- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- II-191-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03245-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- H. I.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal H. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 10N-26688110-15, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10N-26688110-15, H. I. pripažintas kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį bei nubaustas subendrinta nuobauda – 160 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, dėl to, kad jis 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, Vilniuje, Antakalnio g. 14, kur leistinas greitis 50 km/h, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 32 km/h, be to, jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. I. skundu prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir nubausti atsakingą asmenį.
Skunde nurodoma, jog 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14 automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o N. A. a. k. (duomenys neskelbtini) kuris pripažino savo kaltę, tačiau pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą į tai neatsižvelgė. Pasak pareiškėjo, N. A. pažeidimo aplinkybes gali patvirtinti ir teisme.
H. I., be kita ko, pažymėjo, jog policijoje galimybė pasinaudoti vertėjo pagalba jam buvo suteikta tik iš trečio karto.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. atsiliepimu į H. I. skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad H. I. veika, kuomet jis 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, kur leistinas greitis 50 km/h, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 32 km/h, visiškai įrodyta, todėl pagal 124 straipsnio 4 dalį jis nubaustas pagrįstai. Policijos pareigūnas J. J., remdamasis stacionaraus greičio matavimo prietaiso „TPH III-SR, 593-100/60994“, 1615840“ parodymais, 2015 m. vasario 21 d. H. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124 straipsnio 4 dalį bei 124¹ straipsnio 8 dalį. Protokole buvo nurodyta, jog H. I. 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, kur leistinas greitis 50 km/h, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną greitį 32 km/h, be to jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. Tyrimo metu paaiškėjo, jog H. I. vairuotojo pažymėjimas vis tik galioja, todėl 2015 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir 2015 m. kovo 3 d. už padarytus pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį bei 124 straipsnio 4 dalį H. I. surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas Nr. 10N-26688110-15. Bylos nagrinėjime dalyvavo rusų kalbos vertėja J. K.. Nutarimas priimtas remiantis surinktų įrodymu visuma, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. I. paaiškino, jog jis davė mašiną A. B., o šis ją davė N. A. ir juos radaras nufotografavo, jis pats nevairavo, įvykio metu buvo namuose. Davė automobilį A. B., bet pastarasis gėrė ir davė jį N. A., kadangi buvo neblaivus. Vairuotojo pažymėjimą turėjo du metus, A. B. vairuotojo pažymėjimą turi tris ar keturis metus, o N. A. - daugiau nei du metus. Pirmą kartą nurodė, kad A. B. buvo už vairo, bet po to jam pasakė, kad tai N. A. buvo. Jis buvo policijoje su N. A., kuris padėjo surašyti paaiškinimą, nes jis pats prastai rusiškai kalba ir rašo. A. B. policijoje nebuvo. Jo automobilio tą dieną buvo pasibaigęs draudimas. Jis sumokėjo baudą.
Teismo posėdžio metu liudytojas N. A. parodė, jog įvykio dieną jam paskambino A. B., jis su juo susitiko, nuo pastarojo dvelkė alkoholiu. Tai buvo kažkur per pietus. Jie pasikalbėjo, A. B. sakė, kad jam reikia nuvažiuoti į centrą susitikti su merginomis, todėl jis (N. A.) sėdo prie vairo ir jie nuvažiavo. Radaro nepastebėjo. Kai nuėjo į policiją su H. I., nenurodė, kad tai jis vairavo, nes pats to neprisiminė, ši aplinkybė išaiškėjo vėliau pakalbėjus su A. B.. Jis su A. B. važiavo prie Katedros aikštės, po to Trakų g., į ten jie vyko nuo Saulėtekio, tiksliau susitiko su A. B. prie „Rimi“ parduotuvės Antakalnyje, jis ten tuo metu gyveno. Šiuo metu draugas gyvena Baku. Nepamena, kuris greičio matuoklis nufotografavo, tik po to prisiminė, kad jis tuo momentu vairavo. Prieš du metus irgi buvo nufotografavęs matuoklis, tada jis matė, o šį kartą, tiesiog nepastebėjo, kadangi tai buvo dieną, be to, grojo muzika, jie kalbėjosi, todėl neatkreipė dėmesio, tiesiog norėjo kuo greičiau nuvežti A. B., nes šis išgėręs niekus šneka. Atvykus į policiją, sakė, kad A. B. vairavo, nes tuo metu tikrai neprisiminė, o pakalbėjus su A. B., prisiminė, tuomet vėl nuėjo į policiją ir parašė rašytinį paaiškinimą. Tiesiog H. I. automobilį daug kas vairuoja, tokie jų santykiai. Policijoje net nepaaiškino nieko, tik parodė fotografiją ir sakė, bus bauda. Vienam protokole parašyta, kad H. I. gailisi ir sutinka su pažeidimu - tai jis už H. I. parašė, nes šis nemoka rašyti rusiškai, be to nebuvo vertėjo. Jis tuo metu apie smulkmenas negalvojo, tai buvo vakaras, policijoje sakė, kad bus bauda, todėl jis tiesiog išvertė draugui ir parašė. Policija sakė, rašyti, kad gailisi, jis parašė ir tik davė H. I. pasirašyti. Paskui policija paėmė H. I. teises ir tik po to jie suprato, apie ką yra kalba. Jis vairavo tą dieną automobilį, o vakare jau buvo grąžinta mašina, nežinojo tuo metu, kai važiavo, kad mašina nedrausta, nes dokumentai buvo A. B. duoti ir jis nežiūrėjo į knygelę.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. I. skundas tenkintinas, Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 10N-26688110-15 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. I. nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 284 straipsnyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, visų pirma privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar būtent tas asmuo kaltas jo padarymu ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Sprendžiant dėl asmens kaltės svarbu pažymėti, jog teismas gali konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ir t. t. Tokia išvada išplaukia analizuojant ATPK 257 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas taip pat spęstina, jog įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu – nėra išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog jų nepakanka neabejotinai išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. I. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos jis buvo nubaustas 2015 m. kovo 3 d. Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. nutarimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paties skundžiamo nutarimo, jis visų pirma grindžiamas pareiškėjo H. I. paaiškinimais, kurie tyrimo metu išties nebuvo nuoseklūs. Štai 2015 d. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas H. I. rašytinis paaiškinimas, jog jis kaltas, labai gailisi, daugiau taip nedarys (b. l. 17), tuo tarpu 2015 m. vasario 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įvykio metu jo automobilį vairavo kitas asmuo – A. B. (b. l. 20), o jau 2015 m. kovo 3 d., nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylą, H. I. teigė, jog 2015 m. vasario 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną už vairo buvo A. B., todėl, kad tuo metu buvo tuo įsitikinęs, o vėliau paaiškėjo, kad jo automobilį tąsyk vairavo N. A., kuris ir pats tai pripažino (b. l. 18). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai tyrimo metu nebuvo nuoseklūs, šiuo konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą ir dėl tokių paaiškinimų neteisingumo ar melagingumo. Priešingai, teismo įsitikinimu, pirmiau aptarta H. I. įvykio versija byloje taip ir liko nepaneigta. Apklausiamas teisme H. I. paaiškino, jog jis davė mašiną A. B., o šis ją davė N. A. ir juos radaras nufotografavo, jis pats nevairavo, įvykio metu buvo namuose. Davė automobilį A. B., bet pastarasis gėrė ir davė jį N. A., kadangi buvo neblaivus. Pirmą kartą nurodė, kad A. B. buvo už vairo, bet po to jam pasakė, kad tai N. A. buvo. Jis buvo policijoje su N. A., kuris padėjo surašyti paaiškinimą, nes jis pats prastai rusiškai kalba. Taigi, pareiškėjas apklausiamas teisme laikėsi savo galutinės pozicijos, jog automobilio įvykio metu jis nevairavo, gana išsamiai atskleidė savo ankstesnių paaiškinimų nenuoseklumo priežastis. Šiame kontekste svarbūs liudytojo N. A. parodymai, kurie iš esmės yra palankūs administracinėn atsakomybėn patrauktam H. I. bei neprieštarauja jo išdėstytiems paaiškinimams. Minėtas liudytojas teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną jam paskambino A. B., jis su juo susitiko, nuo pastarojo dvelkė alkoholiu. Tai buvo kažkur per pietus. Jie pasikalbėjo, A. B. sakė, kad jam reikia nuvažiuoti į centrą susitikti su merginomis, todėl jis (N. A.) sėdo prie vairo ir jie nuvažiavo. Radaro nepastebėjo. Kai nuėjo į policiją su H. I., nenurodė, kad tai jis vairavo, nes pats to neprisiminė, ši aplinkybė išaiškėjo vėliau pakalbėjus su A. B.. Jis su A. B. važiavo iki Katedros aikštės. Atvykus į policiją, sakė, kad A. B. vairavo, nes tuo metu tikrai neprisiminė, o pakalbėjus su A. B., prisiminė, tuomet vėl nuėjo į policiją ir parašė rašytinį paaiškinimą. Policijoje net nepaaiškino nieko, tik parodė fotografiją ir sakė, bus bauda. Vienam protokole parašyta, kad H. I. gailisi ir sutinka su pažeidimu – tai jis už H. I. parašė, nes šis nemoka rusiškai rašyti. Jis tuo metu apie smulkmenas negalvojo, tai buvo vakaras, policijoje sakė, kad bus bauda, todėl jis tiesiog išvertė draugui ir parašė. Policija sakė, rašyti, kad gailisi, jis parašė ir tik davė H. I. pasirašyti. Paskui policija paėmė H. I. teises ir tik po to jie suprato, apie ką yra kalba. Pažymėtina, jog teismo vidinį įsitikinimą dėl liudytojo N. A. nurodytos aplinkybės apie tai, kad policijoje, jiems sakė, jog bus skiriama tik bauda, t. y. tinkamai nebuvo išaiškinta apie gresiančią atsakomybę bei sankcijas, ir tik tai įtakojo 2015 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotą H. I. kaltės pripažinimą, iš dalies stiprina ir tai, jog byloje nėra duomenų, apie tai, kad surašant 2015 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvavo vertėjas. Taigi Institucijos pareigūnė priimdama skundžiamą nutarimą iš esmės pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę naudotis vertėjo paslaugomis, o kartu ir teisę į gynybą, kadangi tiek H. I., tiek vertėjauti bandęs N. A., bandydami išsiaiškinti su policijos pareigūnais rusų kalba nedalyvaujant vertėjui, išties galėjo sąžiningai klysti ir tik dėl to, negresiant sunkesnėms pasekmėms, pasirinkti lengvesnį problemos sprendimo būdą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protokole esantis paaiškinimas surašytas rusų kalba, o joks vertimas nėra pateiktas. Dar daugiau, pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, jame nurodė, jog iš stacionaraus matuoklio nuotraukos, kurioje užfiksuotas H. I. priklausantis automobilis „BMW“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijantis leistiną greitį, matyti, kad jį vairuoja pats automobilio savininkas, bet ne jo nurodytas asmuo N. A. (b. l. 6). Teismo vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. Byloje esančioje Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-25561853-15 nuotraukoje, asmens, įvykio metu vairavusio minėtą automobilį, siluetas vos įžiūrimas, todėl taip ir lieka neaišku, kuo vadovaudamasi ir kokiu būdu pareigūnė atskyrė, jog jį vairavo būtent H. I., bet ne N. A., kuris, kaip pats teigė ne tik teismo posėdžio, bet ir tyrimo metu (b. l. 7).
Pažymėtina, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismo nuomone, vertinant šią situaciją, faktines bylos aplinkybes ir pirmiau aptartus prieštaravimus ne formaliai, o vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas H. I. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tokiu būdu, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte įstatymų leidėjo įtvirtintą nuostatą, kad tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla H. I. nutrauktina.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu liudytojas N. A. prisipažino, jog tai jis 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., vairavo H. I. priklausantį automobilį „BMW“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir viršijo leistiną greitį 32 km/h, atsakingai institucijai parneština, jog jo veiksmuose galimai yra ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10N-26688110-1 ir H. I. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, jog N. A. veiksmuose dėl 2015 m. vasario 7 d. įvykio galimai yra Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.