Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A–334/2010 Teiseja Nijole Stepanaviciene Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.7.

2010 m. balandžio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. Š. apeliacini skunda del Zarasu rajono apylinkes teismo 2010 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 6d. ir nuteistas laisves atemimu trejiems metams su teises vairuoti transporto priemone atemimu trejiems metams. Bausme paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš M. Š. priteista V. A. ir D. A. po 20000 Lt neturtines žalos atlyginimui.

Nukentejusiai S. A. pripažinta teise i civilinio ieškinio patenkinima del turtines žalos atlyginimo, o civilinio ieškinio dydžio klausimas paliktas spresti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjucio 18 d., apie 22.30 val., Zarasu rajone, kelio Lupenka-Turmantas-Tilže 4-ame kilometre, budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausanti automobili „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 53, 64, 68, 172 p. reikalavimus, nesilaikydamas visu butinu atsargumo priemoniu, keldamas pavoju kitu asmenu saugumui, nesiimdamas visu butinu priemoniu savo ir keleiviu saugumui keliones metu užtikrinti, nepasirinko saugaus važiavimo greicio, neatsižvelge i važiavimo salygas, vietoves reljefa, nesuvalde vairuojamo automobilio, išvažiavo i priešpriešine kelio puse, nuvažiavo nuo kelio ir virto, del ko žuvo kartu važiaves keleivis N. K..

Teismo ekspertizes centro specialistai pagal automobilio „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformaciju pobudi nustate, kad eismo ivykio metu, nuvažiaves nuo kelio automobilis „AUDI-80“ slydo kairiu šonu i prieki ir pirmiausia virto per kairi šona, atsitrenkdamas kairiuoju i žemes paviršiu, persivertes apie išilgine aši apie 180 laipsniu kampu, krito ant žemes ir stipriai trenkesi i ja automobilio priekines dalies dešines puses viršumi (stogo dešine puse, priekine dalimi, variklio dangcio dešine puse, priekinio dešinio sparno viršumi it t.t.), po to virsdamas, sukosi dar mažiausiai 180 laipsniu kampu tuo pat metu užpakaline dalimi dar atsitrenkdamas i žemes paviršiu ir sustojo. Kadangi virtimas vyko per kairi automobilio šona, tai automobilio vairuotojui labiau tiketini yra kaires kuno puses sužalojimai, o automobiliu persivertus ir nukritus ant žemes dešines automobilio puses viršumi, del veikianciu jegu, automobilio priekiniam keleiviui turejo tekti dideli traumuojantys poveikiai i viršutine ir dešine kuno dalis. Ju nuomone, pagal automobilio deformacijas ir automobilyje buvusiu asmenu kuno sužalojimus eismo ivykio metu N. K. buvo priekineje keleivio sedineje, o M. Š. vairuotojo sedyneje ( t.1, b.l.,113-116).

Teismo medicinos specialistas nustate, kad N. K. padaryti kaukoles skliauto ir pamato lužimai, kraujo išsiliejimai po galvos smegenu dangalais, smegenyse, skilveliuose, dešines puses šonkauliu lužimai, daugybiniai kuno nubrozdinimai ir kraujosruvos. Iš pateiktu lavono nuotrauku prie specialisto išvados matyti, kad N. K. traumuota galva ir dešine kuno dalis (t.1, b.l. 60-65).

Teismo medicinos specialistas nustate, kad autoivykio metu M. Š. padaryti sužalojimai: kraujosruvos krutines kaireje, dešinio žasto, dešinio peties sanario srityje, nubrozdinimai dešinio skruosto-smilkinio, kairio sedmens, abieju keliu sanariu priekiniu paviršiu srityje, pasmakres dešines puses ir dešines plaštakos- riešo muštines žaizdos, kairiu IX-X šonkauliu lužimai, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 178-179). M. Š. padaryti kuno kaires dalies sužalojimai. Teismo ekspertizes centro specialistai nustate, kad M. Š. padaryti kuno sužalojimai galejo buti pirminiu eismo ivykio momentu jam esant vairuotojo vietoje, o veliau judant automobilio salone i dešine ir link stogo. Padaryti M. Š. užfiksuotus sužalojimus krentant i vairuotojo vieta iš užpakalines sedynes dešines šio eismo ivykio atveju, ekspertu nuomone, neitiketina, kadangi, virtimo per kairi šona ir paskui sekancio kritimo ant stogo dešines puses atveju, nesusidaro tokios jegos, kurios salone esanciu žmoniu kunus blokštu link virstancio automobilio priekines dalies, vairuotojo vietos, be to, toki judesi taip pat blokuoja priekiniu sedyniu atlošai (t.1, b.l.1 27-129).

Atlikus automobilio „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiura ir iš nuotrauku, pateiktu prie automobilio apžiuros protokolo matyti, kad labiau deformuota automobilio dešine puse (t.1, b.l.34-42). Iš specialisto išvados matyti, kad kvapu pedsake, paimtame iš automobilio „AUDI-80“, nuo vairuotojo sedynes, rastas M. Š. kvapas, bet jo nerasta kvapu pedsake, paimtame iš automobilio nuo priekines keleivio sedynes (t.1, b.l. 102-103). Surinktais byloje duomenimis irodyta, kad autoivykio metu automobili „AUDI-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. Š..

Pirmiosios instanscijos teismas liudytoju N. F. ir V. Z. parodymus, kad automobili“AUDI-8“ vairavo ne M. Š., atmete, nes jie paneigti kitais byloje surinktais irodymais. Be to, šie liudytojai yra kaltinamojo seni pažistami ir yra suinteresuoti, kad kaltinamasis išvengtu baudžiamosios atsakomybes.

Teismo nuomone, tai, kad ant vairuotojo sedynes rasta N. K. priklausanciu kelniu džinsinio audeklo ir marškineliu pluoštu, neirodo, kad jis vairavo automobili, nes tai paneigta kitais byloje surinktais irodymais bei kaltinamojo parodymais, kad išgerimo metu N. K. buvo atsisedes i vairuotojo sedyne, nes junge radijo imtuva, ieškojo muzikos (t.1, b.l. 89-93).

Zarasu rajono apylinkes teismas padare išvada, jog kaltinamojo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. kvalifikuota teisingai, nes jis, budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas jam priklausancia keliu transporto priemone, pažeide Keliu eismo taisykliu 53, 64, 68, 172 p. reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus.

Teismas, anot apelianto, jam inkriminavo nusikalstama veika, kurios nepagrinde itikinanciais ir nekelianciais abejoniu irodymais. Taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje nemotyvavo, kodel atmete irodymus, kuriais paneigiama jo kalte ir vadovavosi tik tais irodymais, kurie patvirtina jam inkriminuojama nusikalstama veika.

Teismas, M. Š. teigimu, pripažindamas ji kaltu remesi prielaidomis. Atkreipia demesi, kad Teismo ekspertizes centro ekspertu išvadoje nustatyta: „1. Tiketina, kad eismo ivykio metu N. K. buvo priekineje keleivio sedyneje. 2. Tiketina, kad eismo ivykio metu automobilio „Audi 80“, valst. Nr. FUG 1321, vairiuotojo sedyneje buvo M. Š.“. Tokia išvada specialistai grinde vien tik jo ir N. K. ir kuno sužalojimu lokalizacija ir visiškai neanalizavo galima ju kita atsiradimo mechanizma, todel pateiktos išvados yra abejotinos. Skunde pažymima, jog nebuvo tirta versija ir jo kuno sužalojimu lokalizacija bei atsiradimo mechanizmas automobilio virtimo metu jam užmigus gulint ant galines sedynes.

Atkreipia demesi, jog tik N. K. turejo tiksla vairuoti transporto priemone link Lupiankos kaimo, nes turejo pasitikti iš Utenos jo prašymu „pabaliavoti“ ta diena atvažiavusia jo pažistama drauge S. B., su kuria susitikinejo, taciau pirmosios instancijos teismas S. B. parodymu neaptare ir nesiejo su byla, nors apie tai, kad su N. K. retai matydavosi nuo to laiko, kai jis isidarbino Utenos mieste, teismui paliudijo ir jo sugyventine S. A..

Nepagristai, anot M. Š., teismas atmete liudytoju N. F. ir V. Z. parodymus, o butent, kad jie ivykio diena važiuodami pas ji ir prasilenkdami su išvažiuojanciu iš jo kiemo jo automobiliu, už vairo mate ne jie, o jiems nepažistama vyra. Salone daugiau jie nieko nemate, o tai patvirtina jo parodymus, kad jis tuo metu miegojo ant galines sedynes.

Skunde apeliantas teigia, jog nepagrista teismo išvada, kad ant vairuotojo sedynes rasta N. K. priklausanciu kelniu džinsinio mikropluošto ir marškineliu pluoštu neirodo, kad jis vairavo automobili, nes tai paneigta kitais byloje surinktais irodymais, taciau kokiais – teismas neivardija. Pažymi, jog ant meginiu, paimtu nuo vairuotojo sedynes galvos atlošo, rasta pilkai melynos spalvos medvilnes pluoštu, vienodu su N. K. kelniu džinsinio audeklo atitinkamais pluoštais, todel akivaizdu, jog normaliai N. K. sededamas ant vairuotojo sedynes negalejo ant galvos atlošo palikti ten kelniu audeklo mikrodaleles ir mikropluoštus, taciau šios mikrodaleles ir mikropluoštai atsirado ant vairuotojo sedynes galvos atlošo automobiliui virstant, N. K. sedint vairuotojo vietoje.

Atkreiptinas demesys, M. Š. manymu, ir i TMI Utenos ekspertinio poskyrio teismo medicinos eksperto S. Fedaraviciaus padaryta išvada, jog: „nera objektyviu požymiu, pagal kuriuos butu galima nustatyti, kokioje vietoje ir padetyje buvo N. K. transporto priemoneje ji sužalojant per eismo ivyki“, kuria jis veliau pakeite specialisto išvadoje.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis M. Š. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

M. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino byloje surinktus irodymus bei remiantis ju visumos analize padare pagristas išvadas apie apelianto kalte ivykdžius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 6 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas pažeide bylu nagrinejimo laikantis rungimosi principo, numatyto BPK 7 str., reikalavima, nes nemotyvuotai atmete gynejo prašyma apklausti liudytoja teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. K., kuri galejo paliudyti apie nuteistojo ir žuvusiojo N. K. fizine bukle prieš autoivyki bei pateikti N. K. charakterizuojancius faktus apie jo anksciau padarytus eismo ivykius ir už tai skirtas nuobaudas, kas M. Š. nuomone yra tiesiogiai susije su nagrinejama byla.

Apeliacines instacijos manymu šis skundo argumentas pripažintinas nepagristu, nes bylos medžiaga tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. K. iš viso nebuvo apklausta, taciau buvo apklausta liudytoja A. K. ( t. 1 b.l. 166 ). Todel neaišku ar apeliaciniame skunde kalbama apie ta pacia liudytoja. Be to, kolegija sprendžia, kad ši liudytoja nagrinejamo ivykio nemate, todel negalejo suteikti teismui reikšmingos informacijos apie jo aplinkybes, o apie žuvusiojo N. K. girtumo busena avarijos metu ir jo patraukima administracinen atsakomyben už KET pažeidimus byloje yra rašytiniai duomenys ( t. 1 b.l. 66-69, t. 2 b.l. 33 ). Esant nurodytoms aplinkybems šios liudytojos parodymai negalejo itakoti priimto nuosprendžio pagristumo.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas visiškai nepagristai atmete liudytoju N. F. ir V. Z. parodymus ( t. 2 b.l. 56-61, teisiamojo posedžio protokolas ) apie tai, jog jie ivykio diena nusipirke mikroautobusa važiuodami link nuteistojo namu ir prasilenkdami su išvažiuojanciu iš M. Š. kiemo jo automobiliu, prie vairo mate ne ji, apelianta, o jiems nepažistama vyra. Salone jie daugiau nieko nemate, nes nuteistasis tuo metu miegojo ant galines sedynes, todel jie ir negalejo jo pamatyti. Ši aplinkybe šalina M. Š. atsakomybe, taciau apylinkes teismas atmete šiuos jo nekaltuma patvirtinancius irodymus.

Pirmosios instancijos nuosprendyje nurodoma, kad liudytoju N. F. ir V. Z. aukšciau pamineti parodymai atmestini, nes jie paneigti kitais byloje surinktais irodymais. Be to nuosprendyje pažymeta, kad šie liudytojai yra seni kaltinamojo pažistami, todel suinteresuoti, kad apeliantas išvengtu baudžiamosios atsakomybes. Tokiai apylinkes teismo išvadai kolegija pritaria. Iš tikruju bylos medžiaga ( teisiamojo posedžio protokolas ) tvirtina, jog apeliantas, N. F. ir V. Z. yra seni pažistami bei bendrauja jau daug metu. Taciau iš ju parodymu seka, kad su žuvusiuoju N. K. šie liudytojai visiškai nebendravo. Šios aplinkybes apylinkes teismui leido pagristai manyti, jog N. F. ir V. Z. gali buti suinteresuoti padeti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybes. Pažymetina ir tai, kad šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti, o nuteistasis nereiške prašymo del ju apklausos. Tai buvo padaryta jau tik nagrinejant byla teisme gynejo prašymu ( t. 2 b.l. 8 ). Del paminetu priežasciu apylinkes teismas pagristai suabejojo N. F. ir V. Z. parodymu objektyvumu. Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad byloje yra objektyvus rašytiniai irodymai ( teismo ekspertizes centro specialistu išvados ), kuriu kolegijos manymu pakanka tam, kad padaryti išvada del M. Š. kaltumo.

Apeliantas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinejant byla teisme dave nuoseklius parodymus apie tai, jog jis, priejes prie savo automobilio siekiant surasti raktus nuo namu, atidare galines dureles ir užmigo ant galines sedynes. Todel automobilio ivykio metu negalejo vairuoti ir nevairavo.

Susipažines su nuteistojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje apeliacines instancijos teismas gali sutikti su tokiu skundo argumentu tik iš dalies.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2008-08-20 M. Š. parode, kad bunant su N. K. nuteistojo namo kieme apeliantas, ieškodamas rakto nuo namu, nuejo i savo automobili, kur atsisedo ant galines sedynes ir užmigo ( t. 1 b.l. 182-183 ). 2009-03-24 apklausos metu nuteistasis taip pat pažymejo, jog nuejo ieškoti raktu i savo automobili, kur atsisedo ant galines sedynes ir užmigo, patikslindamas, kad raktus dažnai laiko savo automobilyje ( t. 1 b.l. 187-188 ). Apklausiamas 2009-03-25 itariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. Š. vel patikslina savo parodymus, nurodydamas, kad kai ejo ieškoti raktu nuo jo namu i savo automobili, tai atidare dešines puses galines dureles ir atsisedo iš dešines puses prie dureliu bei užmigo ( t. 1. b. l. 191 ). Byla nagrinejant teismo posedyje nuteistasis jau iš dalies keisdamas jo ikiteisminio tyrimo metu aukšciau minetus parodymus, nurodo, jog jo namu raktai buvo palikti mašinoje prie begiu perjungimo rankenos, o tuo metu kai jis ieškojo namu raktu, buvo atsisedes vairuotojo sedynen, nors kaip jau mineta ikiteisminio tyrimo metu tokiu parodymu nedave ( tvirtina teismo posedžio protokolas t. 2 b.l. 56-61 ). Savo apeliaciniame skunde nuteistasis jau aiškina, jog kasdien užrakines namo duris, raktu nuo namo ir ukiniu pastatu ryšuli, atsisedes i vairuotojo vieta, palikdavo automobilio detuveje ir ta pati veiksma atlikdavo ir pasiimdamas raktus. Todel ir buvo nustatytas jo kvapas vairuotojo sedyneje. Tokiu budu matyti, jog nuteistojo parodymai del jo patekimo i automobilio galine sedyne prieš autoivyki keitesi ir nebuvo nuoseklus, nes tik teismo posedyje jis pradejo teigti apie tai, kad iš pradžiu buvo atsisedes i vairuotojo sedyne ir tik po to – i galine sedyne. Be to, teismo posedžio metu apeliantas tvirtino, jog jo raktai nuo namu buvo palikti mašinoje prie begiu perjungimo rankenos, o apeliaciniame skunde jau teigia, kad raktus palikdavo automobilio detuveje. Kolegijos nuomone aukšciau paminetas apelianto parodymu nuolatinis patikslinimas ir ju neatitikimas kelia abejoniu šiu parodymu objektyvumu.

Apeliantas skunde tvirtina, kad teismas visiškai neatkreipe demesio i svarbia aplinkybe, jog ivykio metu už vairo sedejo butent N. K. ir tai irodo ne tik jo kvapo pedsakas ant vairuotojo sedynes, bet ir kita labai svarbi aplinkybe. Ant meginiu paimtu nuo vairuotojo sedynes galvos atlošo rasta pilkai melynos spalvos medvilnes pluoštu vienodu su N. K. kelniu džinsinio audeklo atitinkamais pluoštais ( t. 1 b.l. 89-93 ). Anot nuteistojo, teismui nekilo abejoniu kaip galejo šie mikropluoštai atsirasti ant vairuotojo sedynes galvos atlošo. M. Š. manymu, N. K. sededamas vairuotojo sedyneje, negalejo ant galvos atlošo palikti ten kelniu audeklo mikrodaleliu ir mikropluoštu. Todel apelianto nuomone šie mikropluoštai atsirado ant vairuotojo sedynes galvos atlošo automobiliui virstant, kai sužalojus N. K. galva, jis prarado samone, o jo bevalis kunas galejo kelnemis pasiekti net vairuotojo sedynes galvos atloša. Del nurodytu priežasciu skunde daroma prielaida, kad N. K. galejo iškristi iš automobilio pro automobilio viršutini liuka, kuris po ivykio buvo atidarytas.

Apeliacine instancija sprendžia, kad nurodyti skundo argumentai yra tik bylos duomenimis nepatvirtinta nuteistojo prielaida. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog N. K. negalejo palikti ant vairuotojo sedynes galvos atlošo kelniu audeklo mikrodaleliu ir mikropluoštu. Butina atkreipti demesi, kad eismo ivykio metu N. K. bunant priekineje keleivio sedyneje, automobiliui virstant per kairi šona, kas nustatyta teismo ekspertizes centro specialistu išvadoje, judejo automobilio salone i kaire, tai yra i vairuotojo puse ir todel galejo ant vairuotojo sedynes ir net galvos atlošo palikti ten kelniu audeklo mikrodaleliu ir mikropluoštu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo medicinos ekspertas S.Fedaravicius savo pirmineje specialisto išvadoje 2008-09-01 pažymejo, jog nera objektyviu požymiu, pagal kuriuos butu galima nustatyti, kokioje vietoje ir padetyje buvo N. K. transporto priemoneje ji sužalojant per eismo ivyki ( t. b.l. 60-63 ). Taciau veliau 2009-02-19 specialisto išvadoje ( t. 1 b.l. 113-116 ) šis medicinos ekspertas jau surado tokius požymius tiketinumo pavidalu, o tai apeliantui kelia abejoniu išvados pagristumu. Todel tokia ekspertu išvada, padaryta tiketinumo forma, ištraukta iš kitu irodymu konteksto, negalejo buti vertinama kaip jo kaltes negincijamas irodymas.

Svarstydama ši skundo motyva, kolegija pažymi, kad 2008-09-01 specialisto išvada dave tik vienas teismo medicinos ekspertas S.Fedaravicius. Taciau siekiant išsamiau ir objektyviau ištirti nagrinejamo autoivykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo organai paskyre kompleksine teismo medicinos-eismo ivykio tyrima, kuri jau atliko teismo medicinos ekspertas kartu su Teismo ekspertizes centro Eismo ivykiu tyrimo skyriaus ekspertu V.Leipumi. 2009-02-19 specialistu išvada buvo padaryta remiantis pateikta bylos medžiaga, tai yra kitu specialistu išvadomis, ivykio vietos apžiuros protokolu, eismo ivykio vietos shema, automobilio AUDI 80 apžiuros protokolu bei jo nuotraukomis. Akivaizdu, kad 2009-02-19 specialistu išvada yra išsamesne, atlikta dvieju sriciu ekspertu, kuriu kompetencija teismas neturejo pagrindo abejoti, o jos išvada, nors ir yra tiketinumo forma, padaryta atsižvelgiant i autoivykio metu objektyviai užfiksuotus duomenis, pripažintina logiška ir atitinkanti kitas byloje esancias specialistu išvadas ( išskyrus jau aukšciau minetu – ir kvapu pedsaku, paimtu iš automobilio t. 1 b.l. 102-103 ). Atkreiptinas demesys i tai, kad nuteistojo versija apie tai, jog autoivykio metu jis buvo automobilio galineje sedyneje panegia ir jam užfiksuotu padarytu kuno sužalojimu išsidestymas ( tvirtina 2009-06-30 specialistu išvada t. 1 b.l. 127-129 ).

Tokiu budu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis tvirtina butent apie tai, kad sprendimas del apelianto kaltes buvo priimtas remiantis nuosprendyje ivardintais irodymais, kuriu visumos kolegijos manymu pakanka pripažinti ji kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 6 d.

Sprendžiant apeliacinio skundo motyvu pagristumo klausima, kolegija vadovaujasi susiklosciusia teismine praktika, pagal kuria butina pateikti motyvuotas išvadas del esminiu skundo argumentu. Naikinti 2010-01-07 apylinkes teismo nuosprendi pagrindo nera, nes jis yra teisetas ir pagristas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutare:

M. Š. apeliacini skunda atmesti.