Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-139/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-01
Bylos Nr.
1S-139/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Jucys
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-139/2009Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,sekretoriaujant Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria R. N. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. įtariamas tuo, kad jis 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sudavė D. D. (D. D.) nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarė daugybinius šonkaulių lūžius, nuo ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Po to R. N., slėpdamas savo nusikalstamą veiką, suvyniojo D. D. lavoną į užtiesalą ir, išnešęs jį, užkasė prie Neries upės, apie 270 m nuo (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis R. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi įtariamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), 2 punkte (trukdys procesui) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Šalies argumentai

Įtariamasis R. N. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Įtariamasis skunde nurodo, kad jo suėmimo metu byloje neatliekami jokie procesiniai veiksmai, negautos ekspertizių išvados. Jis deklaravo gyvenamąją vietą, turi du nepilnamečius vaikus, todėl būdamas laisvėje turėtų kur gyventi kartu su vaikais.

Įtariamojo R. N. gynėja prašo įtariamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. N. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi įtariamajam R. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra tai, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, nukentėjusiosios N. V., liudytojų S. K., A. A., A. K., J. B. apklausos protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, įtariamosios (liudytojos) J. K. apklausos protokolai, įtariamojo V. G. nuoširdus prisipažinimas bei apklausos protokolas, specialistų išvados.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo R. N. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo pareikštas įtarimas R. N., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos jam pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. Vilniaus apygardos teismas R. N. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. anksčiau kelis kartus teistas, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinio teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad R. N. pats arba per tarpininkus gali paveikti nukentėjusiąją ar liudytojus bei gali sunaikinti nesurastus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokia Vilniaus apygardos teismo išvada niekuo nepagrįsta. Tačiau skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstyti kiti motyvai leidžia daryti išvadą, kad R. N. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo nuostatos nepažeistos.

Įtariamasis R. N., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Be to, įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad turi deklaruojamą gyvenamąją vietą, du vaikus, būdamas laisvėje turėtų kur gyventi kartu su vaikais, nepaneigia teismo nurodytų suėmimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę panaikinti.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas.

Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą vertina kaip ypatingai sudėtingą, kadangi tyrimas atliekamas dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų sudėtingumas ir kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei. Pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog byla yra didelės apimties, nes bylos medžiagą sudaro tik vienas segtuvas. Tačiau ši teismo klaida nėra esminė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko įvairius objektų tyrimus, kurie atėmė daug laiko, laukiama DNR biologinio tyrimo bei Teismo medicinos instituto lavono tyrimo išvados. Ikiteisminio bylos tyrimo vilkinimo požymių nenustatyta. Tai, kad su įtariamuoju pastaruoju metu neatliekami jokie tyrimo veiksmai nereiškia bylos vilkinimo. Šiuo metu laukiama minėtų specialistų išvadų ir bus baigiamas surašyti kaltinamasis aktas. Visa tai pagrįstai leidžia teigti, kad byla yra ypatingai sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo R. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Jucys