Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-21 · Administracinė byla Nr. I-2967-1066/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
I-2967-1066/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis (pran.)
Pareiškėjas
Z. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos medicinos bibliotekos
Administracinė byla Nr. I-2967-1066/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01173-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henriko Sadausko, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Oksanai Babaitienei,dalyvaujant pareiškėjui Z. V.,atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovui R. P.,trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos medicinos bibliotekos atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medicinos biblioteka, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi su patikslintu skundu, kuriuo (įvertinus teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria skundas priimtas tam tikroje dalyje, rezoliucinę dalį) prašo: 1) pateikti Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus, įsakymus ir informaciją dėl Lietuvos medicinos bibliotekos šiuolaikinio informacinio centro projektavimo ir statybos Santariškių medicinos miestelyje Vilniuje; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. priimti.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:

2.1. 2018 m. lapkričio 7 d. Vyriausybės pasitarime protokoliniu sprendimu buvo Sveikatos apsaugos ministerijai pavesta likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką (toliau – ir LMB). Be įstatymų leidėjų valios bibliotekos nebuvo galima likviduoti pagal Bibliotekų įstatymo 7 straipsnio nuostatas. Taip pat buvo reikalingas Kultūros ministerijos sutikimas, tačiau su ja nebuvo šis žingsnis derintas. Įvairūs asmenys ir asmenų grupės kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų atšauktas sprendimas likviduoti biblioteką. Seimas nepriėmė svarstymui Bibliotekų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projekto, todėl tolimesni likvidavimo veiksmai turėjo būti sustabdyti.

2.2. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. vadovaudamasis Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio pagrindu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydamas: 1) skubiai pateikti Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus, įsakymus ir informaciją dėl Lietuvos medicinos bibliotekos šiuolaikinio informacinio centro projektavimo ir statybos Santariškių medicinos miestelyje Vilniuje; 2) atsižvelgti ir į dalykinę informaciją apie šios bibliotekos veiklą, kuri pateikta 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų raštu Vyriausybei, Seimo valdybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai, 3) panaikinti Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. pasitarimo protokolo Nr.49 nutarimą pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką; 5) tęsti Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų vykdymą dėl Lietuvos medicinos bibliotekos šiuolaikinio informacinio centro projektavimo ir statybos Santariškių medicinos miestelyje Vilniuje. Pareiškėjas gavo 2019 m. sausio 7 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr.(4.1.20-141) 10-78, kuriuo išvis nepasisakyta dėl LMB funkcijos - duomenų ruošimo. Rašte pateikta nuoroda neleidžia gauti prašomos informacijos. 2019 m. sausio 9 d. kreipėsi į Ministrą Pirmininką prašydamas priimti jį be eilės kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą.

2.3. Atsakovas nepateikia informacijos, kokiu pagrindu jis priėmė LR Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. pasitarimo protokolo Nr. 49 4 punkto nutarimą likviduoti LMB ir nepriima jo kaip Nepriklausomybės Akto signataro. Atsakovas nepateikė atsakymo į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. prašymą ir 2019 m. sausio 9 d. papildymą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad protokolinis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vykdant Seimo patvirtintą Vyriausybės programą. Todėl atsakovas disponuoja prašoma pateikti medžiaga. Todėl atsakovo elgesys vertintinas kaip neveikimas (vilkinimas). Tuo pažeista Konstitucija, Viešojo administravimo 8 straipsnis, gero administravimo principas. Taip pat pažeista pareiškėjo teisę gauti informaciją.

2.4. Pareiškėjas pateikė argumentus, kodėl LMB veikla yra svarbi.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad Vyriausybės kanceliarija turėtų kompeksiškai atsakyti į patiektą paklausimą, o ne persiųsti prašymą ministerijoms. Nesutiko su atsakovės argumentu, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes būtent Kanceliarijai pavesta spręsti organizacinius Ministro Pirmininko reikalus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – ir Kanceliarija) pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Dėl reikalavimo pateikti sprendimus, įsakymus ir informaciją dėl LMB šiuolaikinio informacinio centro projektavimo ir statybos Santariškių medicinos miestelyje:

Šalies argumentai

3.1.1. Pareiškėjui prašoma informacija buvo suteikta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, 116 punkto antrojoje pastraipoje numatyta, kad: „Vyriausybei ar Ministrui Pirmininkui adresuoti Lietuvos Respublikos piliečių, kitų asmenų prašymai ir skundai, jeigu prašymo ar skundo nagrinėjimas nepriskirtinas jų kompetencijai, Vyriausybės kanclerio ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu persiunčiami kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai pranešama prašymą ar skundą pateikusiam asmeniui“. Pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. raštas pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalį prašymą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms. Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. (1.1.20 - 141)10-78 (atsiliepimo priedas Nr. 2) pateikė išsamų atsakymą į minėtą pareiškėjo paklausimą, kartu pateikdama internetinę nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą visų sveikatos apsaugos valdymo srities įstaigų optimizavimo medžiagą ir nurodydama, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra priėmusi jokių sprendimų, susijusių su Medicinos bibliotekos perkėlimu į Santariškių medicinos miestelį Vilniuje, taip pat pažymėdama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. pasitarimo protokole Nr. 49 išdėstyta pozicija nelaikytina sprendimu likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką. Į pareiškėjo paklausimą atsakydama Kultūros ministerija, 2019 m. sausio 9 d. rašte Nr. S2-65 (atsiliepimo priedas Nr. 3) pažymėjo, kad sprendimus dėl Lietuvos medicinos likvidavimo priima Sveikatos apsaugos ministerija, kaip šios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

3.1.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad Kanceliarija persiuntė prašymą Sveikatos apsaugos ministerijai, turėjo teisę jį skųsti vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, t. y. per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Kanceliarijos įteikimo pareiškėjui dienos. Tuo tarpu pareiškėjas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, numatančia galimybę skųsti viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus) per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Atsižvelgiant į tai, kad Kanceliarijos elgesio negalima traktuoti kaip neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, manytina, kad šioje apimtyje byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą, nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti.

3.1.3. Pareiškėjo reikalavimo nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes Vyriausybė nėra priėmusi jokių sprendimų, susijusių su LMB likvidavimu, apie projektavimo ir statybos procesus informacijos nevaldo.

3.2. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministrą Pirmininką be eilės priimti pareiškėją:

3.2.1. Kanceliarija šio pareiškėjo reikalavimo vykdymo apimtyje nepagrįstai įvardijama atsakove. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kanceliarija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - padėti vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, 8 punkte taip pat numatyta, jog kanceliarijos veiklos tikslas - padėti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų akivaizdu, jog kanceliarija yra tik Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Ministrą Pirmininką aptarnaujanti valstybės įstaiga, t. y., ji negali savarankiškai priimti sprendimų klausimais, kurie priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ministro Pirmininko kompetencijai. Taigi, Kanceliarija negalėtų įgyvendinti pareiškėjo skunde išdėstyto prašymo ir priimti pareiškėją be eilės pas Ministrą Pirmininką, nes Kanceliarija šių klausimų nesprendžia, todėl iš pareiškėjo patikslinto skundo netgi neaišku, koks konkrečiai Kanceliarijos neveikimas šiuo atveju yra skundžiamas ir kokį pažeidimą Kanceliarija turėtų pašalinti palankaus pareiškėjui teismo sprendimo atveju (pažymėtina, kad Kanceliarija Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nepažeidė ir negalėjo pažeisti. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012) seka, jog už tinkamai (kartu ir įgyvendinamai) suformuotą reikalavimą yra atsakingas pats pareiškėjas. Netinkamai suformuotas reikalavimas, kuris neišplaukia iš teisės aktais nustatytos institucijų kompetencijos, yra savarankiškas pagrindas tokį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pats pareiškėjas, nors skunde atsakove nurodo Kanceliariją, prašo teismo dėl pareiškėjo priėmimo įpareigoti ne Kanceliariją, o Ministrą Pirmininką.

3.2.2. Neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus nebuvo, nes 2019 m. sausio 9 d. pareiškėjo prašymą užregistravus ir perdavus Ministrui Pirmininkui (kadangi prašymas buvo adresuotas Ministrui Pirmininkui asmeniškai), Ministro Pirmininko biuro vadovė Živilė Navickaitė-Babkin telefonu susisiekė su pareiškėju ir informavo, kad dėl didelio Ministro Pirmininko užimtumo ir iš anksto suplanuotos darbotvarkės artimiausiu metu Ministras Pirmininkas pareiškėjo negalės priimti. Pažymėtina, kad pareiškėjas, suteikus jam šią informaciją, jokios neigiamos reakcijos neišreiškė ir pakartotinai į Ministro Pirmininko biurą dėl susitikimo su Ministru Pirmininku nesikreipė.

3.2.3. Formaliai pareiškėjo skunde išdėstytas reikalavimas net ir negalėtų būti įvykdytas, nes jokia priėmimo pas Ministrą Pirmininką „eilė“ nėra sudaroma. Be to, manytina, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas negalėtų būti aiškinamas, kaip suteikiantis teisę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui reikalauti, kad dėl susitikimo su Ministru Pirmininku signataro pageidaujamu laiku, turėtų būti nukeliami kiti prieš tai suplanuoti oficialūs Ministro Pirmininko susitikimai (tame tarpe ir su užsienio valstybių delegacijų atstovais), vizitai ir pan.

3.2.4. Teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad praleistas terminas apskųsti atsakymus pareiškėjui. Pareiškėjui atsakymai buvo pateikti, todėl neveikimo nebuvo. Paaiškino, kad Kanceliarija nėra tinkamas atsakovas. Dėl priėmimo nurodė, kad Ministro Pirmininko biuro vadovė informavo pareiškėją, kad artimiausiu susitikti Ministras Pirmininkas negali. Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnis aiškintinas tokiu būdu, kad signataras gali būti priimtas be eilės esant fizinei eilei, taigi ne šiuo atveju, nes tokia eilė apskritai nesudaroma, su fiziniais asmenimis Ministras Pirmininkas nesusitikinėja. Bendraujant telefonu pareiškėjas pageidavo susitikti iš karto, kito laiko susitikimui nepasiūlė, todėl mano, kad pareigą dėl susitikimo Kanceliarija įvykdė.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medicinos biblioteka pateikė atsiliepimą į skundą. Paaiškino, kad bibliotekos statusą reglamentuoja Bibliotekų įstatymo 7 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad biblioteka yra valstybinės reikšmės biblioteka. Pritarė pareiškėjo teiginiams dėl bibliotekos švietėjiškos reikšmės. 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1191 buvo patvirtintas Santariškių medicinos miestelio detalusis planas, kuriame buvo numatytas ir paskirtas 0,5 ha buvo numatyta pastato iki 9 000 kv. m. statybos galimybė bei preliminariais vertinimais buvo planuojama perkelti LMB ir kitas įstaigas (Nacionalinį transplantacijos biurą, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kt.), kurios šiuo metu neturi tinkamų patalpų arba išleidžia dideles sumas. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-6169-01 LMB neatlygintinai naudotis perduotas 5000 kv. m. sklypas Nr.27, P. B. g. (duomenys neskelbtini) SAM kancleris pateikė raštą, kuriuo išreiškė sutikimą dėl LMB perkėlimo į į Santariškių medicinos miestelį ir neprieštaravo, kad LMB dėl patikėjimo teise valdomo turto atnaujinimo kreiptųsi į VĮ Turto banką. 2014 m. sveikatos apsaugos ministrės įsakymu buvo skirta lėšų LMB techninei projektavimo užduočiai atlikti. Atlikta LMB naujo pastato statybos galimybių studija. LMB pritaria pareiškėjo susirūpinimui dėl LMB likimo ir fondų išsaugojimo. Dėl įpareigojimo Ministrą pirmininką susitikti mano pasisakyti būtų nekorektiška. Dėl prašymo suteikti informaciją neprieštarauja, kad ji būtų suteikta.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus paaiškino, kad visus žinomus dokumentus pateikė, dauguma jų buvo seni, naujų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. raštu (b. l. 21) kreipėsi į Ministrą Pirmininką prašydamas: 1) skubiai pateikti Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) sprendimus, įsakymus ir informaciją dėl Lietuvos medicinos bibliotekos šiuolaikinio informacinio centro projektavimo ir statybos Santariškių medicinos miestelyje Vilniuje; 2) atsižvelgti ir į dalykinę informaciją apie šios bibliotekos veiklą, kuri pateikta 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų raštu Vyriausybei, Seimo valdybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai, 3) panaikinti Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. pasitarimo protokolo Nr.49 nutarimą pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką; 5) tęsti Vyriausybės ir SAM sprendimų vykdymą dėl Lietuvos medicinos bibliotekos šiuolaikinio informacinio centro projektavimo ir statybos Santariškių medicinos miestelyje Vilniuje. Kanceliarija šį prašymą 2018 m. gruodžio 28 d. raštu (b. l. 62) persiuntė SAM ir Kultūros ministerijai, kad jos atsakytų į pareiškėjo raštą ir atsakymo kopiją pateiktų Kanceliarijai. Apie tai informavo pareiškėją. SAM 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. (1.1.20-141) 10-78 atsakė pareiškėjui. Šiame rašte SAM pasisakė apie LMB panaikinimo priežastis ir tikslus (jos atliekamos funkcijos galėtų būti atliekamos bendrai su kitomis įstaigomis), pateikė nuorodą, kurioje daugiau informacijos apie planuojamas sveikatos apsaugos srities įstaigų pertvarkas. Taip pat nurodė, kad Vyriausybės protokolinis sprendimas savaime nėra sprendimas dėl likvidavimo, kad tik Seimui priėmus Bibliotekų įstatymo pakeitimą LMB likvidavimas galėtų būti realizuotas. Taip pat nurodė, kad nėra priimta sprendimų dėl LMB statybos. Kultūros ministerija pareiškėjui atsakė 2019 m. sausio 9 d. raštu (b. l. 77) iš esmės pasisakydama, kad nėra kompetentinga spręsti prašyme iškeltus klausimus. Pareiškėjas, gavęs SAM atsakymą, 2019 m. sausio 9 d. raštu (b. l. 26) kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašė priimti be eilės vadovaujantis Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsniu.

6. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas nutraukti Kanceliarijos neveikimą. Iš pareiškėjo skundo turinio darytina išvada, kad jis kreipiasi dėl vilkinio atlikti veiksmus (tą aiškiai nurodo ir patikslinto skundo 6 punkte aptardamas skundo pateikimo terminus). Taigi ginčas kilo dėl to, ar Kanceliarija atsakydama į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 9 d. prašymus neveikė (vilkino atlikti veiksmus).

7. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Nepalankių sprendimų, kuriais netenkinami tam tikri prašymai atlikti atitinkamus veiksmus, ginčijamas nelaikytinas ginču dėl vilkinimo atlikti veiksmus (žr., pvz., 2008 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-335/2008).

8. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. prašyme, adresuotame Ministrui Pirmininkui, iš esmės reiškė susirūpinimą dėl LMB likvidavimo, siekė sužinoti tokio sprendimo priežastis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nėra Vyriausybės sprendimų dėl LMB statybos. LMB savininko funkcijas atlieka SAM. Kanceliarija savo raštu persiuntė pareiškėjo prašymą nagrinėti SAM ir Kultūros ministerijai. SAM 2019 m. sausio 7 d. raštu atsakė apie LMB panaikinimo priežastis ir tikslus, pateikė nuorodą, kurioje daugiau informacijos apie planuojamas sveikatos apsaugos srities įstaigų pertvarkas. SAM nurodė, kad nėra priimta sprendimų dėl statybos. Taigi Kanceliarija sureagavo į pareiškėjo prašymą, galiausiai atsakymas buvo pateiktas pareiškėjui iš SAM ir Kultūros ministerijos. Nėra duomenų, kad Kanceliarija būtų nepateikusi prašomų dokumentų, kuriuos turėjo savo žinioje. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Kanceliarija neveikė ar vilkino atsakymą į pareiškėjo prašymą. Nors pareiškėjas nurodo, kad SAM atsakyme visiškai nėra atsakyta apie duomenų ruošimą kaip LMB funkciją, iš pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. prašymo turinio matyti, kad jį domina sprendimo dėl LMB likvidavimo pagrįstumas ir sprendimai dėl būsimų statybų. Taigi negalima daryti išvados, kad pareiškėjo prašymas buvo ignoruojamas. Gavęs informaciją, pareiškėjas, būdamas suinteresuotas gauti daugiau ir (ar) detalesnės informacijos, galėjo ir gali kreiptis dėl konkrečių aplinkybių tiek į SAM, tiek į pačią LMB. Papildomai pažymėtina, kad LMB su atsiliepimu į bylą pateikė turimus dokumentus, susijusius su planuojamomis LMB statybomis, paskutinis iš jų sudarytas 2014 m. spalio 20 d., LMB atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra žinoma apie kitus su tuo susijusius sprendimus. Kaip jau minėta, šioje byloje ginčas dėl atsakymų turinio nevyksta, pareiškėjas jų neskundžia. Taigi nėra pagrindo konstatuoti Kanceliarijos neveikimą. Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

9. Pareiškėjas 2019 m. sausio 9 d. pateikė prašymą būti priimtas pas Ministrą Pirmininką. Pagal Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, (toliau – ir Reglamentas) 117 punktą Vyriausybės nariai Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus asmenis priima Vyriausybės pastate pagal Ministro Pirmininko patvirtintus kiekvienų metų ketvirčių grafikus, taip pat išvykose regionuose Vyriausybės kanclerio nustatyta tvarka. Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio1 dalies 2 punkte įtvirtinta signataro teisė be eilės būti priimtam šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų (įskaitant ir Vyriausybę) vadovų. Šiuo atveju pareiškėjas, būdamas signataras, raštu išreiškė norą būti priimtas Ministro Pirmininko. Kanceliarijos aiškinimas, kad priėmimo eilės pas Ministrą Pirmininką nėra sudaromos nepaneigia pareiškėjo tiesės būti šio pareigūno priimtam. Kanceliarija nurodė, kad reaguojant į prašymą, jos darbuotoja paskambino pareiškėjui ir paaiškino, kad Ministras Pirmininkas dėl užimtumo artimiausiu metu su juo susitikti negalės. Tai reiškia, kad nors pareiškėjas turėjo teisę būti priimtas be eilės Ministro Pirmininko, Kanceliarija iš esmės ignoravo pareiškėjo prašymą, t. y. nei organizavo pareiškėjo priėmimą nurodydama ar siūlydama pareiškėjui konkretų laiką, nei pateikė atsisakymą priimti.

Pagal Vyriausybės įstatymo 44-1 straipsnį, Vyriausybės kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 254, 9.28 punkte nustatyta, kad Kanceliarija aptarnauja asmenis, kurie kreipiasi į Vyriausybę, Ministrą Pirmininką, Vyriausybės kanceliariją, organizuoja jų priėmimą pas Vyriausybės narius. Taigi būtent Kanceliarija yra atsakinga už asmenų, kurie kreipiasi priėmimo pas Ministrą Pirmininką aptarnavimą ir priėmimo organizavimą. Šiuo atveju Kanceliarija savo pareigos neatliko ir yra įpareigotina organizuoti pareiškėjo priėmimą pas Ministrą Pirmininką per protingą terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Kadangi pareiškėjas turi tiesę būti priimtas be eilės, laikytina, kad priėmimo suorganizavimui 1 mėnesio terminas būtų pakankamas, t. y. priėmimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 92 straipsniu 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. V. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją organizuoti pareiškėjo Z. V. priėmimą pas Ministrą Pirmininką taip, kad priėmimas įvyktų per 1 mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasGediminas Užubalis