Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Onai Vitartienei, atsakovo atstovei Laurai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Evlada“ skundą dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tarnybai pažeidimo nagrinėjimo metu buvo pateikta 2007 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. KSLM000002, pagal kurią buvo pirktas vienas butelis degtinės „Sobieski“. Šiame dokumente nurodytas kasos čekis Nr.00008577. Pagal nurodytus pirkimo dokumentus butelis degtinės „Sobieski“ buvo pirktas mažmeninėje prekyboje, dokumentuose nurodant „reprezentacinėms reikmėms“. Sutinkamai su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79, 80 str., šį įstatymą papildančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 407 patvirtintomis Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklėmis, prekių įsigijimą įrodantis privalomas dokumentas yra PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra. PVM sąskaitų faktūrų privalomi rekvizitai yra nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Pareiškėjas tvirtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimo sudėtis būtų, jeigu nebūtų pateiktas privalomas prekių įsigijimo dokumentas - PVM sąskaita faktūra. Ginčijamu atveju šis dokumentas Tarnybai buvo pateiktas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, reglamentuojantis prekių įsigijimo ir naudojimo dokumentų tvarką, šiuo atveju yra speciali teisės norma, kuri pagal hierarchijos principą yra viršesnė norma. Jeigu nebuvo atitikties deklaracijos ir dėl to nėra galimybės įvertinti alkoholinių gėrimų tapatumo, tai tokio pažeidimo sudėtis, pareiškėjo manymu, kvalifikuotina kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., 17 str. 2 d. 1 p. pažeidimas, nustatantis draudimą parduoti ar laikyti alkoholinius gėrimus be atitikties deklaracijos.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 7 d. nustato imperatyvų draudimą įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimai, alkoholinius gėrimus įsigyti mažmeninėje prekyboje. Nurodyta teisės norma nustato alkoholinių gėrimų įsigijimo reprezentacinėms reikmėms galimybes. Tvirtina, kad vienareikšmiai pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 7 d., kadangi turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir vieną butelį degtinės įsigijo mažmeninėje prekyboje, pažeisdamas alkoholinių gėrimų įsigijimo reprezentacinėms reikmėms tvarką. Mano, kad Tarnyba neteisingai kvalifikavo padarytą pažeidimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, perkant alkoholinius gėrimus mažmeninėje prekyboje, atitikties deklaracija prie pirkimo dokumentų nepridedama, jos rekvizitai į pirkimo dokumentus nerašomi. Todėl įstatymų leidėjas ir išskyrė du atskirus pažeidimus - draudimą parduoti alkoholinius gėrimus ir juos laikyti, neturint įsigijimo dokumentų (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p.) ir draudimą įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, šiuos gėrimus įsigyti mažmeninėje prekyboje (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 7 d.).

Tarnybos tikrinimo metu rastas butelis degtinės „Sobieski“ buvo pirktas iš UAB „Salma“ pagal PVM sąskaitą faktūrą KSLM 000002 (iš mažmenininko), o pagal PVM sąskaitą faktūrą serija BPS Nr.0607509 mažmenininkas UAB „Salma“ įsigijo iš didmenininko UAB „Belvedere prekyba“, t. y. pagal šį dokumentą akivaizdu, kad įsigytas butelis degtinės „Sobieski“ yra pagamintas 2007 m. rugpjūčio 23 d., partijos Nr. L23082007, atitikties deklaracija Nr. DA1010948. Ši aplinkybė neginčytinai įrodo, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 7 d.

Alkoholio kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. nustato, kad kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta alkoholio produktų partija privalo turėti šių produktų atitiktį patvirtinantį dokumentą. Pagal minėto įstatymo 2 str. 16 d. partija - tai vienodomis sąlygomis pagaminto arba supakuoto parduoti skirtų alkoholio produktų vienetų grupė, kuriai taikomi tie patys produkto saugos ir atitikties reikalavimai. Tarnybos nutarime konstatuojama, kad nenurodyti siuntos atitikties rekvizitai, nurodant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. B1-599 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo taisyklių 4 p., nustatantį, kad kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta produktų siunta privalo turėti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad paminėto poįstatyminio akto 4 p. prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. Įstatymas nustato reikalavimą turėti alkoholio produktų partijos atitiktį patvirtinantį dokumentą, o poįstatyminiame akte (taip pat tarnybos nutarime) nurodoma turėti siuntos atitiktį patvirtinantį dokumentą. Sąvokos „partija“ ir „siunta“ nėra tapačios. Siuntoje gali būti, o ir būna kelių partijų pagamintų produktų. Todėl nėra ir negali būti siuntos atitikties dokumento. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 11 str. 2 d. ir nustatė reikalavimą turėti partijos, o ne siuntos atitiktį patvirtinantį dokumentą. Esant tokiam teisės normų neatitikimui, pareiškėjas mano, kad būtina ištirti ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. B 1-599 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo taisyklių 2, 3, 4, 5 p. neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 11 str. 2 d.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pasikeitė teisės aktas, kuriuo remiamasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo veikloje. Nuo 2008 m. vasario mėn. įsigaliojo švelninančios nuostatos. Atsisakė nuo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tam, kad ištirti ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. B 1-599 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo taisyklių 2, 3, 4, 5 p. neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 11 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl administracinio akto, kuriuo įmonei pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas pritaikyta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnybos darbuotojai 2007 m. gruodžio 13 d. tikrinimo metu nustatė, jog UAB „Evlada“ priklausančiame restorane, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, parduodami ir laikomi gėrimai (vienas butelis degtinės „Sobieski“, banderolė VDG CZI 189653), kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 3K07/331 už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus bendrovei skirta 1 000 Lt bauda ir taikyta alkoholio gėrimo konfiskacija (b. l. 49-50).

Atsakovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 str., teikė prašymą ištirti, ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 7 p. neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 1 ir 2 p., 17 str. 2 d. 1 ir 2 p., Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 str.

Pažymėtina, kad nutarimo priėmimo momentu minėtos taisyklės dar nebuvo priimtos, todėl jų atitikimas tam tikriems teisės aktams nėra aktualus šioje byloje. Pagrindo kreiptis dėl jų teisėtumo nagrinėjamu atveju nėra.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Minėto įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. nustato, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba netinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą. Jis turėtų būti kvalifikuotinas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 7 d. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, Lietuvos Respublikoje leidžiama juos įsigyti tik iš įmonių, turinčių licencijas gaminti alkoholinius gėrimus arba licencijas verstis didmenine prekyba jais, o parduoti - fiziniams asmenims jų asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms, perkantiems alkoholinius gėrimus reprezentacinėms reikmėms, ir užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms bei tarptautinių organizacijų atstovybėms, akredituotoms Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje (adm. byla Nr. A11 – 1186/2007) nurodė, kad „Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. numatytos nuostatos iš esmės yra tokios pačios, tačiau yra adresuotos platesniam, negu straipsnio 1 d. 2 p., subjektų ratui. Nagrinėjamuoju atveju tai reiškia, kad alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose – 17 str. 1 d. 2 p.) sutampa su tokių produktų laikymu 17 str. 2 d. 2 p. taikymo prasme“. Tokiu būdu darytina išvada, kad pažeidimo kvalifikacijai pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nėra būtina nustatyti prekių pardavimo faktą ir turėti pardavimą patvirtinantį kasos kvitą.

Įvertinus įrodymų byloje visetą, matyti, kad pareiškėjo reikalavimas perkvalifikuoti veiką ir paskirti mažesnio dydžio baudą yra juridiškai nepagrįstas.

Kaip matyti, pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją, kad pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSLM00002 (b. l. 23), PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0607509 (b. l. 24), tačiau, kolegijos nuomone, šie dokumentai neįrodo, kad buvo pateikti alkoholinių gėrimų, nurodytų 2007 m. gruodžio 13 d. prekių atsakingo saugojimo akte prie 2007 m. gruodžio 13 d. Tikrinimo protokolo Nr. 325, privalomi juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

Tikrinimo metu galiojusių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. B1-579 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus 5.2 p. nustatė, kad įmonės, turinčios licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, realizuodamos kitų įmonių pagamintus alkoholio produktus, privalo įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduoti kiekvienai siuntai taisyklių 2.2 ir (ar) 3.1, 4.1 p. nurodytų dokumentų kopijas arba juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose nurodyti šių dokumentų ir siuntos identifikavimo rekvizitus. Įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, realizuodamos juos, privalo turėti iš tiekėjo gautus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus arba jų kopijas, arba juridinę galią turinčius prekių tiekimo dokumentus, kuriuose nurodyti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų ir siuntos identifikavimo rekvizitai (7 p.).

Atsakovas atsiliepime pagrįstai pažymėjo, kad neįmanoma susieti faktiškai rasto alkoholinio gėrimo su nurodytu PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KSLM00002. Analizuojant minėtą PVM sąskaitą faktūrą, matyti, kad joje nėra nurodyti alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų ir siuntos identifikavimo rekvizitai. Gi PVM sąskaita faktūra Nr. 0607509 tik patvirtina, kad UAB „Salma“ pirko atitinkamus alkoholinius gėrimus iš UAB „Belvedere prekyba“, tačiau šis dokumentas nepatvirtina, kad pareiškėjui priklausančiame restorane rastas degtinės butelis yra būtent tas gėrimas, kuris nurodytas 2007 m. spalio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KSLM000002.

Pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi Alkoholio kontrolės įstatymo 11 str. 2 d., nes šis straipsnis reglamentuoja tik alkoholio produktų gamybą Lietuvoje Respublikoje; paminėtas reglamentavimas byloje nėra juridiškai reikšmingas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeidimo faktas nagrinėtinu atveju yra pilnutinai įrodytas byloje esančia medžiaga; veika pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas kvalifikuota tinkamai.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 d. numatyta, kad už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą ir eksportą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, alkoholio produktų (išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą, jei neinformuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat už šio įstatymo 17 str. 1 d. 2-11 p., 2 d. 2-9 p., 5-11 d. nustatytų alkoholio produktų pardavimo, laikymo, gabenimo reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 1 000 Lt iki 80 000 Lt bauda.

Kolegija vertina, kad pareiškėjui skirta bauda sankcijos ribose, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo mastą, pobūdį. UAB „Evlada“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių itin sunkią įmonės finansinę padėtį. Tarnyba, skirdama baudą, atsižvelgė į tai, kad įmonė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas pažeidė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai laikydama pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Paskirta ekonominė sankcija yra adekvati padarytam teisės pažeidimui, iš esmės nežlugdo ūkio subjekto veiklos.

Nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis, būtų galima panaikinti ar pakeisti Tarnybos 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 3K07/331. Administracinis aktas, kuriuo įmonei pritaikyta ekonominė sankcija, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo UAB „Evlada“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.