Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1819-259/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-22
Bylos Nr.
2S-1819-259/2009
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16762-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
Suinteresuotas asmuo
I. Č., V. Č.
Civilinė byla Nr.2S-1819-259/2009(Proceso Nr. 2-05-3-16762-2009-2)
Pirmos instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė(S)Procesinio dokumento kategorija 101, 129.11, 121.14, 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria suinteresuotas asmeniui I. Č. buvo paskirta bauda civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Č., V. Č. dėl baudos vykdymo procese skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-15 nutartimi (b.l.4-5) tenkino antstolio V. Z. pareiškimą dėl baudos skyrimo I. Č. ir skyrė jai 50 Lt baudą.

Teismas iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0137/09/03523 nustatė, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartis Nr. 2-1351-615/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi buvo nustatyta V. Č. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą D. Č. tvarka. Pagal nutarties rezoliucinės dalies 1 p. tėvas ieškovas V. Č. turi teisę ir pareigą paimti dukrą D. Č. iš atsakovės I. Č. gyvenamosios vietos ketvirtadienį ir šeštadienį, arba bet kurias dvi savaitės dienas iš eilės, prieš tai ne vėliau kaip likus vienai parai iš anksto įspėjęs atsakovę, ne anksčiau kaip 9 val. ryto ir parvesti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; jei vaiką ieškovas paima dviem dienoms iš eilės prieš tai iš anksto įspėjęs atsakovę, ieškovas turi teisės neparvesti vaiko kas vakarą iki 19 val., įpareigojant atsakovę I. Č. nurodytos tvarkos laikytis. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų teismas nustatė, jog I. Č. gyvenamosios vietos adresu buvo apsilankyta 2009-07-02 ir 2009-07-04 9 val. rytais, tačiau nei I. Č., nei D. Č. namuose rasta nebuvo. 2009-07-07 7.30 val. I. Č. namuose buvo rasta, antstolio patvarkymą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus priimti atsisakė, dėl susitikimų su D. Č. pareiškė, kad neturi laiko ir žada konsultuotis su advokatu, 2009-07-09 9 val. I. Č. vėl nerasta namuose. Teismas nustatė, jog 2009-07-02 antstolis patvarkymu įpareigojo I. Č. vykdyti nutartį Nr. 2-1351-615/2009. Šį patvarkymą 2009-07-07 I. Č. priimti atsisakė, su dokumentu susipažino, pranešė, kad vykdomą teismo nutartį gavo, apie gavimą nepasirašė (vykd. bylos l.1). 2009-07-09 buvo patikrintas antstolio įpareigojimo vykdymas ir nustatyta, jog I. Č. įpareigojimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-1351-615/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog I. Č. antstolio įpareigojimo dėl laikinųjų pasaugos priemonių nevykdė vieną kartą – 2009-07-09, nes 2009-07-02 ir 2009-07-04 antstolis dar nebuvo priėmęs patvarkymo dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį. Todėl, vadovaudamasis CPK 585 str., 2 d., skyrė I. Č. 50 Lt baudą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.12-15) suinteresuotas asmuo I. Č. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir antstolio V. Z. pareiškimo netenkinti, dėl šių motyvų:

1) V. Č. niekada labai nesidomėjo dukra D. ir nuo pat mažens ilgiau nei valandai mergaitė nėra pasilikusi viena su tėvu. V. Č. dukters akivaizdoje ne kartą elgėsi netinkamai – šaukė, barėsi, necenzūriniais žodžiais vadino I. Č.. Po tokio netinkamo tėvo elgesio, dukra pradėjo bijoti savo tėvo, o po to, kai V. Č. pabandė su antstoliais pasiimti dukrą iš namų, sutriko mergaitės miegas. Net ir darželio auklėtojos pastebėjo, jog nuo 2009 m. pavasario mergaitė tapo labai jautri, baikšti, greitai susijaudina, pravirksta, mažiau bendrauja su vaikais, tapo uždara (b.l.19). Po pakartotinių V. Č. reikalavimų išsivežti dukrą, t.y. po to, kai 2009-07-07 7.30 val. V. Č., atvykęs kartu su antstoliu, pareikalavo „atiduoti dukrą", nes kitaip bus kreipiamasi į teismą dėl nuobaudos skyrimo ir „vis tiek V. Č. galės pasiimti dukrą", I. Č. buvo priversta paaiškinti keturmetei mergaitei, jog jos tėvas V. Č. reikalauja, jog mama atiduotų dukrą tėvui išsivežti iš šeimos namų. Šio pokalbio pasėkoje dar labiau pablogėjo mergaitės dvasinė būklė, ji pasijautė itin nesaugi, pradėjo bijoti svetimų žmonių. Dėl tokios dukters sveikatos būklės buvo kreiptasi į gydytoją, kuri taip pat pastebėjo, jog apžiūros metu vaikas dirgus, nebendraujantis (ko anksčiau nebuvo), įsikibusi į mamą (b.l.17). Mergaitė buvo konsultuota neurologo, diagnozuota nervingumas, tobinio nerimo sutrikimas. Gydymui skirta medikamentai. 2009-04-30 dukra atsisakė važiuoti su tėvu, kas yra užfiksuota 2009-04-30 antstolio V. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 72/09/07 (b.l.21);

2) I. Č. dirba nuo 8.15 val. iki 17.15 val., o D. Č. lanko „Smalsučių" lopšelį-darželį nuo 8 val. iki 17.30 val. (b.l.18, 20). Šios aplinkybės buvo ir yra puikiai žinomos tiek V. Č., tiek ir antstoliams V. K. ir V. Z.. Todėl antstolis V. Z., atvykdamas į I. Č. ir D. Č. gyvenamąją vietą 2009-07-02, ketvirtadienį, darbo dieną 9 val. ryte, tikrai žinojo, jog nei I. Č., nei D. Č. namuose nebus. Nei apie 2009-07-02, nei apie 2009-07-04 antstolio atvykimus I. Č. nebuvo informuota, todėl 2009-07-04 (šeštadienį) ir negalėjo būti namuose, kadangi dar 2009-07-03 vakare išvyko į svečius pas Deimilės močiutę. Atsižvelgiant į tai, jog tiek V. Č., tiek antstoliui buvo ir yra žinomas I. Č. darbo grafikas, o taip pat į tai, jog dukra nenori važiuoti kartu su tėvu V. Č., antstolio V. Z. prašymas skirti I. Č. nuobaudą už Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutarties nevykdymą yra neteisėtas ir nepagrįstas, traktuotinas kaip piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis, nesivadovaujant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais;

3) I. Č. niekada netrukdė V. Č. bendrauti su dukra, tačiau jis pats su dukra bendrauti nesiekė ir nenorėjo. Tiek iš paties V. Č. elgesio, tiek iš jo pasakymų galima suprasti, jog V. Č. yra svarbu ne bendrauti su dukrele, o daryti I. Č. psichologinį spaudimą, jog ji išsikraustytų iš šeimos gyvenamosios vietos. Tokiu būdu V. Č. taip pat siekia pasirodyti tiek savo aplinkos žmonėms, tiek ir Kauno miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, koks jis yra „geras" tėvas;

4) kiekvienu atveju priimant sprendimą ir atsižvelgiant į tėvų interesus, prioritetu turi būti laikomi vaiko interesai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str.). V. Č. bendravimas su dukra iki 2009 m. pavasario buvo minimalus, todėl staigus bei agresyviai įgyvendinamas iki tol buvusio minimalaus V. Č. bendravimo su dukra tvarkos pasikeitimas (kai bendraujama buvo šeimos namuose, netoli esant mamai I. Č.) akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.25-28) suinteresuotas asmuo V. Č. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) I. Č. bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. I. Č. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutarties ir antstolio reikalavimų nevykdo piktybiškai, sistemingai ir nesant jokios pateisinamos priežasties, nors puikiai žino, jog 2009-04-01 nutartis yra įsiteisėjusi ir yra privaloma ir vykdytina besąlygiškai (CPK 18 str.). Tai, kad I. Č. nutarties nevykdo, patvirtina antstolio V. K. 2009-04-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 72/09/06 (b.l.31) bei antstolio V. Z. kreipimasis į teismą dėl baudos I. Č. skyrimo;

2) I. Č. skirta bauda yra labai maža. Baudos skyrimas jokios įtakos jos turtinei padėčiai neturės, tačiau turės didelę prevencinę reikšmę toliau vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartį;

3) I. Č. argumentai, kad neva pati dukra nenori bendrauti su tėvu, o I. Č. darbo dienomis nustatytu matymosi metu dirba, neatleidžia jos nuo teismo 2009-04-01 nutarties ir antstolio reikalavimų vykdymo, kadangi: pirma, dukra yra labai maža, įtakojama kartu su ja gyvenančios motinos ir savo savarankiškos nuomonės dar negali suformuluoti. Be to, vaiko teiginiai (nuomonė) neatleidžia I. Č. nuo pareigos sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu 2009-04-01 nutartyje nustatyta tvarka ir laiku. Tai ypač svarbu dabar, kai dėl I. Č. kaltės mergaitė jau net nebepažįsta tėvo; antra, jei I. Č. negali sudaryti sąlygų vaikui bendrauti su tėvu nutartyje nustatytu metu, ji gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Tačiau šios savo teisės I. Č. neįgyvendino, ir, nustatant laikinąsias apsaugos priemones, teismui nepateikė jokių duomenų, kad ji objektyviai negali įgyvendinti vaiko matymosi su tėvu tvarkos, kadangi vaikas yra darželyje, o ji dirba. Todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo nustatytos tokios, kokios yra nurodytos teismo 2009-04-01 nutartyje, ir jos yra privalomos.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.35-36) pareiškėjas antstolis V. Z. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) tik įvykdžius teismo sprendimą, įgyvendinamas teismo sprendimo privalomumo principas reglamentuojamas CPK 18 str. Vykdymo procesą reglamentuojančios proceso teisės normos be jokių išlygų taikomos visiems asmenims. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). I. Č. 2009-07-09 antstolio patvarkymu buvo įpareigota vykdyti teismo 2009-04-01 nutartį, tačiau dėl savo subjektyvios nuomonės to nepadarė. Įvykdydama teisėtą antstolio reikalavimą, I. Č. būtų užtikrinusi vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą, o neviršytų savo teisių interpretuojant savaip priimtą teismo sprendimą dėl V. Č. galimybės įgyvendinant savo teises ir pareigas dukros atžvilgiu. Elgdamasi kitaip, I. Č. pažeidė imperatyvias proceso teisės normas (CPK 585 str., 771 str.). CPK 18 str. nurodytas privalomumo principas nenumato jokių išlygų, todėl jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymas. I. Č., dėl suvaržyto darbo grafiko negalėdama pati dalyvauti vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo V. Č., galėjo per savo atstovus sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti suinteresuotam asmeniui savo teises ir pareigas;

2) antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese griežtai reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei LR teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. LR CPK VI dalies normos nenumato įgalinimų antstoliui, vykdant teismo, kitų institucijų priimtus sprendimus, spręsti, ar buvo teisingai priimtas vienas ar kitas sprendimas ir pačiam vykdyti teisingumą kitaip, nei numato vykdymo proceso normos. Teisingumo vykdymas yra išskirtinai teismo teisė, reglamentuota CPK 6 str., o ne antstolio funkcija. Todėl, I. Č. teiginys, kad antstolis ,vykdydamas priimtą teismo sprendimą, o ne atsižvelgdamas į jos nuomonę dėl dukros interesų, piktnaudžiauja jam suteiktais įgalinimais ir teisėmis, yra nepagrįstas;

3) CPK 585 str. įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumo institutas yra sukurtas antstoliui įgyvendinant suteiktus įgalinimus vykdant sprendimus, kitaip visas įsiteisėjusių sprendimų priverstinis vykdymas netektų prasmės. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str.). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (CPK 231 str.). CPK 585, 616, 771 str. įtvirtinta, jog teismai privalo reaguoti į tokius vykdymo procese nustatytus teisės pažeidimus. Nurodytos proceso teisės normos grindžiamos tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (LAT 2003-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1043/2003). I. Č. nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties, buvo pažeistas ne tik kitos proceso šalies, bet ir viešasis interesas, todėl nustačius nutarties nevykdymo faktą, teismo paskirta bauda yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0137/09/03523 nustatė, kad antstolio V. Z. kontoroje vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartis Nr. 2-1351-615/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šia nutartimi buvo nustatyta V. Č. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą D. Č. tvarka. Pagal nutarties rezoliucinės dalies 1 p. tėvas ieškovas V. Č. turi teisę ir pareigą paimti dukrą D. Č. iš atsakovės I. Č. gyvenamosios vietos ketvirtadienį ir šeštadienį, arba bet kurias dvi savaitės dienas iš eilės, prieš tai ne vėliau kaip likus vienai parai iš anksto įspėjęs atsakovę, ne anksčiau kaip 9 val. ryto ir parvesti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; jei vaiką ieškovas paima dviem dienoms iš eilės prieš tai iš anksto įspėjęs atsakovę, ieškovas turi teisės neparvesti vaiko kas vakarą iki 19 val., įpareigojant atsakovę I. Č. nurodytos tvarkos laikytis.

Teisėjų kolegija pažymi, jo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 04 01 nutartis nepakeista, nepanaikinta, todėl turi būti privalomai vykdoma. Įstatymų leidėjas yra nustatęs įsiteisėjusių sprendimų neįvykdymo pasekmes (LR CPK 771 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Č. 2009-07-02 antstolio patvarkymu įpareigota vykdyti Kauno miesto apylinkės nutartį Nr. 2-1351-615/2009. Šį patvarkymą 2009-07-07 I. Č. gavo (vykd. bylos l.1). 2009-07-09 buvo patikrintas antstolio įpareigojimo vykdymas ir nustatyta, jog I. Č. įpareigojimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-1351-615/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo. Esant šiai nustatytai aplinkybei, teisėjų kolegijos vertinimu bauda I. Č. paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriuose aptariamas netinkamas Č. elgesys su dukra, nurodomas Č. darbo grafikas, jos užimtumas, kadangi šios aplinkybės neturi jokio teisinės reikšmės skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje ir nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimų pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 09 15 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė