- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-21
- Bylos Nr.
- 1-708-77/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-2-00037-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eleonora Matulaitienė
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neįgali, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. J. 2010-12-21 laikotarpyje nuo 12 val. 10 min. iki 13 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-394-10 dėl V. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, akistatos su įtariamuoju M. L. metu, būdama liudytoja, pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus teigdama, kad ji tik matė, kaip M. L. pradėjo stumdyti V. D., o daugiau nieko neatsimena, nes buvo išgėrusi, bei, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011-04-26, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono apylinkės teisme nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, apklausiama kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus teigdama, kad nukentėjusiojo V. D. sužalojimo aplinkybių neprisimena ir būdama girta prišnekėjo nesąmonių, nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja nurodė, jog matė, kaip M. L. spardė V. D. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. L., rėmėsi J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitiko byloje esančių įrodymų visumai (b. l. 22-23).
Apklausta teisiamajame posėdyje, kaltinamoji J. J. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 metais, datos tiksliai neprisimena, ji buvo apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje dėl V. D. sumušimo. Šios apklausos metu ji papasakojo visas šio įvykio aplinkybes ir nurodė, kad matė, kaip M. L. spardė ir stumdė jos uošvį V. D.. Ji tikrai tai matė ir dar paklausė M. L., kodėl jis stumdo ir spardo senuką. Tada jis jai pasakė “tylėk, nes įmesiu į šulinį“. Akistatoje su M. L. turėjo papasakoti V. D. sužalojimo aplinkybes. Tada ji pasimetė, išsigando ir, bijodama, kad M. L. nesumuštų ir jos, pasakė, jog matė tik kaip M. L. pradėjo stumdyti V. D., o daugiau nieko nepamenanti. 2011 metų pavasarį, datos tiksliai neprisimena, vėl duodama parodymus apie V. D. sužalojimo aplinkybes, teisme melavo, sakydama, kad V. D. sužalojimo aplinkybių neprisimena ir būdama girta ankstesnių parodymų metu prišnekėjo nesąmonių. Ji taip pasielgė, nes teisme pamačiusi M. L. išsigando, kad M. L. gali kerštauti, nors M. L. po įvykio jai nei karto negrasino, neprašė sakyti, kad jis nespardė V. D.. Ji šiuo metu Darbo biržoje neregistruota. Prieš tris mėnesius jai nustatė onkologinę ligą, išdavė neįgalumo pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Be J. J. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais:
Iš 2010-11-23 liudytojos J. J. apklausos protokolo matyti, kad ji apklausiama tyrėjos aiškino, jog eidama iš lauko virtuvės į kambarį, pamatė, kaip M. L. spardo V. D.. Jai paklausus, kodėl taip elgiasi, M. L. paprašė nesikišti, grasindamas įmesti ją į šulinį. Ji išsigando ir nuėjo į kambarį. Kiek matė, M. L. V. D. spyrė 3-4 kartus. Vėliau jis prisisėmė iš šulinio vandens ir pylė ant gulinčio V. D.. Kuomet V. D. norėjo keltis, M. L. vėl jam spyrė kokius du kartus (b. l. 5-7).
Iš 2011-03-14 M. L. kaltinamojo akto matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta J. J. parodė, kad įvykio metu ji buvo išgėrusi, o kuomet buvo apklausiama policijos pareigūnų, taip pat buvo išgėrusi, todėl davė neteisingus parodymus, o šiuo metu gali pasakyti, kad ji matė, kaip M. L. tik apstumdė V. D., bet jo nei mušė, nei spardė. Pirmoje apklausoje davė tokius parodymus, nes taip jai pasirodė, gal susapnavo. Be to, pamačiusi policijos pareigūnus, ji susijaudino, todėl parodymus galėjo išsigalvoti (b. l. 12-16).
Iš 201-12-21 akistatos tarp J. J. ir M. L. protokolo matyti, kad J. J. teigė, jog matė, kaip M. L. stumdė V. D.. Daugiau ji nieko dėl girtumo neprisimena, o anksčiau galbūt buvo susapnavusi, ar jai pasirodė, kad M. L. mušė V. D. ir jam grasino (b. l. 8-11).
Iš 2011-04-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad J. J. teigė, jog ikiteisminio tyrimo apklausos metu daug ką išsigalvojo, nes buvo neblaivi. Į klausimą, kada J. J. melavo, teismo posėdžio metu ar ikiteisminio tyrimo metu, J. J. nieko neatsakė (b. l. 17-21).
Iš 2011-07-12 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog nuteisiant M. L., remtasi pirminiais J. J. parodymais apie V. D. sužalojimą, motyvuojant tuo, kad jie yra išsamiausi, atitinkantys kito liudytojo Z. V. parodymus (b. l. 22-23).
Esant šiems įrodymams, kaltinamosios J. J. kaltė dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu yra įrodyta visiškai. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmeniui, kuris, būdamas liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu ar teisme davė melagingus parodymus. Sąvoka „melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą arba neigimą realių egzistuojančių ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-16 nutartis 2K-455/2010). Kaltinamoji J. J., pasirašytinai įspėta dėl melagingų parodymų davimo, akistatos metu su M. L. bei Šiaulių rajono apylinkės teismo teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus apie tai, kad M. L. V. D. tik apstumdė, o daugiau ji nieko nematė, nors iš tikrųjų matė, kaip M. L. spardė V. D., suvokdama, kad jos parodymai turi didelę įtaką apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio M. L. atžvilgiu priėmimui, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 ir 61 straipsniuose.
J. J. kaltinama vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau neteista (b. 1. 37), Gruzdžių seniūnijos charakterizuojama neigiamai, kadangi linkusi girtauti, vengianti darbo, turinti penkis vaikus, kuriais rūpinasi vaikų globos namai (b. 1. 39), yra neįgali(darbingumas 40 procentų), VšĮ „Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninėje“ nesigydė (b. 1. 43)..Ji serga onkologine liga, jai taikomas chemoterapinis gydymas(b.l.65)
J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę bei sveikatos būklę, J. J. baustina laisvės apribojimo bausme, neskiriant jai baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytų draudimų ir įpareigojimų.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 29-30), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.