Skundo argumentai, kad komisija nesivadovavo įstatymais, tarptautiniais teisės aktais, vertintini kaip deklaratyvūs, teismas konstatuoja, kad komisija atsižvelgė į aplinkybių visumą, socialinio tyrimo išvadoje yra motyvuotos tiek nuteistojo gerosios savybės, tiek ir tos jo savybės bei elgesys, kurie trukdo nuteistajam siekti ryškesnės pažangos; komisija, priimdama nutarimą įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad nuteistasis sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, turi susiformavusius šių veikų darymo įgūdžius bei įpročius. Teismas kaip reikšmingas lygtinio paleidimo klausimui spręsti aplinkybes vertina, kad D. Z. praeityje būdamas laisvėje nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, ne visada laikėsi taisyklių pataisos įstaigose, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada taip pat neleidžia spręsti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės moralės normų ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Tokią išvadą suponuoja tai, kad praeityje nuteistajam ne kartą paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis nesugebėjo pateisinti keliamų lūkesčių ir pakartotinai vykdė nusikaltimus, kurie pasižymėjo sunkėjančia dinamika.

Teismas konstatuoja, kad visos aptartos aplinkybės vis dar nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, jog D. Z. galima taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios gana ženklios bausmės dalies atlikimo, kuri skundo nagrinėjimo dieną sudaro daugiau kaip 4 metus. D. Z. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (ypač – 50 dinaminių taškų), didelis skaičius ankstesnių teistumų, asmenybės, mąstymo ir elgesio problemų buvimas neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė ir nebenusikals, būdamas laisvėje tikrai laikysis įstatymų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, šiai dienai jau yra pasiekti, ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siūlomos rekomendacijos dėl D. Z. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – dalyvauti savanoriškoje veikloje, siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, mokėti ieškinius, esant pataisos įstaigos pasiūlymui – įsidarbinti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, teismo manymu, yra parinktos tinkamai. D. Z. laisvės atėmimo vietoje turi daryti ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis, savo teigiamas vertybines nuostatas ne tik deklaruoti, bet ir aktyviai jų laikytis gyvenime, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei išmokti spręsti savo asmenines problemas, jas vertinti ne tiek, kiek jam naudinga, o ženkliai plačiau. Šiuo metu D. Z. elgesiui neatitinkant net formaliosios BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad D. Z. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, – lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-11-05 nutarime Nr. 59-215 padaryta išvada netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo dėl to, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrįsta, nepaneigta pateikta asmens bylos medžiaga, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Z. skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-11-05 nutarimą Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja