- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 2-952/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- "Yara Lietuva"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-603-198/2009 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Yara Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Yara Lietuva“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 20 336,4 Lt negautų pajamų. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė ieškinio sumai ( 120 336,40 Lt) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, o nesant ar nepakankant turto, areštuoti atsakovo banko sąskaitą. Nurodė, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra: atsakovas stabdo veiklą, yra atleidęs visus darbuotojus, parduoda likusį turtą. Atsakovas nenorės atsiskaityti geranoriškai ir piniginės lėšos gali būti paslėptos arba išleistos kitoms reikmėms.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal A. Č. ieškinį atsakovui UAB „Yara Lietuva“ dėl žalos atlyginimo atmetė. Nurodė, kad asmuo, teikiantis prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo, turi jį ne tik motyvuoti, bet ir pagrįsti. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net pasidaryti nebeįmanomas. Teismo teigimu, nors ieškinio suma yra didelė, tačiau vien šis kriterijus pats savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teismas nurodė, kad nenustačius ieškovo interesams kylančios grėsmės dėl galimo sprendimo įvykdymo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 178 str., 148 str., 151 str., 144 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas A. Č. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Skunde nurodo, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju ieškinio reikalavimas yra didelis, jis kildinamas iš 2008 m. rugsėjo 30 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe dėl kurio silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis – darbuotojas neteko 50 proc. darbingumo. Prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti ieškovas pateikė 2008 m. spalio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto nuorašą, 1997 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties nuorašą, 2009 m. vasario 20 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos nuorašą, 2008 m. spalio 2 d. ekspertizės nuorašą, 2009 m. vasario 20 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nuorašą. Bei papildomai nurodė, kad atsakovas stabdo įmonės veiklą, atleidžia praktiškai visus darbuotojus, o likusį įmonės turtą parduoda, tuo keldamas realią grėsmę ieškovo interesams dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Yara Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas tiek ieškinyje išdėstęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde savo reikalavimus grindžia tik spėliojimais ir prielaidomis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie kokią nors grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl ieškinio didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant ieškinio didelei sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, kitas byloje reikšmingas aplinkybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi preliminariai išanalizuoti ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, juos pagrindžiančius įrodymus bei nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Nors pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau teismas gali preliminariai įvertinti, koks yra pareikštų reikalavimų pobūdis bei spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) bei siekdamas vienodai apsaugoti kiekvienos iš ginčo šalių teises.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. Č. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB ,,Yara Lietuva“ 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 20 336,4 Lt negautų pajamų. Minėta suma laikytina didele, tačiau atsakovas UAB ,,Yara Lietuva“ yra veikianti įmonė, kurios įstatinis kapitalas VĮ Registrų centro 2009 m. birželio 1 d. duomenimis sudarė 29 872 200 Lt (b. l. 37-41). Aplinkybių, įgalinančių pagrįstai manyti, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, siekdamas apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, nenustatyta. Taip pat bylos duomenimis, tik dalis pareikštų ieškovo reikalavimų yra susiję su realiai jo patirtomis išlaidomis (dėl negautų pajamų).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.