Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančią administracinę nuobaudą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. sausio 25 d. 22.40 val. Marijampolėje, Vytauto g. prie 19 numeriu pažymėto pastato, įžeidė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus kelių patrulių 2-ojo būrio pareigūno Tautvydo Didžbalio, einančio jam pavestas pareigas, garbę ir orumą, šaukė ant jo, nemandagiai kalbėjo su juo, nurodinėjo, vadino jį įžeidžiančiais žodžiais „piemeniu“, „piemburniu“, taip pat grasino T. Didžbaliui ir Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus patruliui R. S. sakydamas, kad „Jums už tai abiem atsirūgs“, tokiais savo veiksmais jis padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. tiek 2016-02-15 surašytame jam administracinės teisės pažeidimo protokole (1 b.l.), tiek paaiškinime (3 b.l.) kaltės nepripažino.

Apklaustas teismo posėdžio metu R. V. kaltės dėl padaryto pažeidimo taip pat nepripažino, prašė nutraukti bylą. Teismui paaiškino, kad 2016-01-25 apie 22.40 val. Marijampolėje, Vytauto g. jį važiuojantį automobiliu Mercedes Benz ML 320 sustabdė policijos pareigūnas. Jis sustojo dešinėje gatvės pusėje tam skirtoje vietoje : „P“ ženklu pažymėtoje prie gatvės esančioje automobilių stovėjimo juostoje. Stabdęs pareigūnas iš karto atsirado prie mašinos lango, jie vienas su kitu pasisveikino, pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Jis padavė pareigūnui dokumentus, kurie gulėjo ant priekinės sėdynės, nes vyko iš Kaliningrado srities, pasienyje buvo tikrinami dokumentai ir jis buvo nespėjęs jų susitvarkyti. Pareigūnas apžiūrėjo dokumentus, tai truko keletą sekundžių, ir tada pareigūnas pasakė: „Tau nereikia įsijungti avarinės signalizacijos?“ Po šios pastabos jis iš karto įsijungė avarinę signalizaciją, nes buvo nespėjęs to padaryti, kadangi pirmiausia padavė prašomus dokumentus. Pareigūnas nieko nesakęs nusinešė dokumentus į tarnybinę mašiną. Pasėdėjęs mašinoje keletą, gal 3 minutes, ir nesulaukęs pareigūno tolimesnių nurodymų, jis priėjo prie policijos mašinos ir pasiteiravo kame reikalas, kokios problemos. Tada pamatė kitą pareigūną, vyresnį, sėdintį už vairo, su kuriuo prieš nepilnus metus turėjo konfliktą, nes šis tada stovint degalinėje pareikalavo aprodyti automobilį ir nubaudė už vaistinėlės neturėjimą. Šis pareigūnas išlipo iš mašinos, pradėjo jam grasinti, kad vešis į skyrių, atlėkęs prie jo automobilio, pareikalavo parodyti vaistinėlę, šviečiančią liemenę, ėmė tikrinti bagažinę. Pareigūnai, ypač vyresnysis amžiumi, kalbėjo pakeltu tonu, įžeidžiančiai, demonstravo savo valdžią. Jaunesnis pareigūnas aprimo, prasidėjo konfliktas su vyresniu pareigūnu, šis vis rėkė : „Ko tu mane gąsdini“. Dėl tokio nepagarbaus pareigūnų elgesio jis paskambino pagalbos telefonu 112, tarnyboje paaiškino, kad rašytų pareiškimą, jei kas nors negerai. Pareigūnai girdėjo jo telefoninį pokalbį, nes buvo šalia. Kai jis pradėjo viską įrašinėti telefonu, tai pamatę pareigūnai atsisėdo į mašiną ir toliau nurodinėjo. Paskui, kai pagaliau jam buvo grąžinti dokumentai, jis pats nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl pareigūnų elgesio, tai buvo nuo 23 val. iki 01 val. nakties. Teismo posėdyje R. V. patvirtino, kad iš jo pusės nebuvo jokių grasinimų ar įžeidinėjimų pareigūnams, teigė suprantąs, kad jie ne tokie žmonės, kuriems būtų galima grasinti. Nurodė, kad pareigūnai patys savo nemandagiu elgesiu jį provokavo, kad jis nervintųsi ir imtų įžeidinėti. Pripažino, kad kilus konfliktui, ginčijosi su pareigūnais, bet jokių įžeidinėjimų, gąsdinimų ar grasinimų jiems nevartojo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju pareigūnas Tautvydas Didžbalis parodė, kad 2016-01-25 dirbo kelių policijoje 2 būrio vyr. patruliu su kolega Vytauto gatvėje, Marijampolėje. Vėlų vakarą apie 22.40 val. sustabdė automobilį, priėjęs prie mašinos lango prisistatė, paprašė reikiamų dokumentų. Vairuotojas pateikė visus dokumentus. Dokumentai buvo tvarkingi. Tada jis pastebėjo, kad vairuotojas neįsijungęs avarinės signalizacijos žibintų ir jam apie tai pasakė. Vairuotojas pradėjo įžūliai elgtis, sakė „piemeny, ką tu čia man aiškini“ ir paprašė pakviesti vyresnį kolegą. Paaiškinęs, ką vairuotojas pažeidė, pasakė, kad prieitų prie tarnybinio automobilio, kur bus surašomas protokolas. Atsisėdus į tarnybinį automobilį, po kurio laiko priėjo vairuotojas ir pamatęs prie vairo sėdintį kolegą, R. S., kuris prieš metus jį buvo baudęs, dar labiau supyko. Jis pasakė : „va kame čia šaknys, koks mokytojas, toks ir mokinys“. Po šių žodžių jis liko mašinoje rašyti protokolo, o kolega R. S. nuėjo patikrinti sustabdyto automobilio bagažinę dėl draudžiamų daiktų. R. V. šaukė, nemandagiai elgėsi. Liudytojas patvirtino, kad sustabdytas R. V. automobilis stovėjo Vytauto gatvės dešinėje pusėje, kur yra padarytos stovėjimo vietos mašinoms, gatvėje judėjimo didelio nebuvo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju pareigūnas R. S. parodė, kad 2016-01-25 dirbo kelių policijos skyriuje vyriausiuoju patruliu ir tarnybą vykdė su kolega Tautvydu Didžbaliu. Vytauto gatvėje Marijampolėje kolega susistabdė automobilį, o jis tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje prie vairo. Grįžo T. Didžbalis į tarnybinį automobilį ir pasakė, kad automobilio vairuotojas jį iškoneveikė. Tada jis išlipo iš tarnybinio automobilio, patikrino sustabdyto automobilio bagažinę dėl draudžiamų daiktų ir grįžo į tarnybinį automobilį. V. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas už tai, kad pareigūno sustabdytas neįjungė avarinio signalo. Po to išsirutuliojo konfliktas. Vairuotojas kolegą išvadino piemeniu, piemburniu ir dar kažkokiais žodžiais, neprisimena. Jo atžvilgiu vairuotojas taip pat agresyviai elgėsi, nes prisiminė, kad prieš kokius metus laiko jis buvo nubaudęs vairuotoją už panašų pažeidimą. Vairuotojas šaukė, rėkė, bandė įbauginti. Liudytojas patvirtino, kad jo R. V. nevadino piemeniu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

R. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole dėl ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo nurodoma, kad jis įžeidė Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūno Tautvydo Didžbalio garbę ir orumą šaukdamas ant jo, nemandagiai kalbėdamas ir pavadindamas jį įžeidžiančiais žodžiais „piemeniu“, „piemburniu“, taip pat grasindamas T. Didžbaliui ir kitam Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnui R. S. žodžiais : „Jums už tai abiem atsirūgs“. Taigi nagrinėjamojoje byloje turi būti konstatuotas asmens (pareigūno) įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005), o šis įžeidimas gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 str.). Teismas konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų byloje nėra surinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad R. V. 2016 m. sausio 25 d. 22.40 val. Marijampolėje, Vytauto g. prie 19 numeriu pažymėto pastato, įžeidė policijos pareigūnus žodžiais: „piemeniu“, „piemburniu“, grasinimu : „Jums už tai abiem atsirūgs“, t.y. kad tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

R. V. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo ATPK 187 str. 2 d. pažeidimo kategoriškai neigė, nurodė, kad pareigūnų neįžeidinėjo, nežemino, nevadino „piemeniu“ ir „piemburniu“, negrasino su jais susidoroti. Apklaustas liudytoju pareigūnas Tautvydas Didžbalis nurodė, kad R. V. jį pavadino „piemeniu“, „piemburniu“ šiam esant prie R. V. automobilio. Apklaustas liudytoju kitas pareigūnas R. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jis negirdėjo prie R. V. automobilio vykusio pokalbio tarp patrulio Tautvydo Didžbalio ir R. V., kad vėliau jam girdint R. V. nevadino jų „piemeniu“, „piemburniu“, tik elgėsi su jais nemandagiai, iššaukiančiai, grasino žodžiais : „Jums už tai abiem atsirūgs“. R. V. teismui pateikė vaizdo įrašą, darytą mobiliuoju telefonu, kaip įrodymą, kad policijos pareigūnai patys elgėsi nemandagiai, priekabiavo prie jo. Tačiau susipažinus su minimu vaizdo įrašu matyti, kad pateiktas tik filmuotos medžiagos fragmentas, iš pateiktojo įrašo negalima nustatyti koks automobilis nufilmuotas, kada įrašas darytas, nematyti nufilmuotų asmenų, neaišku kas ir ką kalba. Todėl teismas šiuo įrodymu nesivadovauja ir laiko jį netinkamu.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, prašė Marijampolės AVPK pateikti teismui patrulių ekipažo, kuris 2016-01-25 22.40 val. Marijampolės m. Vytauto gatvėje sustabdė automobilį vairavusį R. V. ir surašė jam protokolą dėl KET 91.3 p. pažeidimo, automobilio salone įrengtos vaizdo ir garso įrašymo sistemos duomenis. Į šį teismo užklausimą buvo atsakyta, kad vaizdo įrašo nėra.

Taigi byloje nėra pateikta jokios filmuotos medžiagos ar kitų duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų policijos pareigūnų įžeidinėjimo faktą. Teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. nuoseklus teigimas, kad jis neįžeidinėjo policijos pareigūnų, nėra paneigtas objektyviais duomenimis. R. V. pakeltu tonu išreikštos pretenzijos dėl pareigūnų atliekamų funkcijų, grasinimas jiems žodžiais : „Jums už tai abiem atsirūgs“ nėra ATPK 187 str. 2 d. numatytos veikos požymis, minėti veiksmai negali būti prilyginami nei garbės, nei orumo įžeidimui, tai gali būti laikoma tik kaip asmens, nepatenkinto policijos pareigūnų darbu, iškreiptas pilietinių teisių suvokimas. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju lieka nepašalinta abejonė, kad R. V. neįžeidinėjo policijos pareigūnų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, iškelta R. V. pagal ATPK 187 str. 2 d., nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties – ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

atsisakyti patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.