Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-251-518/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
1S-251-518/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Kaltinamasis
L. Ž.
Advokatai
Aleksandras Vancevičius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-251-518/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19415-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.12 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į automobilį „Honda CR–V“, 11 736 Eur ir 335 JAV dolerių, rastų ir paimtų atliekant gyvenamosios vietos kratą, bei 619 Eur, rastų ir paimtų atliekant asmens kratą.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-171-898/2019 L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, t. y. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su D. S. ir J. V., neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, tiksliai tyrimo metu nenustatytą laiką, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 26 d., 11.40 val., miško masyve, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje (koordinatės WGS 54.766948, 25.283801) laikė labai didelį kiekį – 2 026,84 g – narkotinės medžiagos – kokaino, kurį 2018 m. balandžio 26 d., 11.40 val., vietovės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 9 d. nutarimu, kuris vėliau patikslintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 12 d. nutarimu, nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. Ž. vardu registruotą automobilį „Honda CR–V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, transporto priemonė), uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, sudaryti bet kokius nuomos, panaudos ir kitus sandorius, paliekant L. Ž. teisę šiuo turtu naudotis.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. birželio 14 d. nutarimu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 2018 m. birželio 9 d. kratos L. Ž. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 11 736 Eur bei 335 JAV dolerių, uždraudžiant šias lėšas valdyti, jomis naudotis bei disponuoti.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. liepos 3 d. nutarimu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2019 m. sausio 3 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 2018 m. birželio 8 d. L. Ž. asmens kratos metu rastus ir paimtus 619 Eur, uždraudžiant šias lėšas valdyti, jomis naudotis ir disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6d. nutartimi trims mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pirmiau nurodytą automobilį bei pinigines lėšas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad konkrečiu atveju tiriama nusikalstama veika, kuri susijusi su galimu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą platinti, t. y. gaunant finansinės naudos, konstatavo, jog esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, kai nėra apklausti kaltinamieji dėl turto ir jo kilmės, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, yra pagrindas tęsti procesinės prievartos priemonės taikymo terminą. Teismas nenustatė, kad būtų išnykę ar pasikeitę laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindai ir sąlygos.

III. Skundo argumentai

6. Skunde kaltinamojo L. Ž. gynėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, prašo ją panaikinti.

6.1. Gynėjas nurodo, kad apskųstoji nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokiai nutarčiai keliamų reikalavimų, yra be motyvų ir formali, joje nenurodyta jokių duomenų, kurie pagrindžia laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo būtinumą. Anot gynėjo, byloje nėra aptarta procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos.

6.2. Gynėjas pažymi, kad pagal L. Ž. suformuluotą kaltinimą, jis kaltinamas tuo, jog laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, kurią rado ir paėmė policijos pareigūnai, tačiau byloje nėra duomenų, kad narkotinė medžiaga buvo parduota, be to, kaltinamajam šios medžiagos pardavimas ir nėra inkriminuotas. L. Ž. jokių lėšų iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos negavo. Teismas padarė prielaidų pobūdžio išvadą, kad kratų metu paimtos lėšos ar transporto priemonė yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kratų metu rastos lėšos, transporto priemonė, kurią L. Ž. įsigijo prieš trejus metus, būtų gauti iš neteisėtų lėšų. L. Ž. nuo 2012 m. iki 2018 m. užsiėmė individualia veikla, iš kurios gaudavo teisėtas lėšas pragyventi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo deklaruotas turtas neviršija gautų teisėtų pajamų.

6.3. Gynėjas vertina, kad L. Ž. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas akivaizdžiai yra neadekvatus, neproporcingas siekiamiems tikslams bei neteisėtas, neadekvačiai varžo jo teises ir teisėtus interesus. Gynėjas akcentuoja, kad jokia prievartos priemonė, skiriama iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, negali būti taikoma kaip bausmė ir turėti bausmės elementų, skiriama siekiant daryti neteisėtą įtaką kaltinamajam, paslėptai siekti baudžiamojo proceso įstatyme nenumatytų neteisėtų tikslų ir tokiu būdu neadekvačiai varžyti asmenų teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato A. Vancevičiaus skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas trims mėnesiams laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą L. Ž. vardu registruotą automobilį bei lėšas, rastas kratų metų, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų, nepažeidė BK 72 straipsnio bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 ir 152 straipsnio normų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo ir procesinių prievartos priemonių taikymo būtinybės, tik siekiant reikiamų proceso tikslų.

8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad L. Ž. galimai padarė jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (L. K., J. T. ir kt.) parodymuose, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose rašytiniuose dokumentuose, esančiuose baudžiamosios bylos medžiagoje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų duomenų pakankamumą, klaidų nepadarė.

9. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei bei lėšoms taikytas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Skunde akcentuojama, kad kratų metu paimtos lėšos ir transporto priemonė nėra L. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo deklaruotas turtas neviršija gautų teisėtų pajamų. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad esamoje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiama, ar lėšos ir automobilis yra / nėra (ne)uždraustos veikos priemonė ar rezultatas. Tai bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį baigiamąjį aktą.

10. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Kaip nurodyta anksčiau, aptariamu atveju siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Pastebėtina, kad nuosavybės teisių suvaržymai į automobilį ir lėšas yra laikino pobūdžio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, teismas nenustatė, o ir kaltinamojo L. Ž. gynėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl disponavimo nuosavybės teisėmis apribojimo į anksčiau aptartą turtą, kaltinamasis patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas. Nors nuosavybės teisių apribojimas į lėšas ir transporto priemonę, kuria kaltinamasis turi teisę naudotis, trunka ilgiau nei šešis mėnesius, atsižvelgiant į pateikto kaltinimo sunkumą bei bylos apimtį, pripažintina, kad taikoma procesinės prievartos priemonė, kitaip nei nurodo gynėjas skunde, užtikrina proporcingumo principą.

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs, kad būtų išnykę ar pasikeitę aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog jos taikymas konkrečiu atveju yra būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apskųstoji teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, todėl ji paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo L. Ž. gynėjo advokato Aleksandro Vancevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas