- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-95-334/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo - (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. 2018 m. sausio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarimą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. 2018 m. sausio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.Pareiškėjas skunde teigia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, priimta neįsigilinus į 2018-03-28 pareiškėjo skundo argumentus, neatsakyta į pagrindinius minėto skundo reikalavimus, neištirtos ir neanalizuotos esminės skundo aplinkybės, tik formaliais pagrindais sutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais ir tik atkartodamas sutrumpintus teiginius, ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė klaidingas prielaidas ir faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, dėl ko ši nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas sistemiškai ir kompleksiškai neįvertino byloje jau esančių įrodymų ir aplinkybių, išvis nepasisakė, kodėl šio ikiteisminio tyrimo vykdymo metu netirtos pareiškėjo 2016-10-10 pareiškime ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir įrodymai. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neįsigilino į tai, kad buvo skundžiami abiejų Panevėžio apygardos prokurorų veiksmai, kad jie netyrė pareiškėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodytų esminių ir reikšmingų aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą.Pareiškėjas teigia, kad vyr. prokuroro J. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarime išvis neatsakyta į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 13 d. skundo aukštesniajam prokurorui 5-41 punktuose nurodytas pagrindines, esmines ir reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes ir pateikto 2018 m. vasario 13 d. skundo klausimus ir reikalavimus, 2018 m. kovo 5 d. vyr. prokuroro nutarime iš esmės formaliai dar kartą teatkartojant prokuroro K. G. 2018 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pavienius teiginius bei jokiais objektyviais duomenimis ir aplinkybėmis nepagrįstas išvadas, tuo pačiu ir klaidingai nurodant ir svarbias aplinkybes. Abu prokurorai atsisako arba atnaujinti ankstesnį ikiteisminį tyrimą, arba pradėti naują ikiteisminį tyrimą, esant akivaizdiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, įtvirtintiems baudžiamajame įstatyme bei daro neteisingas išvadas šiuo klausimu savo priimtuose nutarimuose. Pareiškėjas mano, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Skunde nurodoma, kad 2018 m. sausio 24 d. nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pateiktas aplinkybes, įrodymus ir paaiškinimus, jame neatsakyta į pagrindinius pareiškėjo (duomenys neskelbtini) reikalavimus, neištirtos ir neanalizuotos esminės pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pateiktų procesinių dokumentų aplinkybės. 2018 m. sausio 24 d. nutarime epizodiškai apžvelgtos aplinkybės ir įrodymai tirti neišsamiai ir paviršutiniškai, neanalizuojant jų ir nesiejant su visais faktiniais ir teisiniais duomenimis ir įrodymais ir medžiaga. Formaliais pagrindais 2018 m. sausio 24 d. nutarime teatkartodamas suinteresuotų ir vienoje nusikalstamoje grupuotėje veikiančių asmenų liudininkų - buvusio UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo V. J. ir bankroto administratorės I. P. neobjektyvius ir tendencingus parodymus, prokuroras padarė klaidingas prielaidas ir faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas bei išvis netirdamas pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų aplinkybių, padarė esminius baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo pažeidimus, dėl ko 2018 m. sausio 24 d. prokuroro nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu bei turi būti panaikintas. Pabrėžtina, kad BPK nustatyta tvarka neištyrus pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, neapklausus procesiniuose dokumentuose įvardytų asmenų, neatlikus kitų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, dabartinėje tyrimo stadijoje daryti išvadą, jog procesiniuose dokumentuose nurodytų ir įvardytų asmenų veiksmuose nėra ar nebuvo nusikalstamų veikų, negalima. Skunde pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlikta finansinė ekonominė analizė yra niekinė, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai nedavė pritarimo jos atlikimui, joje nurodyti neteisingi ir nepagrįsti duomenys. 2017 m. gruodžio 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) irgi neatitinka civilinėse bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių, klausimai specialistui suformuluoti tendencingai, siekiant nustatyti tik UAB (duomenys neskelbtini) teisinančias aplinkybes. Civilinėse bylose jau yra nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos ir vykdė neteisėtus sandorius, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje daromos priešingos išvados. Pareiškėjas skunde pažymi, kad bankroto administratorius UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai atlieka savo funkcijas, neginčija sandorių, nepateikia kreditoriams dokumentų, yra šališkas, nuostolingai nuomojo UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusius automobilius. Pareiškėjas mano, kad turi būti paskirta BU (duomenys neskelbtini) ūkinės - finansinės veiklos kompleksinė ekspertizė. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki ir nemokėjo už prekes kreditoriams dar nuo 2014 m. kovo 1 dienos, tačiau daugiau negu pusantrų metų atsakingi UAB (duomenys neskelbtini) asmenys ir vadovai nesikreipė į apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir toliau didino skolas. Prieš pat UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimą Panevėžio apygardos teismui, gerai su UAB (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku D. G. sutariantiems ir pažįstamiems kreditoriams, pažeidžiant imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, buvo pervedinėjamos šimtatūkstantinės sumos eurais, taip grubiai pažeidžiant atsiskaitymų tvarką ir eilę su kitais UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, kuriems mokėjimų terminai jau buvo senai pradelsti. Pasak pareiškėjo, iš išvardytų įrodymų ir aplinkybių yra matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų ir atsakingų vadovų veiksmuose yra, priešingai negu 2018 m. sausio 24 d. nutarime teigia prokuroras K. G., ir Lietuvos Respublikos (toliau - BK) 208 straipsnyje nustatytos („Skolininko nesąžiningumo“), ir BK 209 straipsnyje („Nusikalstamas bankrotas“) nusikalstamų veikų sudėties požymių. Pareiškėjas skundu reikalauja atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-2-00289-16, grąžinti prokurorams toliau tirti šią baudžiamąją bylą visa apimtimi iš naujo ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikti nagrinėjamame skunde ir ankstesniame 2018 m. vasario 13 d. skunde aukštesniajam prokurorui ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje - išreikalauti nurodytus dokumentus, atlikti įvairaus pobūdžio procesinius veiksmus bei apklausti eilę asmenų.Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta. Skundas atmetamas. Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.Pareiškėjas teigia, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas, pritardamas jų procesiniuose sprendimuose nurodytiems motyvams, neatsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo reikalavimus bei neišsamiai ir neobjektyviai įvertino ikiteisminio tyrimo metu gautą medžiagą, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali. Aukštesnysis teismas, dar kartą išnagrinėjęs bei įvertinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat pareiškėjo skundo argumentus bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, priešingai nei mano pareiškėjas, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga yra itin detaliai išanalizuota ir išsamiai aptarta ikiteisminio tyrimo metu procesinius sprendimus priėmusių subjektų – prokuroro, aukštesniojo prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo. Aukštesnysis teismas nenustatė duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neteisėtai, o pareiškėjo nurodomi argumentai yra pagrįsti, todėl vadovaujantis išsamia medžiagos analize, sprendžia, kad priimti procesiniai sprendimai - tiek prokuroro sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriam iš esmės pritarė ir aukštesnysis prokuroras atmesdamas pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiama nutartis yra pagrįsti, motyvuoti ir teisėti.Pagal teismui pateiktą medžiagą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjo pranešime nurodomas aplinkybes. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl skolininko UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningumo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklaustas pareiškėjas D. S., liudytojai V. J., UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus atstovė I. P., atlikta UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos analizė, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tik prokuroras ir tik įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui, o kai, jo nuomone, tokių duomenų nepakanka arba nustatomi kiti (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyti pagrindai, ikiteisminį tyrimą turi nutraukti. Tai yra išimtinė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro kompetencija ir niekas, net aukštesnysis prokuroras, šiaip turintis teisę duoti prokurorui privalomus nurodytus, o juo labiau, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, negali nurodyti, kokį procesinį sprendimą byloje priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis ), o savo kompetencijos ribose, gali tik patikrinti prokuroro priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių yra nemotyvuotas ir neatitinkantis bylos medžiagoje surinktų duomenų. Siekiant nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto požymius, taip pat atlikti sudarytų sutarčių teisinę analizę, 2014-2015 metų UAB "(duomenys neskelbtini) balansų audito analizę, sandorių pagrįstumo analizę, (duomenys neskelbtini) naudojamų techninių mechanizmų bei įrankių įsigijimo bei jų naudojimo pagrįstumą buvo atlikta UAB (duomenys neskelbtini) finansinė-ekonominė analizė. Finansinę ekonominę analizę atliko konkursą laimėjusi UAB (duomenys neskelbtini) kuri nustatė, kad sudarydama sutartis UAB "(duomenys neskelbtini) " vykdė įprastą savo veiklą ir planavo ją tęsti, sandoriai galėjo būti naudingi bendrovei ir jos kreditoriams. Sutarčių vykdymui ir pajamų gavimui UAB (duomenys neskelbtini) užsakinėjo statybos subrangos darbus ir pirko statybines medžiagas, be ko nebūtų galėjusi vykdyti sutartinių įsipareigojimų, gauti pajamų ir patenkinti kreditorių reikalavimų. Konstatuota, kad sudarytų sutarčių vykdymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo naudingas. Pažymėtina, kad 2017-08-14 UAB "(duomenys neskelbtini) kreditorių komiteto posėdžio metu buvo pritarta nepriklausomos finansinės - ekonominės bei teisinės analizės išvadoms, todėl teigti, kad ši analizė yra niekinė, nėra pagrindo. Be to, byloje buvo paskirtas ir specialisto tyrimas, kurio metu pažeidimų taip pat nenustatyta: 2017-12-15 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nėra, mokesčių apskaičiavimo, sandorių su J. G. firma "(duomenys neskelbtini) neatitikimų nenustatyta. Tai, kad pareiškėjui nėra priimtinos analizės ar tyrimo išvados, nesudaro pagrindo manyti esant nusikalstamos veikos sudėčiai. Pareiškėjo argumentai dėl bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvo išsamiai aptarti ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-15 nutartyje, todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas sutinka su vyr. prokuroro J. G. 2018-03-05 nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, kad BK 208 straipsnio nuostatos negali būti taikomos automatiškai dėl kiekvieno fakto, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir nėra galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, objektu negali būti individuali vertybė – vieno kreditoriaus interesai. Įmonės bankroto atveju, pirmiausia tenkinami įkeitimu užtikrinti kreditorių reikalavimai, tada tenkinami kreditorių reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatytą eiliškumą, t.y. pirmąją eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, antrąją – reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, trečiąją – visi likusieji kreditorių reikalavimai. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, nuo bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) gautomis 655291,82 eurų pajamomis buvo pilnai atsiskaityta su I eilės kreditoriais - darbuotojais ir įkaito turėtoju AB (duomenys neskelbtini) banku. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra trečios eilės kreditorius, todėl teigti, kad buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus teisės, negalima. Nors pareiškėjas teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė mokėjimų eilės tvarkos ir vykdė neteisėtus sandorius, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad atsiskaitymai laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki bankroto iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant kalendorinio eiliškumo tvarką, o ne mokėjimų eilės tvarką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tiek skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek prokurorų nutarimuose UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų veiksmai pagrįstai nevertinti kaip skolininkų nesąžiningumas BK 208 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išsiaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Baudžiamasis procesas negali būti laikomas skolų išieškojimo priemone, nepavykus jų atgauti civilinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų veiksmai negali būti vertinami kaip veikos, atitinkančios nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 1 dalies požymius.Įvertinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad prokurorai tinkamai įvertino ir išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose yra išsamiai išdėstyti ir išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys bei atsakyta į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas nekartodamas ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų rezultatų ir tik pritardamas prokurorų argumentams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kaip jau buvo minėta, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinė prokuroro teisė, taip pat tik prokuroras sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus reikia atlikti ir jis neprivalo atlikti visų proceso dalyvių pageidaujamų veiksmų, jei motyvuotai mano, jog jie nėra reikalingi. Taigi, teismas negali įpareigoti prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą bei bylą perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. 2018 m. sausio 24 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. G. 2018 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro K. G. 2018 m. sausio 24 d. nutarimą, bei dėl jų priimtą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį, pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.