Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmestas įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato skundas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2011 m. rugsėjo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00073-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. ir 203 str. 2 d. numatytų veikų padarymo.

2011 m. spalio 12 d. A. Ž. įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. Įtariama, jog A. Ž., veikdamas organizuotoje grupėje, neįforminant apskaitos dokumentų dėl grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo, iš pagal verslo liudijimus (duomenys neskelbtini) turgavietėje prekybą vykdančių asmenų surinko prekių užpirkimui ir jų pervežimui skirtus pinigus, ne mažiau 0,5 mln. litų ir pasinaudojant Lietuvos bei kitų šalių įmonių sąskaitomis pervedė pinigus per šių įmonių banko sąskaitas Kinijoje veikiančioms įmonėms, o kiti organizuotos grupės nariai organizavo suklastojimą prekių pirkimo-pardavimo bei pervežimo patvirtinančius dokumentus, įforminant prekių pirkimą-pardavimą per įvairias Lietuvos ir kitų šalių įmones ir nurodant juose mažesnį prekių kiekį bei vertę negu realiai buvo pirkta ir parduota, ar neįforminant jokių pirkimą-pardavimą patvirtinančių dokumentų.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi atmėtė įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00073-11.

Skunde teigiama, jog šiame tyrime pranešimai apie įtarimus yra pateikti ir kitiems asmenims, tačiau svarbiausia yra tai, kad visiems kitiems asmenims inkriminuojamos veikos nėra jokiu būdu susijusios su A. Ž. realiai atliktais veiksmais, turėtų būti vertinami konkrečiai paties A. Ž. galimai padaryti konkretūs veiksmai, jo santykiai su konkrečiais asmenimis, juos neva siejusių susitarimų pobūdis ir apimtis. Nurodoma, jog būtent A. Ž. atlikti konkretūs veiksmai yra elementarūs, jų atlikimo aplinkybės yra akivaizdžios ir procesinis sprendimas dėl A. Ž. veiksmų teisinio įvertinimo nereikalauja jokių specialių tyrimų ar didelės apimties proceso veiksmų atlikimo. Dar 2011 m. spalio 12 d. apklausos metu A. Ž. davė išsamius parodymus apie jam inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybes, jo duoti parodymai yra lengvai patikrinami BPK numatytais proceso veiksmais ir atlikus keletą elementarių proceso veiksmų galima įsitikinti, jog pranešimas apie įtarimą A. Ž. buvo pateiktas be pagrindo. Advokato manymu, baudžiamosios bylos aplinkybės nepateisina ikiteisminio tyrimo trukmės, A. Ž. atžvilgu tyrimas tęsiasi virš 12 mėnesių. A. Ž. bei jo gynyba savo veiksmais niekaip netrukdė tyrimui, tyrimo nevilkino ir nesudarė jokių kliūčių sėkmingai ir greitai tyrimo eigai. Teigiama, kad per daugiau nei 12 mėnesių A. Ž. atžvilgiu buvo atlikti tik keli proceso veiksmai: 2011 m. spalio 11 d. buvo atlikta krata, 2011 m. spalio 12 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą, tą pačią dieną atlikta įtariamojo apklausa, paskirta kardomoji priemonė bei nuolat tęsiamas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, o 2012 m. rugsėjo 17 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas A. Ž. gynėjo prašymas atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, tačiau net šie veiksmai iki šio laiko nėra atlikti. Šios aplinkybės, advokato įsitikinimu, leidžia teigti, jog tyrimas A. Ž. atžvilgiu nėra atliekamas nuosekliai, planingai ir intensyviai, yra nepateisinamai ilgi laikotarpiai, kai proceso veiksmai nevyksta nesant pateisinamų priežasčių. Skunde pažymima, jog skundžiamojoje nutartyje nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, liko neįvertintos konkrečios atliekamo ikiteisminio tyrimo aplinkybės, liečiančios būtent įtariamąjį A. Ž., o ne kitus įtariamuosius ar kitas tiriamas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo teisėja neanalizavo ikiteisminio tyrimo duomenų. Skunde aptariama teisės aktų bei Europos Žmogaus teisių teismo praktikos analizė bei suformuluoti kriterijai, kurie padeda vertinti, ar procesas (ikiteisminis tyrimas) trunka pagrįstą laiką. Atkreipiamas dėmesys, jog svarbu nustatyti, ar tyrimas trunka pagrįstą laiką konkretaus baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, o pastarieji 12 mėnesių, kai tyrimas A. Ž. atžvilgiu iš viso nėra atliekama, turi būti vertinamas kaip nepateisinamai ilgas proceso pasyvumo laikotarpis. Skundžiamojoje nutartyje visi išdėstyti motyvai liečia ne būtent A. Ž., o tyrimą apskritai ir kitus įtariamuosius. Teigiama, jog A. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (2011 m. spalio 20 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2012 m. rugsėjo 17 d.) teikė prašymus grąžinti iš jo paimtas pinigines lėšas, nurodė konkrečius įrodymų šaltinius, patvirtinančius šių lėšų priklausomybę bei teisėtą lėšų kilmę, tačiau per metus laiko ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko nei vieno veiksmo šioms aplinkybėms patikrinti, tuo tarpu toks pasyvumas vengiant patvirtinti teisėtą paimtų didelės vertės piniginių lėšų kilmę ir jas grąžinti, daro esminę žalą A. Ž. interesams. Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėja privalėjo išsamiai analizuoti, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai buvo atliekami, kiek veiksmų buvo atlikta atskirais tyrimo laikotarpiais, ar tarp jų atlikimo nėra nepateisinamai ilgų laiko tarpų, kai tyrimas nebuvo atliekamas ir pan. Taip ir liko neaišku, kodėl kardomosios priemonės buvo paskirtos tik 7 asmenims iš kelių dešimčių įtariamųjų, ar 7 kardomųjų priemonių paskyrimas per 12 mėnesių, rodo didelį tyrimo intensyvumą, be to, skiriant kardomąsias priemones jokie nauji įrodomieji duomenys nėra renkami, todėl kardomųjų priemonių paskyrimas ar nepaskyrimas neturi jokio reikšmės nagrinėjant tyrimo trukmės pagrįstumą. Nutartyje nurodyta, jog kol kas gauta tik 1/3 specialisto išvadų, tačiau šis teiginys taip pat nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nėra nurodyta, kiek ir kokių tyrimų buvo paskirta, kiek konkrečiai išvadų ir kada buvo gauta. Siekiant pateisinti tyrimo trukmę turėjo būti analizuojamos konkrečios aplinkybės – kada buvo paskirtos užduotys specialistams, ar jos buvo paskirtos savalaikiai, ar tik po ilgo tyrimo laikotarpio, ar jiems laiku buvo pateikta tyrimo medžiaga ir pan., tačiau tokių duomenų nutartyje nenurodyta. Taip pat skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo teisėja apskritai neanalizavo tikslingumo įpareigoti prokurorą pabaigti ikiteisminį tyrimą nustatant tam tikrą terminą, kas, advokato įsitikinimu, būtų logiška ir efektyvi kontrolės priemonė, įpareigojanti ikiteisminio tyrimo įstaigą ir prokuratūrą tyrimą suintensyvinti, toks procesinis sprendimas netrukdytų tyrimo atlikimo ir išsamaus visų reikšmingų aplinkybių išaiškinimo, tuo pačiu būtų suteiktos tam tikros garantijos įtariamajam, saugojančios jį nuo proceso vilkinimo.

Teismo posėdyje dalyvavęs įtariamojo A. Ž. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Išnagrinėjus įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daroma išvada, kad skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos Respublikos BPK 176 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per devynis mėnesius – dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Pažymima, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentuotas Lietuvos Respublikos BPK 215 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ilgiau nei šešis mėnesius trunkantis ikiteisminis tyrimas vienareikšmiškai yra vilkinamas ir turi būti nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas konkrečioje byloje vertintinas atsižvelgiant į konkrečioje byloje egzistuojančių aplinkybių visumą, t.y. į konkrečios bylos sudėtingumą, jos specifiką, tyrimo institucijų bei paties įtariamojo elgesį proceso metu, nukentėjusiojo ir paties įtariamojo interesus, taip pat į kitas tyrimui reikšmingas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2011 m. rugsėjo 22 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d., t.y. dėl sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymo. Šio ikiteisminio tyrimo terminas buvo pratęstas, paskutinį kartą terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 22 d. Taip pat nustatyta, jog įtariamajam A. Ž. 2011 m. spalio 12 d. pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. Tą pačią dieną įtariamasis buvo apklaustas, atlikti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmai, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė, gavus įtariamojo gynėjo prašymą, 2011 m. lapkričio 5 d. buvo pakeista į užstatą. 2011 m. spalio 11 d. laikinai sulaikius A. Ž. buvo atlikta jo asmens krata bei kratos pastarojo gyvenamojoje patalpoje, automobiliuose, 2011 m. spalio 18 d. atlikta įtariamojo mobilaus ryšio telefono apžiūra, kitą dieną – kitų daiktų (pinigų, kompiuterių) apžiūros. 2011 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas nutarimas laikinai apriboti A. Ž. nuosavybės teises į pinigus, rastus jo gyvenamojoje vietoje, vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo pratęsiamas. Pažymima, kad išvardyti ikiteisminio tyrimo veiksmai iš esmės buvo atliekami ir kitų 53 įtariamųjų asmenų atžvilgiu. Septyniems įtariamiesiems (P. T., O. D., J. Č., V. Ol., V. T., S. K., V. O.) buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą. Kitiems įtariamiesiems paprastai buvo skiriamas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Išanalizavus pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, kad be atliekamų įtariamųjų apklausų, kurių paprastai būdavo ne po vieną, asmens kratų, jų gyvenamųjų vietų kratų, aptiktų daiktų (telefonų, kompiuterių ir kt.), dokumentų apžiūrų, asmens atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmų, skiriamų kardomųjų bei kitų procesinių prievartos priemonių, taipogi buvo skiriami kompleksiniai objektų tyrimai dėl prekių vertės nustatymo ir užduotys atlikti įtariamųjų bei tam tikrų bendrovių veiklos tyrimus (daugiau nei 50 paskirta tokių tyrimų), renkama įtariamuosius, liudytojus charakterizuojantys duomenys, atliekami operatyviniai bei kiti procesiniai veiksmai. Pažymima, jog įvertinus aplinkybes, kada buvo skiriamos užduotys dėl įtariamųjų veiklų specialių tyrimų atlikimo (paprastai 2011 m. spalio – gruodžio mėnesiais), atsižvelgus į tai, kad pagal pateiktus žodinius prašymus buvo pateikiama specialistams reikalinga papildoma medžiaga, o kartais buvo prašoma informuoti, per kiek laiko bus atliktas tyrimas ir pateikta specialisto išvada, galima teigti, jog užduotys specialistams buvo paskirtos savalaikiai, o specialistų išvados (apie 17) iki šiol negautos ne dėl netinkamų ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų. Nustatyta ir tai, jog kompleksiniai objektų tyrimai dėl tam tikrų prekių vertės nustatymo buvo skiriami vėliau, t.y. 2012 m. vasario, birželio mėnesiais, tačiau dėl jų gautos jau visos specialistų išvados.

Aptartos aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje vyksta pakankamai intensyviai, be didelių pertraukų ir nėra užbaigiamas dėl objektyvių priežasčių, pažymint ir tai, kad specialių žinių reikalaujantiems tyrimams atlikti reikia laiko, tuo tarpu šių tyrimų eiga ir trukmė nepriklauso nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas dėl atliekamų procesinių veiksmų gausos, įtariamųjų skaičiaus, daug laiko reikalaujančių specialių tyrimų atlikimo, laikytinas sudėtingu ir didelės apimties. Šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apimtis (teismui pateikta 15 segtuvų). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad procesiniai veiksmai nebūtinai turi būti atliekami su įtariamuoju A. Ž., kurio atžvilgiu, kaip teisme paaiškino prokuroras, nėra galimybės atskirti ikiteisminio tyrimo, nes jis įtariamas nusikalstamas veikas padaręs organizuotoje grupėje, kartu su kitais asmenimis. Tam tikrų įtariamųjų atžvilgiu, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminiai tyrimai dalyse buvo nutraukti, atskirti nuo šio ikiteisminio tyrimo ir priimti tam tikri procesiniai sprendimai.

Tyrimo metu gautas įtariamojo A. Ž. gynėjo prašymas apklausti S. Ž., I. M. bei patį A. Ž. buvo išspręstas ir patenkintas, 2012 m. rugsėjo 25 d. raštu prokuroras įpareigojo tyrėją atlikti šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai, atsižvelgusi į byloje esančius faktinius duomenis bei objektyvias aplinkybes, nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir teisingai nenustatė termino ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Taipogi, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, ikiteisminio tyrimo eigą ir apimtį, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti skunde minimi teisės aktai, teismų praktika ar įtariamojo A. Ž. teisės. Esant nurodytoms aplinkybėms, įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti įtariamojo A. Ž. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.