Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjams: G. M. ir J. M., suinteresuotam asmeniui R. M., neatvykus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir J. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: R. M. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. M. santuokoje už bendras lėšas su sutuoktine F. M. įgijo bendrą santuokinį nekilnojamąjį turtą - 50/100 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais ir 310/837 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 0,0688 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo J. M. sutuoktinė F. M. mirė (duomenys neskelbtini) Iki mirties ji buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniai ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). LR CK 5.2 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pagal įstatymą pirma eile paveldi palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai). Mirusioji - F. M. testamento iki savo mirties nesurašė.

Taigi CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pareiškėjas G. M. su suinteresuotu asmeniu, t.y. broliu R. M., gimę pareiškėjo - J. M. ir F. M. - santuokoje, yra F. M. palikimo pirmos eilės paveldėtojai.

CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi pareiškėjas J. M. sutuoktinės F. M. palikimą paveldėti gali kartu su pirmos eilės paveldėtojais - vaikais G. M. ir R. M., tačiau pareiškimo dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą notarinei kontorai nepateikė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str. 3 dalis numato, kad palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. F. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai palikimą priimti turėjo iki 2010-07-30. Tačiau per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą pas notarą nesikreipė. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjai J. M. ir G. M. naudojo net tik namų apyvokos daiktus, bet pasiėmė ir asmeninius mirusiosios F. M. daiktus. Su suinteresuotu asmeniu R. M. naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkos nenusistatė, bet toliau rūpinosi 1/2 dalimi namo bei žemės sklypo - namą prižiūrėjo, kūreno, mokėjo mokesčius, todėl galvojo, kad kaip ir yra priėmę mirusios F. M. palikimą. Šias aplinkybes patvirtins liudytojas, kurio dalyvavimą teismo posėdyje pareiškėjai užtikrins.

Kadangi pareiškėjai laiku, per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notarinę kontorą, nuosavybės teisės į paveldimą turtą neįregistravo, todėl nesugebėjo laiku ir tinkamai apginti savo teisių.

Praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.11, 5.13, 5.50 str., CK 3.117 str., CPK 80, 443 str., pareiškėjai teismo prašė:

Atnaujinti pareiškėjams G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatyta terminą kreiptis į notarinę kontorą, priimti palikimą, atsiradusį po F. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Apklausti atvykusį liudytoją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai teigė, kad į motinos F. M. palikimo dalį suinteresuotas asmuo R. M. nepretenduoja. Atskirai nurodė, kad po velionės F. M. mirties turėjo daug rūpesčių, o be to tiksliai nežinojo, kad tokiu atveju reikia kreiptis į vietos notarą ir tik G. M. tvarkant asmeninius reikalus notarų kontoroje jis sužinojo, kad vis tiek turi kreiptis į vietos notarą. Nurodė, jog velionė testamento nepaliko, kiti įpėdiniai į vietos notarą nesikreipė todėl paveldėjimo teisės byla nėra pradėta.

Susipažinus su minėtu pareiškimu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., kuriame nustatyta, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiaulių AVMI neprieštarauja, kad, teismui nustačius, jog pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, terminas palikimui priimti būtų pratęstas. Prašome teismo sprendimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priimti savo nuožiūra.

Informuojame, kad šiai dienai Šiaulių AVMI nėra užvesta bylų dėl pareiškime minimo nekilnojamo turto pripažinimo bešeimininkiu, taip pat nėra gauta pranešimų dėl paveldėjimo valstybės vardu. Į teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjama byla, Šiaulių AVMI atstovas neatvyks. Prašome bylą nagrinėti, atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas S. A. parodė teismui, kad yra pareiškėjų ir suinteresuoto asmens kaimynas, gretimai gyvena jau beveik 26 metus. Nurodė, kad mirus kaimynei F. M., pareiškėjai ir toliau liko gyventi name, kurį prižiūri, rūpinasi juo ir tvarko kitus reikalus, gyvendami name.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, palikėjai F. M. nuosavybės teise priklausė dalis nekilnojamųjų daiktų (b.l. 10-14). Šių nekilnojamųjų daiktų dalys Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos J. M. vardu. Turto palikėja F. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Vietos notarų biure nėra pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į velionės F. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą (b.l. 1-2). Pareiškėjas J. M. yra velionės F. M. buvęs sutuoktinis, o pareiškėjas G. M. - sūnus (b.l. 6-7), o kitas įpėdinis sūnus R. M. į palikimą nepretenduoja (b.l. 9,22).

Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad pareiškėjų nurodytos nekilnojamųjų daiktų dalys buvo bendroji jungtinė pareiškėjo J. M. ir velionės F. M. nuosavybė, tai yra po 1/2 dalį šių daiktų priklausė tiek pareiškėjui J. M., tiek ir velionei F. M., nors šie daiktai viešame registre buvo įregistruoti pareiškėjo J. M. vardu (b.l.10-14), nes įsigyti jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3.87 str. 1d., CK 3.117 str.1d.). Po F. M. mirties pareiškėjai priėmė palikėjos turto dalis, faktiškai pradėję jas valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi jomis kaip savo turtu. Kadangi suinteresuotas asmuo R. M. prieštaravimo dėl pareiškėjų prašymo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jis nepretenduoja.

Civilinio kodekso 5.50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui.

Tačiau įpėdiniai pareiškėjai apie tai sužinojo tik 2012 metų pradžioje, tai yra praėjus daugiau kaip septyniolikai mėnesių po velionės F. M. mirties. Šios aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės patvirtina, kad įpėdiniai apie paveldėjimo teisę į atsiradusią palikimo dalį sužinojo pavėluotai po F. M. mirties dėl nepakankamo kiekio informacijos, todėl ji nebuvo per įstatymo nustatytą terminą tinkamai realizuota. Todėl šiuo metu jie jau nebegali kreiptis į vietos notarą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į vietos notarą palikimui, atsiradusiam po velionės F. M. mirties, priimti.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai ir buvęs sutuoktinis. Pareiškėjas G. M. būdamas mirusios motinos vaiku (CK 5.11 str. 1 d.1 p.) ir pareiškėjas J. M., kaip buvęs sutuoktinis (CK 5.13 str.), įgijo teisę paveldėti palikėjos F. M. vardu atsiradusį palikimą. Pažymėtina, kad kitą nekilnojamųjų daiktų dalis priklauso pareiškėjui J. M., kadangi buvę sutuoktiniai šį turtą įsigijo santuokos metu (CK 3. 87 str., 3. 100 str. 1 d. 1 p., 3. 117 str. 1d.).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5.50 str.). Dėl to pripažintina, kad pareiškėjai G. M. ir J. M. savo veiksmais įgijo paveldėjimo teisę į velionei F. M. priklausančią turto dalį. Palikimo atsiradimo dieną šie įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, kuri turi būti ginama atnaujinant jiems terminą palikimui pagal įstatymą priimti.

Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių.

Remiantis paminėtu pareiškėjams G. M. ir J. M. atnaujintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), turto palikėjos F. M. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiškėjams sukelia teisines pasėkmes. Termino atnaujinimas pareiškėjams reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjams G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionės F. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Dėl nutarties per 7 d. gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.