Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Agnei Golubevienei, atsakovo atstovams Donaldui Šarmanauskui, Povilui Rėklaičiui, advokatui Antanui Danieliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Continental Transport“ patikslintą ieškinį atsakovui A. J., dėl skolos priteisimo.

ieškovas 2014-12-01 teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 10830 Lt skolą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Atsakovas A. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 07 d. iki 2014 m. sausio 13 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „Continental Transport". Atsakovo darbas buvo susijęs su tarptautinių krovinių pervežimu. Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis supažindintas su pareiginiais nuostatais. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas dirbdamas kitose įmonėse su šiuo regionu turėjo tokios praktikos, tai patvirtina ir pažyma iš ankstesnės Atsakovo darbovietės, Ieškovas būtent dėl šios priežasties ir nusamdė Atsakovą. Atsakovas 2013 m. spalio 01 d. turėjo vežti krovinį iš Lietuvos į Angliją. Prieš išvykstant į reisą Atsakovas žodžiu buvo informuotas, jog vykdant tarptautinius pervežimus Didžiosios Britanijos Regione, pasitaiko nelegalių-asmenų patekimo į transporto priemones atvejų. 2013 m. spalio 06 d. Atsakovas pateikė Ieškovui paaiškinimą, kuriame patvirtino faktą kad jo vairuojamame automobilyje buvo rasti 4 nelegalūs asmenys. Vairuotojas profesionalas nesiėmė visų reikalingų priemonių kroviniui apsaugoti nuo nelegalių asmenų patekimo ir elgėsi kaip neapdairus ir nerūpestingas darbuotojas. 2014 m. kovo 05 d. Ieškovas gavo pranešimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, jog 2013 m. spalio 01 d. Atsakovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Angliją atlikus patikrinimą Prancūzijos Calais uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys. Už nelegalių asmenų gabenimą Ieškovui ir Atsakovui buvo skirtos baudos, Ieškovui - 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, Atsakovui - 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Atsakovas pripažino savo kaltę, sutiko sumokėti jam skirtą baudą tačiau savo prievolės nevykdė. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos pranešime nurodytas baudos mokėjimo terminas 2014-05-08 d., tačiau Atsakovas vengė vykdyti savo prievolę nustatytu terminu. Ieškovas bandė su Atsakovu susitarti iki teismo, nuolat ragino Atsakovą įvykdyti savo prievolę, žinodamas Atsakovo sunkią finansinę padėtį, su Jungtinės Karalystės Pasienio tarnyba derino ilgesnius skolos dengimo terminus, tačiau Atsakovas ir toliau nevykdė savo prievolės. Ieškovas, vykdydamas savo prievolę sumokėjo dėl Atsakovo kaltės jam skirtą baudą - 2000 GBP. Ieškovo sumokėta bendra suma 3600 GBP, iš kurių 2000 GBP t.y. 8640 Lt. yra Ieškovo patirti nuostoliai dėl Atsakovo kaltės bei 1600 GBP - t.y. 6912 lt. yra Atsakovui asmeniškai skirta bauda. 2014 m. liepos 24 d. Ieškovas gavo patvirtinimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, kad Ieškovui ir Atsakovui skirtos baudos yra pilnai apmokėtos. Atsakovas savo kaltę pripažino, tai rodo ir jo paties patvirtintas ir pateiktas pasiaiškinimas Ieškovui. Ieškovas tikėdamas, kad Atsakovas įvykdys savo prievolę bei Ieškovui teikiamus pažadus, bandė palengvinti Atsakovo padėtį, sutiko dėl nuostolių dengimo dalimis, derino nuostolių dengimo terminus. Tačiau Atsakovas vis žadėjo atsiskaityti, kiekvieną kartą nukeldamas atsiskaitymo terminą, taip klaidindamas Ieškovą, kuris būdama sąžininga ir geranoriška šalis norėjo susitarti taikiai, darė nuolaidas. Ieškovas, paradęs viltį išsireikalauti iš Atsakovo skolą 2014 m. birželio 05 d. kreipėsi į teisinių paslaugų kompanijų EU-RUS Law Service dėl pagalbos vedant derybas su A. J.. Teisinių paslaugų kompanija EU-RUS Law Service 2014 m. birželio 12d. pasikvietė Atsakovą deryboms dėl skolos apmokėjimo pagal grafiką, tačiau Atsakovas, nepateikęs argumentų, atsisakė jį pasirašyti ir toliau vengė atsakomybės dėl prievolės sumokėti jam paskirtą baudą. Su Atsakovu ne kartą buvo susisiekta, derintos skolos dengimo sąlygos, Atsakovas vis žadėjo spręsti susidariusią situaciją, tačiau daugiau nei po mėnesio laiko pareiškė, kad nuostoliai bei skola už sumokėtą atsakovo baudą nebus atlyginami. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas ignoravo Ieškovo raginimus grąžinti už jį sumokėtą baudos sumą Ieškovas 2014-08-11 d. su skolų išieškojimo įmone UAB „EU-RUS Law Service" sudarė įsiskolinimo išieškojimo pavedimą - įgaliojimą Nr. EURUS2014/06-04-1, kuriuo įgaliojo UAB „EU-RUS Law Service" imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškoti įsiskolinimais Atsakovo, t.y. A. J.. Vadovaujantis šalių bendradarbiavimo principu UAB „EU-RUS Law Service" 2014 m. rugpjūčio 12 d., informavo apie esantį įsiskolinimą bei kreipimosi į teismą datą, tačiau Atsakovas nurodytu terminu atsakymo nepateikė ir neišreiškė valios padengti įsiskolinimo. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas būdamas sąžininga Sutarties šalis siekė susitarti iki teismo, bendravo, vedė derybas dėl atsiskaitymo terminų, tačiau Atsakovė neįvykdė savo finansinių įsipareigojimų, todėl ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl savo teisėtų interesų gynimo. Ieškovo reikalavimas yra pagrįstas aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, todėl sumokėjus baudą už Atsakovą, Ieškovas turi teisę reikalauti sumokėtos baudos dalies t.y. 1600 GBP iš pažeidimą padariusio Atsakovo regreso. Dėl patirtų nuostolių sumos Ieškovas laikydamasis LR DK nuostatų 2014-08-22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija dėl padarytos žalos išieškojimo. 2014-09-22 d. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija remiantis LR DK 289 str. 1 d. ir 294 str. priėmė sprendimą atmesti Ieškovas prašymą, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir termino neatnaujinti. Žala Ieškovui padaryta dėl to, kad Atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami. Ji padaryta Atsakovui einant darbines pareigas. Žala atsirado dėl Atsakovo netinkamai atliktų darbo pareigų ir dėl to Ieškovas privalėjo sumokėti jam paskirtą baudą. Ieškovo sumokėta bauda yra vertinama kaip Ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl Atsakovo, kaltės. Ieškovas, sumokėdamas 8 640 Lt baudą, kuri buvo skirta Atsakovui netinkamai bei aplaidžiai atliekant savo darbines funkcijas. Ieškovas įgijo regresinio reikalavimo teise tokiai sumai, kokia sumokėjo dėl darbuotojo kaltės, t.y. 8 640 Lt. tačiau Ieškovas būdamas geranoriška šalis, neperžengdama LR DK 255 str. darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, prašo priteisti iš Atsakovo 3 918 Lt, tai yra Atsakovo trijų vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu dydžio sumą. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos 1 600 GBP bauda už nelegalių asmenų gabenimą buvo paskirta Atsakovui, o ne Ieškovui, todėl baudą turėjo sumokėti būtent Atsakovas. Ieškovas įvykdė Atsakovo prievolę sumokėti jam paskirtą baudą, todėl jam perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Darytina išvada, kad Ieškovui sumokėjus baudą už Atsakovą tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Ieškovui sumokėjus Atsakovui paskirtą baudą šis nepatyrė tų išlaidų, kurios jam buvo neišvengiamos. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, Atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. Ieškovo sąskaita, nes sutaupė turtą, kurį pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims - sumokėti baudą. Ieškovas būdama geranoriška šalis, žinodamas Atsakovo finansine padėti bei siekdamas padėti, sumokėjo Atsakovui asmeniškai paskirtą baudą, bandė su Atsakovu dėl skolos gražinimo susitarti iki teismo, tačiau Atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir iki šios dienos neišreiškė valios gražinti Ieškovo patirtas išlaidas už Atsakovą sumokėtos baudos daliai, t.y. 6 912 Lt. Nurodytos aplinkybės sąlygojo Ieškovo pagristą kreipimąsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl susidariusio įsiskolinimo ir nuostolių bendrai 10 830 Lt. sumai.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovo pateikto pirminio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, jog šis ieškinį teismui išimtinai grindžia suklastotais vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais Nr. 3, nes atsakovas 2013-08-07 susipažino su kitokio turinio pareiginiais nuostatais, kuriuose nebuvo nuostatų, susijusių su pašalinių asmenų {nelegalų) patekimu į priekabą ar puspriekabę (nebuvo 2.24 - 2.31 ir 4.1.16 - 4.3 punktų). Šie argumentai grindžiami tuo, jog susipažinus su pareiginiais nuostatais atsakovas paprašė ieškovo, jog šis padarytų atsakovui ir pareiginių nuostatų kopiją, jog atsakovas visuomet po ranka turėtų ir žinotų savo teises ir pareigas, todėl laikytina, jog atsakovas nebuvo supažindintas apie atvejus, susijusius su nelegaliu asmenų pateikimu į priekabą ir (arba) puspriekabę, todėl ieškovas, kaip darbdavys, neatliko pareigos supažindinti atsakovą su darbo funkcijomis ir kitomis būtinomis darbo sutarties sąlygomis, kaip tai nurodo LR DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys. Ieškovas pateikė į bylą suklastotą neva atsakovo rašytą 2013-10-06 paaiškinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pridėjus paaiškinimo lapą prie prašymo dėl atleidimo iš darbo (prašyme autentiškas atsakovo parašas) lapo, matyti, jog per šviesą perrašytas parašas, kadangi dydis autentiškas ir parašas akivaizdžiai rašytas drebančia ranka. Be to, ieškovas nepateikė į bylą raštiško pareikalavimo pasiaiškinti dėl atsakovui inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo, kaip tai numato LR DK 240 straipsnio 1 dalis ir neskyrė per vieną mėnesį, kaip tai numato LR DK 241 straipsnio 1 dalis, drausminės nuobaudos, nors pagal į bylą ieškovo pateiktus vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginius nuostatus jau tada ieškovui galėjo būti pagrindas imtis prieš atsakovą tam tikrų teisinių priemonių, skirianti atsakovui drausminę nuobaudą, tačiau tas ieškovo nebuvo daroma, nes nebuvo pagrindų skirti tiek drausminę nuobaudą, tiek taikyti materialinės atsakomybės, nes pareiginėse nuostatose nebuvo nuostatų, susijusių su pašalinių asmenų (nelegalų) patekimu į priekabą ar puspriekabę. Ieškovas teismui tik deklaratyviais ir niekuo neparemtais teiginiais nurodo, jog „atsakovas pripažino savo kaltę, sutiko sumokėti jam skirtą baudą", kadangi atsakovas nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir nesutiko mokėti baudos. Ieškovas kaip darbdavys neįrodė, kad atsakovas (darbuotojas) būtų pažeidęs nustatytą darbo tvarką ir žinojo ar turėjo žinoti, kad savo veiksmais, kuomet buvo rasti savavališkai įlipę į transporto priemonę nelegalus asmenys, būtų pažeidęs nustatytus darbdavio reikalavimus. Be to, toks darbdavio (ieškovo) nerūpestingumas, kai nereglamentuojami darbuotojų (vairuotojų) veiksmai, susiję su galimu nelegalių asmenų patekimu į transporto priemonę ir vairuotojams pasirenkant vietą stovėjimui (poilsiui), taip pat kai byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su stovėjimo vietoms keliamais saugumo reikalavimais, reiškia ieškovo (darbdavio), kaip nukentėjusiojo, kaltę DK 247 straipsnio prasme. Dėl to ieškinys negali būti tenkintinas ir LR DK 247 straipsnio pagrindu, t. y. dėl ieškovo (darbdavio) kaltės, kuri sudarė sąlygas žalai atsirasti (savavališkai nelegalių asmenų patekimui į transporto priemonę).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. J. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 07 d. iki 2014 m. sausio 16 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „Continental Transport" (b.l. 11-14). Su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 20), jis supažindintas su vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (b.l. 18-19). 2013-09-27 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. K13-364 atsakovas A. J. laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-03 komandiruotas į Didžiąją Britaniją (b.l. 22). 2014 m. kovo 05 d. Ieškovas gavo pranešimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, jog 2013 m. spalio 01 d. Atsakovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Angliją atlikus patikrinimą Prancūzijos Calais uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys. Už nelegalių asmenų gabenimą Ieškovui ir Atsakovui buvo skirtos baudos, Ieškovui - 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, Atsakovui - 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (b.l. 26-39). 2014 m. liepos 24 d. Ieškovas gavo patvirtinimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, kad Ieškovui ir Atsakovui skirtos baudos yra pilnai apmokėtos (b.l. 40-44). Ieškovas 2014 m. birželio 05 d. kreipėsi į teisinių paslaugų kompanijų EU-RUS Law Service dėl teisinių paslaugų į teisinių paslaugų kompaniją EU-RUS Law Service dėl pagalbos vedant derybas su A. J. (b.l. 131-134, 136-139). 2014-08-11 d. su skolų išieškojimo įmone UAB „EU-RUS Law Service" sudarė įsiskolinimo išieškojimo pavedimą - įgaliojimą Nr. EURUS2014/06-04-1, kuriuo įgaliojo UAB „EU-RUS Law Service" imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškoti įsiskolinimais Atsakovo, t.y. A. J. (b.l. 45-50). Dėl patirtų nuostolių sumos Ieškovas 2014-08-22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija dėl padarytos žalos išieškojimo, 2014-09-22 d. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija, remiantis LR DK 289 str. 1 d. ir 294 str. priėmė sprendimą atmesti Ieškovo prašymą, praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir termino neatnaujinti (b.l. 129-130).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp šalių kyla dėl materialinės žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

LR DK 245 straipsnis numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. LR DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos: padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. LR DK 253 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010 nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sūduvos vandenys“ v. A. D., bylos Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. L. L., A. K., bylos Nr. 3K-3-280/2003; kt.).

Bylos esančiais įrodymais nustatyta, kad 2013-09-27 ieškovo direktoriaus įsakymu Nr. K13-364 atsakovas A. J. laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-03 komandiruotas į Didžiąją Britaniją (b.l. 22). 2014 m. kovo 05 d. Ieškovas gavo pranešimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, jog 2013 m. spalio 01 d. Atsakovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Angliją, atlikus patikrinimą Prancūzijos Calais uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys. Už nelegalių asmenų gabenimą Ieškovui ir Atsakovui buvo skirtos baudos, Ieškovui - 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, Atsakovui - 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (b.l. 26-39). 2014 m. liepos 24 d. Ieškovas gavo patvirtinimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, kad Ieškovui ir Atsakovui skirtos baudos yra pilnai apmokėtos (b.l. 40-44).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010, kurioje nurodoma, kad už atsakovo vairuojamoje ieškovo transporto priemonėje, vežusioje krovinį iš Italijos į į Angliją, aptiktus keturis nelegalius asmenis tiek ieškovui, tiek atsakovui kiekvienam buvo skirta bauda po 1200 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Atsakovui nesumokėjus skirtos baudos, abi jas sumokėjo ieškovas. Esant tokioms teismų konstatuotoms aplinkybėms, darytina išvada, kad padarinių dėl baudų paskyrimo už nelegalių asmenų vežimą (važiavimą) atsirado kiekvienai šaliai: transporto priemonės savininkui – ieškovui ir jos vairuotojui – atsakovui, nes turėjo sumokėti skirtas baudas. Šioje situacijoje tarp šalių susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai. Vieni jų buvo dėl baudos, kurią sumokėjo ieškovas kaip transporto priemonės savininkas. Ši žala padaryta dėl to, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami. Ji padaryta atsakovui einant darbo pareigas. Žala atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų darbo pareigų ir dėl to ieškovas privalėjo sumokėti jam paskirtą baudą. Ieškovo sumokėta bauda gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir žala gali būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą. Šiuo atveju darbdavio patirtų nuostolių atlyginimą reglamentuoja Darbo kodeksas, kurio 253 straipsnio 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju kyla DK 254 straipsnyje nustatytų darbuotojo materialinės atsakomybės ribų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje, taikymo klausimas. <...> ieškovas taip pat sumokėjo baudą, kuri buvo paskirta atsakovui. Atsakovui paskirtos baudos sumokėjimas buvo jam nustatytos pareigos vykdymas. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos pranešimuose apie prievolę sumokėti baudą nurodyta, kad, nesumokėjus abiejų baudų, ieškovui priklausanti transporto priemonė bus sulaikyta iki to laiko, kol jos bus sumokėtos <...>. Tai reiškia, kad, atsakovui nesumokėjus jam paskirtos baudos, ieškovas dėl transporto priemonės sulaikymo galėjo patirti atitinkamų praradimų, nes ji nebūtų panaudota įmonės veikloje. Taigi šiuo atveju ieškovas turėjo pagrįstą interesą sumokėti atsakovui paskirtą baudą. Ieškovui ją sumokėjus tarp šalių atsirado kitokie – civilinės, bet ne darbo teisės reglamentuojami, – santykiai. Ieškovui sumokėjus atsakovui paskirtą baudą, šis nepatyrė tų išlaidų, kurios jam buvo neišvengiamos. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. ieškovo, sąskaita, nes sutaupė turtą, kurį pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010).

Teismas konstatuoja, kad kasacinio teismo nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su ginčo teisiniu kvalifikavimu yra analogiškos šiam ginčui, nes ieškovas šioje byloje taipogi sumokėjo dvejopo pobūdžio baudas, o tai reiškia, kad tarp šalių šioje byloje taipogi susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai – pirma, iš darbo teisės kylantys darbuotojo materialinę atsakomybę reglamentuojantys teisiniai santykiai ir antra, dėl ieškovo už atsakovą sumokėtos baudos atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai. Asižvelgdamas į tai, teismas visų pirma pasisako dėl atsakovo materialinės atsakomybės ir jo prievolės atlyginti materialinę žalą.

Vertindamas atsakovo materialinės atsakomybę, teismas esmine bylai aplinkybe pripažįsta atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės klausimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2013 m. spalio 01 d. Atsakovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Angliją, Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai atlikus patikrinimą Prancūzijos Calais uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys (b.l. 26-39). Ieškovas nurodo, kad dėl šio fakto yra atsakovo kaltė, nes Atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami (b.l. 122). Atsakovas nurodo, kad jis ėmėsi visų atsargumo priemonių, tačiau nelegalūs asmenys vis tiek pateko į automobilį be jo žinios. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su atvejais, susijusiais su nelegaliu asmenų pateikimu į priekabą ir (arba) puspriekabę, todėl ieškovas, kaip darbdavys, neatliko pareigos supažindinti atsakovą su darbo funkcijomis ir kitomis būtinomis darbo sutarties sąlygomis, kaip tai nurodo LR DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys (b.l. 149). Ieškovas teigia supažindinęs atsakovą su pareiginiais nuostatais ir žodžiu informavęs atsakovą apie nelegalių asmenų patekimo į automobilį pavojų, o taip pat atsakovą priėmė į darbą dėl jo turimos darbo šiame regione patirties (b.l. 177). Vertindamas šias aplinkybes ir šalių parodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomą faktą, jog atsakovas buvo patyręs vairuotojas, patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ieškovas nuo 2006-02-23 iki 2012-07-31 dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, yra dirbęs D.Britanijos regione (b.l. 135). Taip pat atsakovas savo parašu patvirtino supažindinimo su pareiginiais nuostatais faktą, tuo tarpu dviejų pareiginių nuostatų redakcijų skirtumo teismas nepripažįsta esmine bylais aplinkybe, nes ieškovo direktoriaus originaliu parašu patvirtintų nuostatų 4.1.1 – 4.1.6 punktuose yra nustatyta, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už transporto priemonės techninį stovį ir teisingą eksploataciją, pavestų užduočių savalaikį vykdymą, savo darbo kokybę, krovinių saugumą ir tvarkingą priežiūrą (b.l. 109-110, 18-19). Šias aplinkybes kartu su LR DK 228 str. nustatytais reikalavimais darbuotojui teismas pripažįsta pakankamomis konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. nepakankamai rūpestingą pareigų vykdymą, dėl kurių pasitvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami (b.l. 122). Atsakovo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su atvejais, susijusiais su nelegaliu asmenų pateikimu į priekabą ir (arba) puspriekabę, todėl ieškovas, kaip darbdavys, neatliko pareigos supažindinti atsakovą su darbo funkcijomis (b.l. 149-150) pripažintini nepagrįstais dėl jau nurodyto atsakovo, kaip patyrusio šios srities darbuotojo statuso (b.l. 122) ir jo supažindinimo su pareiginiais nuostatais fakto (b.l. 18-19), kurį taip pat patvirtina liudytojai - buvusi ieškovo įmonės administratorė L. R. (b.l. 177) ir buvęs vairuotojas ekspeditorius D. L. (b.l. 177-178).

Atsakovo teiginius, kad ieškovas nepateikė į bylą raštiško pareikalavimo pasiaiškinti dėl atsakovui inkriminuojamo darbo drausmės pažeidimo bei neskyrė atsakovui drausminės nuobaudos, todėl nėra pagrindų taikyti materialinę atsakomybę (b.l. 149), teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes įstatymas nesieja materialinės atsakomybės vien tik su drausminės atsakomybės taikymo faktu, o tai reiškia, kad darbdavys turi teisę taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę be drausminės atsakomybės taikymo.

Atsakovo teiginius, kad ieškovas savo rašte klaidina Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybą teigdamas, jog atsakovas nedirba jo įmonėje ir dėl to elgiasi nesąžiningai, teismas pripažįsta nepagrįstais, nes ieškovo raštas datuotas 2014-04-22, t.y. tuo metu, kai atsakovas jau nuo 2014-01-16 d. nedirbo ieškovo įmonėje (b.l. 39).

Atsakovo teiginių, kad ieškovas suklastojo atsakovo paaiškinimą (b.l. 149-150), teismas nevertina, nes ieškovo atstovė 2015-01-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje nesiremia paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 177).

Atsakovo atstovų 2015-01-15 teismo posėdžio metu nurodytus teiginius, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, neinformavo jo apie baudos skyrimo aplinkybes, todėl atsakovas sužinojo apie baudą tik gavęs ieškinį, teismas pripažįsta neatitinkant nustatytų bylos aplinkybių, nes byloje nustatyta, kad ieškovas 2014 m. birželio 05 d. kreipėsi į teisinių paslaugų kompanijų EU-RUS Law Service dėl teisinių paslaugų į teisinių paslaugų kompaniją EU-RUS Law Service dėl pagalbos vedant derybas su A. J. (b.l. 131-134, 136-139), 2014-08-11 d. su skolų išieškojimo įmone UAB „EU-RUS Law Service" sudarė įsiskolinimo išieškojimo pavedimą - įgaliojimą Nr. EURUS2014/06-04-1, kuriuo įgaliojo UAB „EU-RUS Law Service" imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškoti įsiskolinimais atsakovo, t.y. A. J. (b.l. 45-50). 2015-01-15 teismo posėdžio metu liudytoja teisinių paslaugų kompanijos EU-RUS Law Service teisininkė J. Ž. patvirtino, kad atsakovas buvo asmeniškai 2014 m. birželio mėn. informuotas apie baudos skyrimo aplinkybes, 2014 m. birželio mėn. buvo atvykęs į teisinių paslaugų kompaniją EU-RUS Law Service, susipažino su skolos mokėjimo ieškovui terminais, tačiau atsisakė pasirašyti susitarimą (b.l. 177). 2015-01-15 teismo posėdžio metu liudytoja ieškovo įmonės administratorė D. V. patvirtino, kad atsakovas buvo keletą kartų atvykęs į ieškovo įmonę tartis dėl skolos mokėjimo dalimis (b.l. 177). Taip pat atsakovo atstovų teiginiai pripažintini nepatikimais ir prieštaringais dėl to, kad atsakovas pats vairavo automobilį Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai aptinkant keturis nelegalius asmenis (b.l. 26-39). Be to, net jei darytume prielaidą, kad atsakovas nežinojo apie konkrečios baudos skyrimo aplinkybes ir dydį, jo nesidomėjimas įvykio tyrimo aplinkybėmis negali būti laikomas rūpestingu ir tinkamu elgesiu LR DK 35 str. ir 228 str. nustatyta prasme.

Taip pat teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos žalos dydis yra nustatytas ir patvirtintas byloje esančiais dokumentais, t.y. 2014 m. kovo 05 d. Ieškovo gautu iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos pranešimu apie už nelegalių asmenų gabenimą Ieškovui ir Atsakovui skirtas baudas, Ieškovui - 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, Atsakovui - 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (b.l. 26-39) bei 2014 m. liepos 24 d. ieškovo iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos gautu patvirtinimu, kad Ieškovui ir Atsakovui skirtos baudos yra pilnai apmokėtos (b.l. 40-44). Atsakovui nustatytas 1306 lt. vieno mėnesio atlyginimo dydis (b.l. 11), todėl 3 918 Lt. žalos dydis, t.y. atsakovo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio suma, numatyta LR DK 255 str., yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad remiantis LR DK 253 str. 3 p., kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, ieškinio reikalavimas dėl 3 918 Lt. (1134,73 Eur.) materialinės žalos priteisimo yra tenkintinas.

LR CK 6.280 str. 1 d. nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010, kurioje nurodoma, kad atsakovui nesumokėjus jam paskirtos baudos, ieškovas dėl transporto priemonės sulaikymo galėjo patirti atitinkamų praradimų, nes ji nebūtų panaudota įmonės veikloje. Taigi šiuo atveju ieškovas turėjo pagrįstą interesą sumokėti atsakovui paskirtą baudą. Ieškovui ją sumokėjus tarp šalių atsirado kitokie – civilinės, bet ne darbo teisės reglamentuojami, – santykiai. Ieškovui sumokėjus atsakovui paskirtą baudą, šis nepatyrė tų išlaidų, kurios jam buvo neišvengiamos. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. ieškovo, sąskaita, nes sutaupė turtą, kurį pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. kovo 05 d. Ieškovas gavo pranešimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, jog 2013 m. spalio 01 d. Atsakovo vairuojamame automobilyje, važiavusiame į Angliją atlikus patikrinimą Prancūzijos Calais uoste, aptikti keturi nelegalūs asmenys. Už nelegalių asmenų gabenimą Ieškovui ir Atsakovui buvo skirtos baudos, Ieškovui - 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, Atsakovui - 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (b.l. 26-39). 2014 m. liepos 24 d. Ieškovas gavo patvirtinimą iš Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, kad Ieškovui ir Atsakovui skirtos baudos yra pilnai apmokėtos (b.l. 40-44).

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, kasacinio teismo formuojamą praktiką ir jau nustatytas bylos aplinkybes, kad atsakovui asmeniškai buvo skirta 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bauda (b.l. 26-39), šią baudą sumokėjo ieškovas (b.l. 40-44), teismas konstatuoja, kad ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą 1600 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, 6 912 Lt sumai.

Atsakovo atstovų nurodytus teiginius, kad ieškovas nieko nežinojo apie baudos skyrimo faktą, todėl neturėjo galimybės ją ginčyti, teismas vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus byloje esančiais įrodymais, nes byloje nustatyta ir teismo konstatuota, kad atsakovas pats vairavo automobilį Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai aptinkant keturis nelegalius asmenis (b.l. 26-39), o jo nesidomėjimas įvykio tyrimo aplinkybėmis negali būti laikomas rūpestingu ir tinkamu elgesiu LR DK 35 str. ir 228 str. nustatyta prasme.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl 6912 Lt. (2001,85 Eur.) skolos priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už teisines paslaugas 809,2 Eur (b.l. 46-47, 137-138, 171-174), 326,7 lt. (94,62 Eur) už dokumentų vertimus (b.l. 51-52), 207 lt. (59,95 Eur) žyminio mokesčio dalis už civilinės teisės reglamentuojamą reikalavimą dėl 6 912 Lt. (2001,85 Eur) skolos priteisimo (b.l. 10), taip pat 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 31,18 lt. (9,03 Eur) (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR DK 245 - 246str., 253 str., 255 str., LR CK 6.280 str., LR CPK 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Continental Transport“, į.k. 302441740 naudai 1134,73 Eur (tūkstantį šimtą trisdešimt keturis eurus 73 ct) materialinės žalos atlyginimo, 2001,85 Eur (du tūkstančius vieną eurą 85 ct.) skolos, 809,2 Eur. (aštuonis šimtus devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, 94,62 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 62 ct.) už dokumentų vertimus, 59,95 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 95 ct.) žyminio mokesčio, 5 proc. metinės palūkanas už priteistą sumą (3136,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,03 Eur (devynis eurus 3 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.