Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal BK 243 straipsnį 30 (trisdešimčiai) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir nustatyta subendrinta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-11-10 nuosprendžiu paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, visiško bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-11-10 nuosprendžiu paskirta bausme bauda 60 MGL (3 000,00 Eur), ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 60 MGL (3 000,00 Eur) bauda.

Nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 7 (septynerių) metų laikotarpiui. Poveikio priemonės termino taikymo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (saugomas (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. J. S. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 1 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0388, patikros Nr. 1985394, 19.59 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, o 20.16 val. nustatytas 1.57 promilių neblaivumas, tokiais veiksmais pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

1.2. Be to, nuteistas ir už tai, kad 2024 m. kovo 1 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo jam priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023-11-10 nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 5 metus. Tokiu būdu J. S. piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teismas konstatavo, kad J. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. į tai, kad J. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, anksčiau ne kartą teistas, neatlikęs bausmės, baustas administracine tvarka, turintis dvi galiojančias nuobaudas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos trukmės, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka ir turintis dvi galiojančias nuobaudas. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis iš ankstesnių teistumų nepasimokė ir nesiekia gyventi dorai, toliau daro nusikaltimus.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. nurodo, jog, jo manymu, jam paskirta bausmė per griežta, kadangi jis savo kaltę pripažino, gailisi prasikaltęs yra jauno amžiaus, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir laikė jas J. S. atsakomybę lengvinančiomis, tačiau pažymėtina, jog teismas taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamas veikas J. S. padarė būdamas recidyvistu, be to, atsižvelgė ir į tai, kad jis baustas ir administracine tvarka bei turi dvi galiojančias nuobaudas, todėl paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę ir jos terminą nustatė maksimalų (pagal BK 281¹ str. 1 dalį). J. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad turi senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikia pagalbos ūkyje, o brolis ir seserys gyvena atskirai, jie negali padėti tėvams, tuo tarpu jis gyveno su tėvais, buvo jiems kaip ramstis. Tačiau Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde minimos šeiminės aplinkybės nesulaikė J. S. nuo nusikalstamų veikų atlikimo, todėl negali būti ir pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Akivaizdu, jog nei šeiminės aplinkybės, nei pozityvūs apelianto norai gyventi dorai nesulaiko jo nuo naujų nusikaltimų darymo.

12. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima maksimaliai, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam J. S. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. birželio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl bausmės nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą.