Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1087-315/2011

Teisėjas T. Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00038-2010-5

2011 m. spalio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. (N. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (4 nusikalstamos veikos) ir nuteistas pagal BK 155 str. 1 d. (už veiką, padarytą 2008-05-28) – 1 MGL (130 Lt) dydžio bauda, pagal BK 155 str. 1 d. (už veiką, padarytą 2010-08-26) – 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda, pagal BK 155 str. 1 d. (už veiką, padarytą 2010-09-18) – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda, ir pagal BK 155 str. 1 d. (už veiką, padarytą 2010-09-26) – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 7, 8 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė N. T. paskirta – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš N. T. 3000 Lt G. T. neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. nuteistas už tai, kad jis, 2008-05-28 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), viešai veiksmu ir žodžiu užgauliai pažemino šios bendrovės pirmininką nukentėjusįjį G. T., t.y. plūdė necenzūriniais žodžiais ir parodė nepadorų gestą, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (1 epizodas).

N. T. nuteistas už tai, kad jis, 2010-08-26 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), viešai žodžiu užgauliai pažemino šios bendrovės pirmininką nukentėjusįjį G. T., t.y. plūdė necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (2 epizodas).

N. T. taip pat nuteistas už tai, kad jis, 2010-09-18 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), viešai veiksmu ir žodžiu užgauliai pažemino šios bendrovės pirmininką nukentėjusįjį G. T., t.y. plūdė necenzūriniais žodžiais, paėmęs laišką su šios bendrovės 2008-08-29 valdybos sprendimu, numetė jį ant žemės, pradėjo trypti bei spardyti jį kojomis ir parodė nepadorų gestą, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (3 epizodas).

N. T. taip pat nuteistas už tai, kad jis, 2010-09-26 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), viešai žodžiu užgauliai pažemino šios bendrovės pirmininką nukentėjusįjį G. T., t.y. pradėjo užgauliai jį žeminti ir pagrasino, kad sužalos jį kastuvu, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (4 epizodas) (b.l. 1-5, 39-40).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovas gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. T. parodė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas. 2008-05-28 įvyko pirmasis epizodas. Jis nuvažiavo pas N. T. į sodo sklypą Nr. 161, kad įteikti valdybos posėdžio, kuris vyko dėl skundų dėl N. T. duobės, protokolo išrašą. Perspėjo nuteistąjį, kad iškastas duobes turi pernešti taip, kaip reikalauja sodų bendrijos įstatymas, tačiau pastarasis protokolo nepriėmė, pasiuntė jį „ant trijų raidžių“. Necenzūrinius žodžius N. T. jam sakė rusų kalba, daug kartų. Konfliktą girdėjo liudininkai, dirbę sode.

2010-08-26, G. T. teigimu, jis vyko žiūrėti, ar N. T. pašalino pažeidimus – inžinerinius įrenginius (duobę) ir pamatė, kad tvorą ant ribos stato. Pasakė jam, kad taip negalima ir jis pradėjo prie liudytojų necenzūriniais žodžiais jį įžeidinėti.

Kitas epizodas įvyko 2010-08-29, kai G. T. informavo valdybą, kad N. T. nevykdo valdybos sprendimo. Valdyba nutarė jį įspėti ir surašyti pranešimą, kuris išsiųstas jam 2010-09-14. Įpareigotas valdybos 2010-09-18 nuvyko pas N. T., kuris nenorėjo priimti laiško, trypė jį kojomis, grasino paimti kastuvą. Tai girdėjo liudytojai. Toks elgesys įžeidė jį kaip pirmininką, parodė, kad negerbia sodų bendrijos valdybos sprendimų. Buvo nepadorūs gestai ranka, nors jo neprovokavo, neatsakė į įžeidimus, tik pranešė apie valdybos sprendimus.

G. T. taip pat pažymėjo, jog 2010-09-26 ėjo pro N. T. sklypą, paklausė jo, ar pašalino pažeidimus. N. T. atsakė analogiškais įžeidimais, sakė kastuvu sužalos, nors rankoj jo neturėjo, buvo ir gestai.

Kolegija pažymi, kad G. T. duoti parodymai, buvo išsamūs ir nuoseklūs, juos patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, byloje nebuvo nustatyta, kad G. T. būtų turėjęs suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį. Liudytojos M. B. ir R. E. J. patvirtino, kad yra nuteistojo N. T. kaimynės, girdėjo kaip pastarasis įžeidinėjo pirmininką, grasino užmušti, pirmininkas nuteistojo neįžeidinėjo. Liudytojas J. A. parodė, kad N. T. su pirmininku G. T. nesutaria dėl tvoros, N. T. nuolat įžeidinėja G. T.. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, N. T. jam atneštą raštą sutrypė ir keikėsi pirmininko atžvilgiu. Liudytojo teigimu, jis matė tuos įvykius, nes yra N. T. kaimynas. 2008 m. N. T. taip pat keikėsi ant pirmininko necenzūriniais žodžiais ir vijo jį, rodė negražius gestus. Liudytojas taip pat nurodė, kad N. T. vieną kartą laikė kastuvą ir grasino suduoti, tai buvo rugsėjo pabaigoje. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. A. I., kuris nurodė, kad buvo nuėjęs kartu su G. T. įteikti nuteistajam valdybos nutarimo, tačiau pastarasis labai negražiais žodžiais bei gestais išvadino, buvo pakėlęs kastuvą, keikėsi G. T. atžvilgiu rusų kalba. Matė du kartus konfliktus, konkrečių datų neprisimena, bet ėjo tvoros apžiūrėti, kai buvo valdybos posėdis, t.y. 2010-09-18. Minėtus parodymus patvirtino ir liudytojais apklausti P. B. bei J. D.. P. B. nurodė, kad yra sodo bendrijos ir valdybos narys, nuteistojo N. T. kaimynas. 2010 m. rugpjūčio mėnesį išgirdęs garsiai keikiantis, išėjo ir pamatė pirmininką besibarantį su N. T., kuris turėjo kastuvą ir grasino, pastarasis rusiškai keikėsi, įžeidinėjo G. T. ir grasino jam kastuvu. J. D. patvirtino, kad matė, kaip 2010-08-26 N. T. puolė G. T. su kastuvu, įžeidinėjo be priežasties. Be to, matė, kaip N. T. metė pagalį į pirmininką, iš kurio pusės provokacijos nebuvo.

Nors apeliantas nurodo, kad liudytojai J. D. ir A. I. bei kiti davė melagingus parodymus, nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo ir kitų liudytojų duotus parodymus bei kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Vien tik apelianto nesutikimas su jam nepalankiais liudytojų parodymais nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad minėti liudytojai galimai davė melagingus parodymus, be to, byloje nenustatytas J. D. ir A. I. suinteresuotumas apkalbėti nuteistąjį.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų V. L., J. Z. duotais parodymais apie tai, jog N. T. jam inkriminuojamų veiksmų G. T. atžvilgiu. Liudytojas V. L. parodė, kad matė keliskart, kai buvo atvykęs pas N. T., nukentėjusįjį G. T. su keliais žmonėmis sodininkų bendrijoj prie N. T. namų. N. T. rankoje nieko nelaikė, necenzūriniai žodžiai buvo vartojami iš abiejų pusių. Liudytojas taip pat parodė, kad atstumas tarp jo ir stovinčių žmonių buvo per namą, jis nematė konflikto pabaigos, nuėjo toliau, prie jų nebuvo arti priėjęs. J. Z., apklausta teisme, parodė, kad 2008-05-24 šventė tėvo gimtadienį Klaipėdoje, ten praleido savaitę ir į Vilnių grįžo 2008-06-01. Pažymėjo, kad turi tradiciją švęsti gimtadienius sodyboje, tačiau G. T. kiekvieną kartą įžeidinėja. Jos teigimu, N. T. 2008-05-28 nebuvo Vilniuje, o 2010-09-17 nebuvo sode. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad J. Z. yra N. T. dukra, o V. L. pats nurodė, jog konflikto nematė iš arti, todėl jų parodymus įvertino kritiškai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, liudytojų V. L., J. Z. parodymai vertintini kaip bandymas padėti N. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliantas skunde nurodo, kad liudytojų V. L. ir J. Z. parodymai iškraipyti, nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų, byloje taip pat nenustatyta priežasčių manyti, kad minėtų liudytojų parodymai buvo pakeisti. Todėl šis apelianto skundo argumentas vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestinas.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai įvertino apelianto pateiktas abejones dėl tariamų įvykių laiko neatitikimo objektyviems įrodymams bei motyvuotai jas atmetė. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog I. Š. padarė inkriminuojamą veiką 2008-05-28, 2010-08-26, 2010-09-18, 2010-09-26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas neturi įtakos sprendžiant dėl asmens kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK155 str. 1 d.

Apeliantas taip pat nurodo, kad prašė teismo įvertinti nuotraukas ir vaizdo įrašus, patvirtinančius jo teiginius dėl G. T. ir minimų liudytojų elgesio, tačiau teismas to neperžiūrėjo ir nevertino. Kolegija pažymi, kad vertinti nukentėjusiosios, kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių parodymus, yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.), todėl tik teismo prerogatyva yra spręsti kuriais parodymais remtis, kurie parodymai yra reikšmingi teisingam ir objektyviam bylos išsprendimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas pagrįsta atmetė nuteistojo pateiktą fotonuotrauką ir vaizdo medžiagą, remdamasis tuo, kad ji neturėjo ryšio su jam pateiktu kaltinimu, nevaizdavo kaltinime išdėstytų faktinių aplinkybių.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo N. T. apeliacinį skundą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.