Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) nebaustos administracine tvarka, gyvenančios (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. 2014-10-13, apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, stumdydamasi trukdė policijos pareigūnams sulaikyti jos sūnų V. I., į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo, tempė policijos pareigūnus už tarnybinės liemenės bei toliau stumdėsi. Policijos pareigūnams bandant uždėti antrankius V. I., ji kumščiu kelis kartus sudavė į veido sritį policijos pareigūnei. Šiais savo veiksmais ji pasipriešino policijos pareigūnams, pažeidė nustatytą valdymo tvarką bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. I. kaltės padariusi pažeidimus nepripažino. Nurodė, kad protokole parašyta netiesa. Sūnus išsigandęs parbėgo namo. Iš karto telefonspyne kažkas paskambino, prisistatė, kad policija. Ji iš karto atidarė duris. Policijos pareigūnai – vaikinas ir mergina ieškojo jos sūnaus, paprašė, kad sūnus išeitų į laiptinę, į butą nėjo. Kai sūnus išėjo, policijos pareigūnai su juo elgėsi negražiai, paėmė už veido ir stūmė prie sienos. Ji (I. I.) tuo pasipiktino ir norėjo prieiti prie sūnaus, bet policijos pareigūnė neleido, stumdė už durų. Norėjo važiuoti kartu su sūnumi, nes matė, kaip elgėsi policijos pareigūnai, manė, kad jai nematant elgsis dar žiauriau. Mano, kad policijos pareigūnai turi elgtis žmoniškai. Jie buvo nusiteikę priešiškai, o ji (I. I.) buvo rami, tik nepatiko, kaip elgiamasi su jos sūnumi: jį paguldė ant žemės, nors sūnus nesimuistė, o policininkas jį provokavo, spaudė prie žemės, nors jis nesipriešino, bandė uždėti antrankius. Mano, kad nebuvo būtina taip elgtis. Jai nepatiko, ką darė pareigūnai su sūnumi. Bijojo, kas bus toliau, norėjo, kad taip nesielgtų. Sakė tai pareigūnams, bet niekas nekreipė dėmesio. Už liemenės policijos pareigūnų netampė, tai jie ją stumdė, nors ji tik norėjo prieiti prie sūnaus, pati buvo stumdoma eiti atgal. Ji ėjo atgal, bet vis tiek norėjo važiuoti kartu. Vėliau buvo iškviesti dar keli policijos ekipažai. Žino, kad negalima priešintis policijos pareigūnams. Ji nesipriešino, o prašė paleisti sūnų, negrasino policijos pareigūnų atleisti iš darbo.

Rašytiniame paaiškinime I. I. nurodė, jog ji norėjo apginti sūnų nuo žiaurių ir skausmingų pareigūnų veiksmų, bandė tik prisiartinti, bet pareigūnė ją išvadino įvairiais žodžiais, kokiais, neatsimena, ir stumdė su tokia jėga, kad galėjo patirti traumą. Ji pati atidarė duris pareigūnams ir matė visus savo sūnaus bei pareigūnų veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Nors I. I. nesutinka su jai surašytu administraciniu teisės pažeidimo protokolu ir savo kaltės nepripažįsta, tačiau jos padaryti pažeidimai įrodyti byloje esančiais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimų esmė; policijos BIRT ataskaitų duomenimis, kad 2014-10-13, 22.46 val. gautas pranešimas, jog jaunuolis (duomenys neskelbtini) namo kieme tikrino visų transporto priemonių dureles, trenkė per kelis automobilių veidrodėlius ir pasišalino į 3 namo kiemą, taip pat pranešėjas nurodė vaikino požymius – aukštas, tamsiai apsirengęs, su kapišonu; 2014-10-13 surašytais policijos pareigūnų D. K. ir A. Š. (A. Š.) tarnybiniais pranešimais. Juose nurodyta, kad 2014-10-13, apie 22.53 val. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme tamsiai apsirengęs jaunuolis tikrino visų automobilių dureles, trenkė per veidrodėlius ir pasišalino. Pagal nurodytus požymius jaunuolis pastabėtas įbėgantis į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Užėjus į laiptinę girdėjosi moters šūkavimai, priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto, duris atidarė I. I., rėkdama, ką jos sūnus padarė, ko jį persekioja. Iš buto į laiptinę išbėgo agresyviai nusiteikęs jaunuolis – V. I., kuris, vartodamas necenzūrinius žodžius, griebė vyr. patrulį A. Š. už tarnybinės liemenės, bandydamas pargriauti jį ant žemės ir rėkdamas, kad užmuš. Sulaikinėjant minėtą pilietį, šalia stovėjusi A. I. stumdydamasi trukdė sulaikymui, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau tampė pareigūnus už tarnybinės liemenės bei stumdėsi. Mėginant jos sūnui uždėti antrankius, ji kelis kartus kumščiu sudavė pareigūnei D. K. į veido sritį, liepdama paleisti jos sūnų; teisme apklaustų liudytojais D. K. parodymais, kad prie (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo jaunuolį, atitinkantį iškvietime nurodytus požymius, kuris pamatęs pareigūnus įbėgo į namo laiptinę. Pareigūnai įėjo paskui ji, kažkuriame aukšte išgirdo moters šauksmus. Pakilo į šį aukštą ir pamatė atidarytas buto duris. Moteris šaukė, kad pareigūnai atstotų nuo jos sūnaus, reikalavo paleisti jį, nes jis nekaltas. Tuo metu iš buto išbėgo vaikinas ir puolė porininką A. Š.. Prasidėjo grumtynės. Moteris trukdė suimti vaikiną, tampė už liemenių, stumdėsi, liudytojai trenkė per veidą. Ji (D. K.) norėjo padėti porininkui uždėti vaikinui antrankius, bet moteris trukdė. Uždėti antrankių nepavyko, bei A. Š. parodymais, kad buto durys buvo atidarytos. Išėjo ši moteris (I. I.), iš paskos išbėgo jos sūnus ir puolė A. Š., prasidėjo grumtynės. V. I. buvo agresyvus, nevykdė reikalavimų, grasino užmušti. Liudytojas prispaudė jo galvą prie sienos, V. I. bandė trenkti galva. Norėjo V. I. uždėti antrankius. Jo motina kolegei tampė už liemenės, reikalavo paleisti jos sūnų. Tampė kolegei D. K. už liemenės, kelis kartus trenkė per veidą, paėmė telefoną ir žadėjo kažkam skambinti, grasino atleisti iš darbo.

Nors I. I. teigė, kad pareigūnai liudija netiesą, tačiau ir jos pačios parodymai, kad pareigūnai liepė jai nesikišti, tačiau ji norėjo prieiti prie sūnaus, nors D. K. ją stabdė ir neleido, ji vis tiek vis bandė prieiti prie sūnaus, – patvirtina, kad ji nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nesikišti ir pareigūnams priešinosi. Be to kaip matyti I. I. jos argumentų, ji buvo pasipiktinusi ir net neketino laikytis pareigūnų nurodymų. Pareigūnų suinteresuotumo ją apkalbėti nenustatyta, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais, kad tampė už pareigūnų liemenių ir sudavė pareigūnei į veido sritį.

I. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį ir padarymo aplinkybes, I. I. asmenybę (administracine tvarka nebausta), į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir, nors lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, jai skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, atitinkančios įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, sankcijų minimumą (ATPK 24 str. 30 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. I. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) Lt baudą.

I. I. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Lt baudą.

Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą I. I. paskirti 500 (penkių šimtų) Lt (144 EUR) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.