Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo M. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. gruodžio 8 d. M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. spalio 31 d., apie 15.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,67 promilės), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie M. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Skundžiamu 2017 m sausio 23 d. nutarimu Tauragės rajono apylinkės teismas M. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucijos nuomone, Tauragės rajono apylinkės teismas, nutraukdamas M. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi būti panaikintas dėl toliau nurodytų priežasčių.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą M. V. už tai, kad jis 2016-10-31, apie 15.39 val., (duomenys neskelbtini) sav., vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,67 promilės.

Tauragės rajono apylinkės teismas savo nutarimą motyvavo tuo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, kad M. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Institucijos nuomone, administracinėje medžiagoje yra surinkta pakankami įrodymų, kad M. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus.

Teismas visiškai nesirėmė šiuo atveju pranešėjo S. S. paaiškinimu apie tai, jog jis, būdamas kieme su mažamečiais vaikais ir aiškiai matydamas M. V. vairuojamą automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes gerai pažįsta M. V. ir žino, koks jo automobilis, kadangi gyvena viename kaime, iš karto, t. y. 15.39 val., iškvietė policijos pareigūnus. Šie duomenys paneigia M. V. iškeltą gynybos versiją, jog 15.39 val. jis buvo bute, kur su giminaičiais pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus.

Teismas taip pat nesirėmė policijos pareigūnų R. Š. ir S. M. paaiškinimais, kad atvykę pas M. V. į kiemą ir patikrinę automobilio variklį, nustatė, jog šis yra karštas. Teismo samprotavimas, kad neseniai važiuoto automobilio variklis negali būti karštas (atkreipiant dėmesį, jog S. S. paaiškinime nurodyta aplinkybė, jog M. V. važinėjo pavojingai manevruodamas, prasukdamas automobilio ratus, tai patvirtino ir įvykio vietoje buvę bei matę automobilio padangų žymes policijos pareigūnai R. Š. ir S. M.), Institucijos nuomone, yra niekuo nepagrįstas, nes nuo pranešimo policijai ir pareigūnų atvykimo pas M. V. galėjo būti praėję tik apie 20 minučių. Teoriškai po stipraus manevravimo, dėl didelių variklio apsukų po 20 minučių automobilio variklis tikrai gali būti labai karštas.

Teismas neatkreipė dėmesio, jog kaip liudytojai apklausti V. V. ir A. P. yra artimi M. V. giminaičiai (V. V. yra M. V. tėvas, A. P. yra M. V. dėdė). V. V. nurodė, jog jam atėjus 14.30 val., sūnus M. V. jau buvo pas A. P. ir gėrė alų, tačiau pats M. V. nurodė, jog pradėjo vartoti alkoholį tik 15.20 val., todėl darytina prielaida, jog šie liudytojai gali būti šališki ir neobjektyvūs, tai yra suinteresuoti M. V. bylos baigtimi.

Taip pat kyla klausimas dėl M. V. girtumo būsenos 16.00 val., kai atvyko policijos pareigūnai, nes, pasak teismo, nuo jų atvykimo iki girtumo nustatymo praėjo apie 50 minučių. Per minėtą laiko tarpą nuo 16.00 val. iki 16.49 val. M. V. nevartojo jokio alkoholio. 16.49 val. M. V. nustatytas 2,67 promilės girtumo laipsnis. Todėl kyla klausimas, kokio girtumo laipsnio jis buvo 16.00 val., kai atvyko policijos pareigūnai arba 15.39 val., kai buvo gautas S. S. pranešimas apie vairuojamą automobilį. Sunkiai suvokiama, kaip M. V. per 40–50 minučių, išgėręs su dviem giminaičiais tik tris–keturis litrus alaus, prisigėrė iki sunkaus girtumo laipsnio, viršijančio 2,67 promiles, nes minėtas girtumas nustatytas tik 16.49 val.

Teismo prielaida, kad M. V. vartojo alkoholinius gėrimus išvakarėse, svečiuodamasis pas N. M., ir dėl to kitą dieną vakarykščiai vartotas alkoholis turėjo didesnį poveikį jo organizmui, sunkiai suvokiamas, nes darytina išvada, kad M. V., pradėjęs vartoti įvykio dieną alų, jau buvo apgirtęs, nes išgerti trys–keturi litrai alaus su dviem giminaičiais sukėlė tokį didelį girtumo laipsnį. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog M. V. jau pradėjęs gerti alų buvo neblaivus.

M. V. jau yra baustas anksčiau už įvairius KET pažeidimus, iš jų net tris kartus už vairavimą esant neblaiviam, taip pat daug kartų baustas už įvairius kelių eismo, viešosios tvarkos pažeidimus, tai rodo, jog iš savo ankstesnių padarytų pažeidimų jis nedaro jokių išvadų, negerbia jokių visuomenės priimtų normų. Tokio pobūdžio pažeidimai ypač pavojingi visuomenės saugumui. Institucijos nuomone, kiekvienas pilietiškas, neabejingas, aktyvus visuomenės narys, pastebėjęs negatyvius reiškinius, o ypač neblaivius vairuotojus, turėtų nedelsdamas apie tai pranešti policijai, žinodami, jog neblaivūs vairuotojai sulauks atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.

Institucijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. V. veika turi būti kvalifikuojama pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 3¹ straipsnyje nustatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad M. V. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, surašytas iki 2017-01-01, teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. spalio 31 d. 15.45 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) g. pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas, kaip įtariama, neblaivus. Apie šie įvykį Bendruoju pagalbos centro telefonu 2016-10-31 15.39 val. pranešė S. S.. Pastarasis atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, jog jis matė, kad automobilį vairavo M. V., nes jis gyvena kaimynystėje, nurodė, kad, jo nuomone, M. V. buvo neblaivus, nes pavojingai apsisukinėjo, jis girdėjo kažkokį garsą, todėl pamanė, kad jis atsitrenkė į medį, todėl iš karto į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes pareigūnai apžiūrėjo medį, tačiau atsitrenkimo nesimatė, nufotografavo keliuką ir nuvažiavo į M. V. kiemą. Šalia namo rado pastatytą „Audi“ markės raudoną automobilį. Nustatė, kad automobilis neapgadintas. Nuėję į butą rado M. V. ir dar du vyriškius, jie vartojo alkoholį. Paklausę M. V., ar jis vairavo automobilį, pastarasis nurodė, kad vairavo, tačiau teigė, kad važiavo prieš valandą ar dvi, o grįžęs gėrė alų. Pasak policijos pareigūnų R. Š. ir S. M., matėsi, kad M. V. neblaivus, šis nurodė, kad alų gėrė parvažiavęs. Pareigūnai nurodė, kad matė bute alaus butelius, kiek jų buvo išgerta, neskaičiavo. Patikrinus M. V. alkotesteriu 16.49 val. jam buvo nustatytas 2,67 promilės neblaivumo laipsnis.

Skundžiamą nutarimą priėmęs Tauragės rajono apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad pranešimas policijoje gautas 15.39 val., jog kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. M. paaiškino, kad į įvykio vietą atvyko maždaug po 10 minučių, įvykio aplinkybes vietoje aiškinosi apie 10–15 minučių, bendravo su liudytoju S. S., fotografavo jo nurodytas automobilio vėžes, aiškinosi, ar nebuvo eismo įvykio, atsitrenkiant į medį, ir tik po to vyko į M. V. namus, padarė išvadą, kad pareigūnai į M. V. dėdės A. P. butą atvyko apie 16.00 – 16.10 val., taigi M. V. su kompanija vartojus alkoholinius gėrimus – 7.5 laipsnių stiprumo alų – apie 40–50 minučių, tam, teismo vertinimu, visiškai pakako laiko suvartoti tokį alkoholio kiekį, kuris sukeltų sunkų girtumo laipsnį. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad tiek M. V., tiek liudytoja N. M. savo rašytiniuose paaiškinimuose bei apklausiami teismo posėdžio metu parodė, jog alkoholinius gėrimus M. V. vartojo ir išvakarėse, lankydamasis N. M. namuose, ir, teismo nuomone, preziumuojant, kad M. V. iš sesers namų išvažiavo jau išsiblaivęs, alkoholio vartojimas ir kitą dieną turėjo pagreitinti M. V. apgirtimą, tam, teismo nuomone, įtakos taip pat turėjo ir tai, jog, kaip nurodė, M. V. ir kaip liudytojai teisme apklausti V. V. ir A. P., kartu su M. V. vartoję alkoholį, alų jie gėrė nevartodami užkandžių. Aplinkybės, kiek ir kokio alkoholio turėjo kompanija, kokį kiekį jo buvo tą dieną išgėręs M. V., policijos pareigūnai nenustatinėjo, taigi objektyvių duomenų, kiek iki atvykstant policijos pareigūnams alkoholio buvo išgėręs M. V., byloje nėra. Pats M. V. teigė atsinešęs pas A. P. pakuotę su šešiais 1 litro talpos alaus buteliais, kartu su juo alkoholį vartoję V. V. ir A. P. turėtų ir išgertų butelių skaičiaus, greičiausiai dėl girtumo, nurodyti negalėjo. Įvertinęs šių duomenų visumą teismas padarė išvadą, jog M. V. pateikta versija, kad per laiko tarpą nuo atvykimo į liudytojo A. P. butą iki policijos pareigūnų atvykimo jis išgėrė 3–4 litrus stipraus alaus, nėra paneigta, juo labiau, kad nėra jokios aprobuotos metodikos nustatyti konkretaus asmens apgirtimo laiką ir laipsnį suvartojus tam tikrą kiekį alkoholio.

Apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. V. su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus – 7,5 laipsnių stiprumo alų – apie 40–50 minučių ir šio laiko visiškai pakako suvartoti tokį alkoholio kiekį, kuris sukeltų sunkų girtumo laipsnį, padaryta nevisiškai tiksliai įvertinus bylos duomenis ir neišnaudojus visų įstatymo numatytų galimybių išsklaidyti byloje kylančias abejones.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pranešimas apie pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas, kaip įtariama, neblaivus, policijoje buvo gautas 2016-10-31 15.39 val., pajėgos išsiųstos 15.45.18 val., atvykimo laikas – 15.54.12 val. (b. l. 3). Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas S. M. nurodė, kad įvykio aplinkybes vietoje aiškinosi apie 10–15 minučių, po to nuvyko į M. V. kiemą, jis, kaip nurodė pats pranešėjas S. S., yra už 200–300 metrų nuo jo namų. Taigi, įvertinus tai, kad policijos pajėgos pagal gautą pranešimą buvo išsiųstos 15.45 val., atvyko 15.54 val., įvykio aplinkybes pareigūnai aiškinosi apie 10–15 min., taip pat tai, kad atstumas nuo pranešėjo A. S. namų iki M. V. kiemo yra apie 200–300 metrų (nuvažiuoti tokį atstumą užtenka vos keleto minučių), akivaizdu, kad policijos pareigūnai į M. V. dėdės A. P. namus turėjo atvykti ne vėliau kaip po pusvalandžio (kaip minėta, pranešimas gautas 15.39 val., policijos pareigūnai atvyko 15.54 val., įvykio aplinkybes aiškinosi 10–15 min., nuvažiuoti 200–300 metų atstumą (iš S. S. kiemo iki M. V. kiemo) užtenka kelių minučių), t. y., kaip teisingai nustatė teismas – 16.00–16.10 val. Taigi, preziumuojant, kad jei M. V. vairavo blaivus (tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į įvykio dalyvių parodymų prieštaravimus bei į tai, kad, teismo vertinimu, S. S., būdamas savo kieme, esančiame maždaug už 60 metrų, iš tokio atstumo negalėjo matyti, ar vairuotojas išoriškai tuo metu atrodė neblaivus), laikas, kai jis pradėjo vartoti alkoholį, kol atvyko policijos pareigūnai, yra 30 minučių, o ne 40–50 minučių, kaip neteisingai nustatė apylinkės teismas. Įvertinus tai, jog, kaip nurodė pats M. V. ir kartu su juo alkoholį vartoję V. V. ir A. P., jog jie gėrė 7,5 laipsnių stiprumo alų ir, kaip nurodė M. V., atvykus pareigūnams jis vienas buvo išgėręs 3–4 vieno litro talpos butelius alaus, daryti neabejotiną išvadą, kad per pusvalandį jo išgertas nurodytas alaus kiekis sukėlė sunkų girtumo laipsnį (2,67 promilės), kuris M. V. buvo nustatytas 16.49 val. (b. l. 9) (apie 16.00 – 16.10 val. atvykus policijos pareigūnams M. V. alkoholio nebevartojo), apygardos teismo vertinimu, negalima. Išsiaiškinti šią aplinkybę būtinos specialios žinios, todėl būtina apklausti specialistą (ekspertą).

Neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl M. V. kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šis proceso teisės pažeidimas laikytinas esminiu, sukliudžiusiu teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Kadangi reikalingas papildomas įrodymų tyrimas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos M. V. nutraukimo naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarimą ir grąžinti M. V. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.