Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-04-07 · Administracinė byla Nr. I-1256-281/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-07
Bylos Nr.
I-1256-281/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02298-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
UAB „Grinda“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1256-281/2014Proceso Nr. 3-61-3-02298-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.1; 73. (S)
NUTARTIS2014-04-07Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei UAB „Grinda“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. R. 2013-07-02 teismui padavė skundą, prašydamas iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir savivaldybė) priteisti 656,35 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).

Pareiškėjas nurodo patyręs turtinę žalą, kadangi, automobiliui įvažiavus į duobę Mindaugo g., Vilniuje, buvo prakirstas automobilio kairės pusės priekinis ratas. Duobė buvo nepažymėta specialiu ženklu, įspėjančiu apie kelyje esančią kliūtį. Mano, kad atsakovė, būdama atsakinga už kelių priežiūrą, turi atlyginti patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Grinda“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 44-46).

Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog kelio duobė nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai reikalauti kiekvienu momentu žinoti apie kelio duobės atsiradimą. UAB „Grinda“ darbuotojai išmatavo duobę ir nustatė, kad jos gylys nedidelis, siekia 5 cm, tai patvirtina ir nuotraukos. Pažymėjo, kad pareiškėjas, neatidžiai vairuodamas, neatsižvelgdamas į meteorologines sąlygas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, pats pažeidė saugos eismo reikalavimus. Mano, kad įvykis buvo sukeltas dėl jo paties nerūpestingumo ir neapdairumo. Be to, neįmanoma nustatyti, ar nebuvo viršytas leistinas greitis ginčo atkarpoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad visi sugadinimai yra būtent minėto įvykio pasekmė, atsakovo atstovai neapžiūrėjo automobilio, neįvertintas pakeistų detalių nusidėvėjimas, todėl žalos dydis kelia abejonių. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad atsakovo atleisti nuo civilinės atsakomybės pagrindo nėra, prašo mažinti žalos dydį, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-2757-12, kurioje konstatuota, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl nepastebėjo kelyje esančios kliūties, dėl ko žala mažintina perpus. UAB „Grinda“ pabrėžė, kad esant neigiamai oro temperatūrai ir kelio dangos drėgmei, užtaisyti duobių neįmanoma, todėl avaringi kelio ruožai žymimi ženklais, apie pavojus nuolat skelbiama viešai, prašant vairuotojus pasirinkti saugų važiavimo greitį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30-36).

Nurodė, kad pagal sudarytą darbų atliko sutartį Vilniaus miesto gatvių priežiūrą vykdo UAB „Grinda“, todėl ji privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ar netinkamos kelių dangos būklės. Būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju, prisiėmusiu civilinės atsakomybės riziką. Be to, bendrovė sutartimi įsipareigojo atlyginti nuostolius savo sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad objektą perdavus valdyti kitam asmeniui, savininkas už žalą neatsako. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų, todėl nėra pagrindo nustatyti neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti žalos atsiradimą. Atsakovės teigimu, atliktų remonto darbų reikalingumas ir tikrumas yra kvestionuotini. Remiantis UAB „Grinda“ išvada, ginčo dydžio ir gylio duobė, važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, nepriskiriama prie avarinių. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų negalima objektyviai spręsti, kas ir kada fotografuota, o PVM sąskaita faktūra neįrodo, kad visos automobiliui keistos dalys buvo būtinos dėl ginčo įvykio, be to, nenustatytas detalių nusidėvėjimas, pakeistų detalių defektai, todėl neįrodytos realiai patirtos išlaidos. Mano, kad pareiškėjo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kelyje buvusios duobės. Įvykis užfiksuotas tamsiu paros metu, kelio danga buvo šlapia, todėl būtina laikytis didesnio atsargumo vairuojant transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina pagal teismingumą.

Pareiškėjas teigia, kad 2013-03-03, apie 21.02 val., vairuodamas automobilį Volvo V70, Mindaugo g. ties namu Nr. 24, Vilniuje, įvažiavo į duobę, dėl ko buvo sugadintas priekinis kairės pusės ratas. Remiantis policijos pareigūnų užfiksuotu pareiškėjo paaiškinimu, važiavimo sąlygos buvo normalios, snigo, kelio danga buvo šlapia, duobė nepažymėta specialiu ženklu, įspėjančiu apie kliūtį, važiavimo greitis buvo apie 50 km/h, duobės gylis 15 cm. Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė tas pačias aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, konstatavus, kad pareiškėjo kaltės dėl automobilio sugadinimo nėra (b. l. 9-11).

Remiantis pareiškėjo pateikta 2013-03-15 PVM sąskaita faktūra, už automobilio remonto darbus pareiškėjas sumokėjo 656,35 Lt (b. l. 7).

2013-04-05 UAB „Grinda“, išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-03-18 prašymą, atsisakė atlyginti patirtus nuostolius, nurodžiusi, kad dėl įvykio kaltas pareiškėjas, nepasirinkęs saugaus greičio ar dėl jo didelio neatsargumo, be to, duobės gylis yra 5 cm – važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, normaliai pripūstomis padangomis, tokio dydžio duobė nelaikoma avarine (b. l. 4).

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kai pareiškėjo vairuotas automobilis įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadintas, atlyginimo.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-03-28 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, nustatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, konstatavo, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad 2014-03-04 vykusio teismo posėdžio metu, Vilniaus miesto savivaldybei prašant pakeisti jos procesinę padėtį iš atsakovės į trečiojo suinteresuoto asmens, o atsakove laikyti UAB „Grinda“, pareiškėjas su minėtu prašymu sutiko (b. l. 62-63).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nustatyta, kad 2011-12-29 tarp savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudaryta darbų atlikimo sutartis. Savivaldybės teigimu, UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-16 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-108/2013 pripažino, kad tinkama šalimi, atsakovu, yra laikytinas objekto valdytojas, o ne savininkas. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškia UAB „Grinda“, privataus asmens, funkcijas vykdančio sutarties pagrindu, atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl analogiškų aplinkybių, susijusių su civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, vadovaujantis minėta specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, darytina išvada, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p. nustato, kad tuo atveju, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.

Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad byla pagal pareiškėjo P. R. skundą, vadovaujantis ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p., pagal teismingumą perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p., 105, 106 str.,

nutarė:

administracinę bylą Nr. I-1256-281/2014 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja Mefodija Povilaitienė