- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-02
- Bylos Nr.
- I-6272-142/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. B., V. F., V. M.
- Trečiasis asmuo
- L. P., M. P., Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. R.
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant vertėjai Gretai Maselskienei, pareiškėjams M. B., V. F. ir V. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. P., M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B., V. F., V. M. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija, M. P., L. P., V. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. B., V. F. ir V. M. padavė teismui prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduoti.
Paaiškino, kad 2005 m. lapkričio mėn. tarp senelės N. K. dokumentų rado 1933-02-19 namuose lenkų kalba sudarytą dvasinį testamentą, iš kurio sužinojo, jog senelis S. K. paveldėjo iš savo tėvo I. K. žemės sklypą. Pareiškėjai, būdami S. K. anūkai, turi teisę į jo paveldėtą žemės sklypą. Radę testamentą, pareiškėjai kreipėsi į VAVA dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Tuomet sužinojo, jog 2003 metais tetos M. P., L. P. bei V. R. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – kad jų motina V. L., pareiškėjų senelio S. K. sesuo, nuosavybės teise valdė iki 1940 m. žemės nacionalizavimo 2236 kv.m. žemės sklypą Vilniuje, Katkaus g., kurią paveldėjo iš tėvo I. K. ir motinos C. K.. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-07-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3531-03/2003 pagrindu tetoms M. P., L. P. ir V. R. buvo pradėtas vykdyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, pareiškėjai, iš testamento žinodami, kad prosenelis I. K. tetų motinai V. L. nepaliko žemės, kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujino procesą byloje Nr.2-3531-03/2003 ir 2006-07-05 sprendimu 2003-07-08 sprendimą pakeitė.
Pareiškėjai mano, kad terminą prašymui dėl nuosavybės atkūrimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes apie tai, kad senelis S. K. turėjo žemės sužinojo tik 2005 m. lapkričio mėn. kai rado prosenelio I. K. testamentą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b.l.115-116) paaiškina, kad formuluodami reikalavimą pareiškėjai nenurodė, kokiai institucijai ir į kokį nekilnojamąjį turtą jie prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai neprašo atnaujinti termino dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku, pateikti. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. yra nustatytas asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, sąrašas. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, įrodančių giminystės ryšį su buvusiu savininku, todėl negalima spręsti, ar pareiškėjai atitinka minėto straipsnio reikalavimus. Prašo pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant VAVA atstovui.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu VAVA atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys L. P., V. R., M. P. atsiliepime į pareiškėjų prašymą (b.l.117-118) dėsto nuomonę, kad įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas dėl pareiškėjų kaltės. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai galėjo kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tretieji suinteresuoti asmenys tai padarė 1999 metais, kadangi visada žinojo, jog jų motina V. L. iki nacionalizavimo turėjo Vilniaus mieste žemės sklypą, kuriame jie su šeima gyveno iki 1967 m. kol jų namas nebuvo nugriautas. Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nurodė, jog nuosavybės teisės atkūrimui dokumentų neužtenka, ir patarė jiems kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismui pateikė visus turimus dokumentus apie K. šeimos sklypus. Jie neįtraukė pareiškėjų į procesą, nes apie S. K. testamentą taip pat nežinojo. Jie siekia atkurti nuosavybės teises į jų motinai V. L. priklausiusią žemę. Mano, kad savo veiksmais negalėjo sutrukdyti pareiškėjams laiku kreiptis dėl nuosavybės grąžinimo.
Teismo posėdyje tretieji suinteresuoti asmenys M. P. ir L. P. paaiškino, kad į tą žemę, į kurią nuosavybės teises nori atkurti pareiškėjai, jie nepretenduoja. Teismui pateikė visus planus, kokius tik turėjo, ir manė, kad tai jų motinai priklausiusi žemė. Vėliau rado motinos žemės planą. V. F. pradėjo domėtis žeme 2006 metais, anksčiau tuo klausimu į jas niekada nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003-12-31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.
Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.
Pareiškėjai M. B., V. F., V. M. prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduoti, tačiau nenurodo, į kokį žemės sklypą, kurioje vietoje ir kam konkrečiai priklausiusį. Iš skundo turinio galima daryti prielaidą, kad pareiškėjai pretenduoja į seneliui S. K. jo tėvo (pareiškėjų prosenelio) I. K. testamentu paliktą žemės sklypą. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad M. B., V. F., V. M. įstatymo nustatytais terminais nesikreipė su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio S. K. nuosavybės teise valdytą žemę. Pareiškėjai paaiškino, kad apie senelio turėtą žemę jie sužinojo, tik 2005 metais lapkričio mėnesį radę 1933-02-19 testamentą. Tačiau tokie pareiškėjų paaiškinimai nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nėra pagrindu pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. P., V. R., M. P. nurodė, kad visada žinojo, jog jų motina V. L. iki nacionalizavimo turėjo Vilniaus mieste žemės sklypą. Pareiškėjai gi nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių iš jų būtų buvusi atimta galimybė žinoti iš artimųjų pasakojimų ar iš kitų šaltinių, kad jų senelis galėjo turėti žemės Vilniaus mieste. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpis nuo nuosavybės teisių atstatymo procedūros pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo termino (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino (iki 2003-12-31) pabaigos itin didelis. Ir toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Kaip matyti pareiškėjai prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui buvo pilnamečiai, sąmoningi. Informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą visuomenės informavimo priemonėse buvo pakankamai. Pareiškėjai nenurodė jokių priežasčių, kurios galėjo užkirsti kelią bendrauti su giminėmis ir išsiaiškinti apie galimybę atkurti nuosavybės teises į seneliui priklausiusį žemės sklypą, nes kaip matyti iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos tretieji suinteresuoti asmenys turėjo duomenų, kad pareiškėjų prosenelis I. K. turėjo žemės Vilniaus mieste (b.l.103-104, 111). Be to ir patys pareiškėjai turėjo galimybių pateikti užklausas į archyvus ar kreiptis informacijos į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo instituciją ir sužinoti, kad jų seneliui nuosavybės teise galėjo priklausyti tam tikras žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo klausimu pradėjo domėtis tik 2005 metais. Šią aplinkybę patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai (b.l.7-14), bet posėdžio metu apie tokių aplinkybių buvimą paaiškino ir L. P..
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų, gyvenančių Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį pasidomėti nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjų pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.
Kitų įrodymų, kurie galėtų būtų pripažinti kaip patvirtinantys svarbias termino praleidimo priežastis, pateisinančias pareiškėjų elgesį laikotarpiu nuo 1991 metų iki 2001-12-31, nepateikta. Nesant svarbių, t.y. objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių buvo praleisti įstatymo nustatyti terminai, nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
netenkinti pareiškėjų M. B., V. F. ir V. M. prašymo ir neatnaujinti termino prašymui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo paduoti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.