Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti. Ieškovo teigimu, atsakovė skunde nebuvo sąžininga ir nesiekė supažindinti visuomenę su ieškovo veikla, o viešai apibūdinusi ieškovą kaip nusikalstamai tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantį pareigūną, siekė ieškovą pažeminti, jam pakenkti.

Nors atsakovė ir nurodė, kad ji pateikė nuomonę apie ieškovą, tačiau informacija pateikta ne neutralia forma, o neetiškai vertinant. Laikė, kad nuomonės reiškimo laisvės negalima naudoti siekiant pažeisti kito žmogaus garbę ir orumą, ko šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą.

Nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K. dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog žinios apie jį buvo paskleistos neįvardintiems tretiesiems asmenims, o taip pat atsakovės bei kitų Kuzmičiovų šeimos narių skunde ieškovo darbovietei. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė konkrečių žinių paskleidimo aplinkybių bei asmenų, kuriems atsakovė būtų sakiusi jį žeminančias žinias. Pirmosios instancijos teismas žinių paskleidimu pripažino tik faktą, jog duomenys apie ieškovą buvo išdėstyti 2014-06-03 K. šeimos skunde Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Apeliaciniu skundu ieškovas su tokiu žinių paskleidimo aplinkybių vertinimu sutinka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, nagrinės žinių paskleidimo 2014-06-03 K. šeimos skunde Policijos departamentui aplinkybes. Teismas neturi pagrindo nustatyti žinių paskleidimo kitiems asmenims fakto, kadangi ieškovas nepateikė konkrečių duomenų kada ir kam atsakovė perteikė ieškovą žeminančias žinias. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas buvo tiesiogiai klausiamas dėl kitų žinių paskleidimo faktų detalių, tačiau jokių konkrečių veiksmų nenurodė. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl žinių paskleidimo apimties apeliaciniu skundu neginčijama.

Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Kai pranešimas yra nesąžiningas (melagingas), ir asmuo įgyvendindamas savo teises bei laisves peržengia šių teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos.

Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo,įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt.byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Tuo tarpu, žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

2014-06-03 K. šeima pateikė Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skundą, kuriame nurodė, kad jų šeimos nariai yra nuolat terorizuojami ir patiria psichologinį smurtą dėl kaimynų Kviatkovskių šeimos, o ypač policijos pareigūno G. K. atliekamų veiksmų. Skundą pasirašė P. K., K. K., A. K. ir J. K.. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, jog ji neprisidėjo prie skundo surašymo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog ji rūpinosi skundo pateikimu, teikė medžiagą dėl skundo surašymo ir nurodė faktus, kurie turi būti įtraukti į skundą.

2014-07-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo K. S. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR5-4517 patvirtina, jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog 2014-06-03 K. šeimos skunde nurodytoa aplinkybės nepasitvirtino. Tyrimo metu buvo patikrintos ieškovo vykdytos paieškos registruose ir nenustatyta, jog buvo renkama informacija apie K. šeimos narius. Vilniaus apskrities vyriausiojo p[olicijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja S. J. nurodė, kad nuolat gauna ieškovo tėvo J. K. skundus dėl kaimynų K. elgesio, tačiau ieškovas nedaro įtakos skundų nagrinėjimui. Taip pat nebuvo gauta duomenų, jog G. K. teikia anoniminius skundus, gali imituoti nusikalstamas veikas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas prieš kaimynų šeimą būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kurių padarymu jis buvo kaltinamas Policijos depapartamentui paduotame skunde.

Vertinant 2014-06-03 Kuzmičiovų šeimos skundą kreipimosi sąžiningumo aspektu, atsižvelgtina į aplinkybes, kuriomis susiformavo atsakovės manymas, jog ieškovas gali būti atlikęs neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius įvertino kaip konfliktiškus, su tokiu vertinimu šalys sutiko ir apeliaciniame procese. K. K. 2013-08-05 pareiškimas Šalčininkų rajono policijos komisariatui, 2013-08-14 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 97-At-00625-13, Vilniaus teritorinės muitinės 2013-08-23 atsakymas Nr. (14.13/20)-2V-17868, pagal 2014-06-03 Kuzmičiovų šeimos skundą atlikto tarnybinio patikrinimo metu gauti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos S. J. paaiškinimai rodo, jog kaimynai Kviatkovskiai dėl Kuzmičiovų veiksmų yra teikę skundų institucijoms, P. K. ir A. K. vairuojami automobiliai buvo tikrinami Vilniaus teritorinėje muitinėje. 2014-06-03 Kuzmičiovų šeimos skunde taip pat nurodoma, jog buvo pateikti 3 anoniminiai pranešimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri atliko patikrinimus, atlikti žemėtvarkos bei statybos inspekcijos pareigūnų patikrinimai. Iš 2013-08-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 97-At-00625-13 matyti, jog tarp K. K. ir J. K., A. K. bei G. K. 2013-08-05 buvo kilęs konfliktas dėl sklypo ribų nustatymo bei bendro kelio naudojimo.

Pateikti duomenys patvirtina, jog esant konfliktiškiems šalių santykiams bei realiai vykstant įvairių valstybės institucijų patikrinimams, dalis kurių žinomai vykdyti pagal J. K. pareiškimus, J. K., atsižvelgiant į ieškovo užimamas pareigas bei tarnybines galimybes, buvo pagrindo manyti, jog G. K., kaip policijos pareigūnas, gali rinkti informaciją apie K. šeimos narius ir policijos pareigūnams prieinamų duomenų bazių, o taip pat prisidėti prie įvairių skundų institucijoms pateikimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012, išaiškinta, kad vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes dėl šalių santykių bei ieškovo galimybę naudojantis tarnybine padėtimi rinkti informacinių sistemų duomenų, 2014-06-03 skundas vertintinas kaip sąžiningas kreipimasis, siekiant išsiaiškinti, ar prieš atsakovę bei jos šeimos narius nėra vykdomi sunkūs neteisėto informacijos rinkimo veiksmai. Tai, kad atsakovas turėjo galimybę rinkti duomenis iš informacinių sistemų, galėjo sudaryti pagrindą įtarti, jog šie duomenys gali būti naudojami pranešimuose tikrinančioms institucijoms. Jokių kitų duomenų, kurie galėtų sudaryti vadą įvairių institucijų tikrinimams, pvz., kaip atsakovės ar jos šeimos narių veiksmų neteisėtumas, byloje nebuvo nustatyta. Pati patikrinti, ar apie ją neteisėtai nerenkami duomenys atsakovė negalėjo. 2013-08-14 prašymu Kuzmičiovų šeima kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę, prašydami pranešti, kokiu pagrindu atlikti automobilių patikrinimai, tačiau iš Vilniaus teritorinės muitinės 2013-08-23 atsakymo Nr. (14.13/20)-2V-17868 matyti, jog informacijos negavo.

Nors 2014-06-03 skundo tonas yra gana emocionalus, o ne dalykiškas, šis trūkumas nedaro kreipimosi neteisėtu. Ginčijamas atsakovės teiginys, kad ieškovas: „nuolat terorizuoja kaimynus, naudoja prieš juos psichologinį smurtą ir pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, neteisėtai renka informaciją apie atsakovę ir jos šeimą bei pas atsakovę atvykstančius asmenis, kad jis slaptai atsakovę fotografuoja, stebi, neteisėtai inscenizuoja nusikalstamas veikas, rašo dėl atsakovės skundus įvairioms valstybinėms institucijoms“ negali būti vertinami atskirai nuo viso skundo teksto. Pirmosios instancijos teismas, analizavo ginčijamo skundo turinį ir nustatė, kad skundą padavę Kuzmičiovų šeimos asmenys, išdėsto ginčo esmę dėl visos Kviatkovskių šeimos ir nenurodant konkrečių faktų prašo ištirti, ar nesinaudojo pareigūnas G. K. savo tarnybine padėtimi, kad pakenktų jų šeimai bei įvertinti jį kaip policijos pareigūną.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė sąmoningai teikė skundus, siekdama apšmeižti apeliantą ir jo šeimą, priešingai, atsakovė turėjo pagrįstą teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai padarytos žalos jai ir jos turtui, todėl toks atsakovės elgesys yra laikytinas pakankamai sąžiningu. Pripažinus 2014-06-03 K. skundą sąžiningu kreipimusi dėl ieškovo veiklos ištyrimo, nėra pagrindo laikyti, kad apie ieškovą būtų paskleistos jo garbę ir orumą žeminančios žinios.

Žalos atlyginimas galimas tik nustačius visas reikiamas žalos atlyginimo sąlygas. Kadangi ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai – paskleistos žinios, tai jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.