- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-13
- Bylos Nr.
- AS-146-488-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, viešoji įstaiga Kauno
- Pareiškėjas
- Arvydo, Arvydas Garbaravičius, Stasys Žirgulis, Bronislovas Kučinskas, Algimantas Mileika, Kęstutis Kriščiūnas, Gintaras Jonas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Arvydo Garbaravičiaus, Stasio Žirgulio, Bronislovo Kučinsko, Algimanto Mileikos, Kęstučio Kriščiūno, Gintaro Jono Furmanavičiaus, Žanetos Klebanskajos ir Orintos Leiputės skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjai Arvydas Garbaravičius, Stasys Žirgulis, Bronislovas Kučinskas, Algimantas Mileika, Kęstutis Kriščiūnas, Gintaras Jonas Furmanavičius, Žaneta Klebanskaja ir Orinta Leiputė (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui" panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje bei uždrausti atsakovui vykdyti tolimesnius su viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 pagrindu iki teismo sprendimo priėmimo byloje.
Pareiškėjai nurodė, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas sąlygotų viso reorganizavimo pripažinimą negaliojančiu, o atgręžtinis procesas labai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, nes tai būtų susiję su neteisėto ginčijamo sprendimo priėmimo sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, veikiančių juridinių asmenų reorganizavimu, išregistravimu iš juridinių asmenų registro ir naujo juridinio asmens įsteigimu bei įregistravimu, su reorganizavimu susijusiais didžiuliais kaštais (susijusiais su struktūriniais pertvarkymais, darbuotojų atleidimu dėl struktūrinių pertvarkymų, išeitinėmis kompensacijomis, kitomis neteisėto sprendimo sukeltomis pasekmėmis).
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino ir sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje bei uždraudė atsakovui vykdyti tolimesnius su viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 pagrindu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje.
Teismas vertino, jog tenkinus pareiškėjų skundą vienokio ar kitokio teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ir pasekmės, kurių siekia išvengti pareiškėjai (nebūtų atlikti tolimesni veiksmai susiję su viešųjų įstaigų reorganizavimu, struktūriniais pertvarkymais, darbuotojų atleidimu ir išeitinių kompensacijų išmokėjimu bei kitomis pasekmėmis), jau būtų kilusios. Teismas konstatavo, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjams sprendimo vėlesniu vykdymu, yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
2010 m. liepos 7 d. (išsiusta paštu) atsakovas Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė analogiškus atskiruosius skundus (b. l. 147-154, 176-183) dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarties, kuriais prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Skunduose išdėstė šiuos nesutikimo su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu motyvus:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjų prašymas nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl skundžiama nutartis yra nemotyvuota, neatitinkanti teisingumo bei pagrįstumo reikalavimų.
2. Reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje yra neproporcingos, neadekvačios siekiamiems tikslams bei pažaidžiančios viešąjį interesą – Kauno miesto gyventojų interesą, kuris reikalauja užtikrinti, kad viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės bendrai teikiamos kokybiškų paslaugų apimtys išliktų ir nesumažėtų, t. y. būtų maksimaliai sklandžiai įgyvendintas Vyriausybės nutarime Nr. 1654 aptartas sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimas, apjungiant minėtas ligonines.
3. Apskųstasis Kauno miesto tarybos sprendimas nesuponuoja jokių neatgręžtinų procesų, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas jokios realios grėsmės pareiškėjams nesukeltų. Minėtu sprendimu Kauno miesto savivaldybė kaip viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės savininkė tik suteikė pagrindą inicijuoti reorganizavimo sąlygų rengimą, tačiau apskritai nesant tolesnių žingsnių (reorganizavimo sąlygų, skelbimo apie jas, kreditorių reikalavimų pareiškimo ir patenkinimo) savaime nėra jokio pagrindo teigti, esą būsimas teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti negalimas.
Atsiliepimas
Pareiškėjai Arvydas Garbaravičius, Stasys Žirgulis, Bronislovas Kučinskas, Algimantas Mileika, Kęstutis Kriščiūnas, Gintaras Jonas Furmanavičius, Žaneta Klebanskaja ir Orinta Leiputė atsiliepimais į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus palikti nenagrinėtais, o nusprendus juos nagrinėti – atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimai iš dalies grindžiami tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentai:
1. Atsakovas pateikia įrodymus, patvirtinančius, kada skundžiama nutartis buvo gauta trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje – Teisės skyriuje, tačiau nepateikia įrodymų, kada nutartis buvo gauta atsakovo, todėl laikytina, kad atskirasis skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą.
2. Atskirieji skundai grindžiami nepagrįstais būgštavimais ir prielaidomis, bet ne faktinėmis aplinkybėmis.
3. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog viešasis interesas reikalauja, jog būtų vykdomas Vyriausybės nutarime Nr. 1654 aptartas sveikatos priežiūros įstaigų optimizavimas, nes nutarimu buvo patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa (toliau – ir Programa). Atkreipia dėmesį, kad 2010 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimtas Seimo narių grupės prašymas ištirti ar minėtos Programos 18, 20, 21, 29 punktai neprieštarauja Konstitucijos, Vyriausybės įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo nuostatoms, taip pat ar Vyriausybės nutarimas Nr. 1654, kuriuo buvo patvirtinta Programa, pagal priėmimo ir įsigaliojimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos, Vyriausybės įstatymo, Sveikatos draudimo įstatymo, Konkurencijos įstatymo, Sveikatos sistemos įstatymo nuostatoms.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus palikti nenagrinėtais, o nusprendus juos nagrinėti – atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais, kaip pareiškėjų atsiliepimuose nurodytieji, argumentais ir papildomai nurodomos faktinės aplinkybės dėl pradėto ikiteisminio tyrimo Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko atžvilgiu dėl Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių, susijusių su vardinio balsavimo procedūromis priimant byloje ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą iš esmės analogiškais savo pačios išdėstytiesiems argumentams atskirąjį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą iš esmės analogiškais savo pačios išdėstytiesiems argumentams argumentais atskirąjį skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirieji skundai tenkintini.
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno 2-osios klinikinės ligoninės atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodytus argumentus dėl procesinių terminų pažeidimo priimant atskirąjį skundą pažymi, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirasis skundas buvo paduotas praleidus jo padavimo terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija skundžiamos nutarties nuorašą atsiėmė Kauno apygardos administraciniame teisme 2010 m. birželio 30 d. ir tą pačią dieną įregistravo Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Teisės skyriaus gautų dokumentų registracijos knygoje. Atsakovas atskirąjį skundą teismui išsiuntė paštu 2010 m. liepos 7 d., taigi terminas atskirajam skundui paduoti nagrinėjamu atveju nėra praleistas.
Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Pareiškėjai iš esmės inicijuoja ginčą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 galiojimą bei uždrausti atsakovui skundžiamo sprendimo pagrindu vykdyti tolimesnius reorganizavimo veiksmus ir procedūras, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sutinka su atskirųjų skundų argumentu, jog nutartis yra nemotyvuota – joje nėra pateikta faktinės situacijos vertinimu pagrįstų motyvų, susijusių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės tik konstatavo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, visiškai jo nepagrįsdamas. Konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl ji naikintina jau vien minėtu pagrindu.
Skundžiamu sprendimu buvo pritarta viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės reorganizavimui sujungimo būdu, pavedant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas bei kitam asmeniui pavedant eiti viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (b. l. 18).
Iš pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo matyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę jie sieja su veikiančių juridinių asmenų reorganizavimu, išregistravimu iš juridinių asmenų registro, naujo juridinio asmens įsteigimu bei įregistravimu, struktūriniais pertvarkymais (darbuotojų atleidimu), dėl kurių, pareiškėjų manymu, teismo sprendimo vykdymas gali stipriai pasunkėti. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytų viešųjų įstaigų reorganizavimas šiuo metu yra objektyviai pradėtas ar rengiamasi jį nedelsiant pradėti (pvz., patvirtintos reorganizavimo sąlygos, inicijuotas darbuotojų atleidimas ir pan.), t. y. inicijuoti faktiniai reorganizavimo veiksmai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 92 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su numatomu atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, pareiškėjų nurodomas tikslas išvengti galimų finansinių nuostolių ateityje taip pat pats savaime ABTĮ 71 straipsnio prasme nėra pagrindas pritaikyti tokias priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo ir neuždraudus atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas.
Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo priėmimo motyvus, sprendimu suteikiamas teises ir pareigas, jo vykdymo pasekmes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas galimai pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo proporcingumo visiškai nevertino, todėl ir šiuo aspektu priimta nutartis vertintina kaip nepagrįsta.
Pažymėtina ir tai, kad tiek atskiruosiuose skunduose, tiek ir atsiliepimuose į atskiruosius skundus pateiktos su ginčo nagrinėjimu iš esmės susijusios aplinkybės (priimant ginčijamą sprendimą padaryti procesiniai pažeidimai ir pan.) šiuo atveju nevertintinos, kadangi šioje byloje išimtinai sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nevertino visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant motyvuotą prašymą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjų Arvydo Garbaravičiaus, Stasio Žirgulio, Bronislovo Kučinsko, Algimanto Mileikos, Kęstučio Kriščiūno, Gintaro Jono Furmanavičiaus, Žanetos Klebanskajos ir Orintos Leiputės prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.