- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-27
- Bylos Nr.
- 2A-299/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Donatas Šernas (pran.), Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- D. R., H. Z.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Romelina”
- Trečiasis asmuo
- P.
- Advokatai
- Gerutis Niaura
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Romelina” apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-260/2006 pagal ieškovų H. Z. ir D. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Romelina”, trečiajam asmeniui P. Z. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą 2004 m. gruodžio 23 d. su ieškiniu kreipėsi H. Z. ir D. R. ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Romelina“ kiekvienam po 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2004 m. rugsėjo 24 d. apie 15 val. 35 min., vykdydamas darbines pareigas, įvykus nelaimingam atsitikimui, žuvo P. Z. , ieškovės H. Z. sūnus ir ieškovo D. R. tėvas. Valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr.01, forma N-1, nustatyta, jog buvo pažeistas saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000 m. gruodžio 22 d. 16 punktas, pagal kurį rangovas gali pradėti statinio statybos darbus tik parengęs darbų technologijos projektą, o pagal taisyklių 5-to privalomojo priedo 9 punktą darbus atliekant iškasose ar tranšėjose, turi būti nurodyti saugus iškasų šlaitų nuolydis arba iškasų šlaitų sutvirtinimo būdas ir įrengimo technologija bei įėjimo ir išėjimo į iškasas ar tranšėjas būdas. Taip pat buvo nustatyta, kad buvo pažeisti ir taisyklių 11 punktas bei 4-o privalomojo priedo 2 ir 56 punktai, pagal kuriuos, vykdant darbus pavojingose zonose, turi būti išduota paskyra-leidimas ir sutvirtinti tranšėjų šlaitai. Tranšėja buvo iškasta su nuolydžiu nuo 1,8 iki 2,4 m. gylio, tranšėjos kraštai nebuvo išramstyti dėl galimo grunto griuvimo. P. Z. nebuvo atliktas specialusis instruktažas pagal paskyrą-leidimą pavojingų darbų atlikimui 1,5 m. ir gilesnėse tranšėjose. Buvo pažeisti ir UAB „Romelina“ direktoriaus pavaduotojo statybai pareiginiai nuostatai, santechniko saugos ir sveikatos instrukcija, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 22 punkto reikalavimai bei kiti darbų saugos norminių aktų reikalavimai. Visi nurodyti saugaus darbo taisyklių pažeidimai sąlygojo P. Z. mirtiną sužalojimą. Remiantis CK 6.250 straipsniu, atsakovas ieškovams turi atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Romelina” atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti pinigų suma yra labai didelė ir teismui patenkinus tokį ieškinį, bendrovė negalėtų įvykdyti prievolių ir bankrutuotų. Ieškovės H. Z. pateiktas medicinos dokumentų išrašas nei paneigia, nei patvirtina, kad jai pablogėjo sveikata, jos susirgimai yra atsiradę seniai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo P. Z. išlaikytiniai. D. R. darbo užmokesčio pažyma patvirtina, kad jis turi savarankiškas, pakankamas pajamas, o H. Z. gauna pensiją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Romelina“ H. Z. 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, o D. R. – 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat nusprendė išieškoti iš UAB „Romelina“ 4200 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
Sprendime teismas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 24 d. įvykis, kurio metu žuvo UAB „Romelina“ santechniku dirbęs P. Z. , pripažintas darbe įvykusiu nelaimingu atsitikimu, įformintas Nelaimingo atsitikimo darbe aktu. Baudžiamojoje byloje kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio pirmąją dalį dėl darbo saugos normatyvinių aktų pažeidimo buvo pripažintas ir nubaustas UAB „Romelina“ darbų vykdytoju tuo metu dirbęs P. Z. . Nelaimingą atsitikimą darbe tyrusi komisija nustatė, kad statybos darbai buvo vykdomi neparengus statybos darbų technologijos projekto, tinkamai neinstruktavus P. Z. . Komisija pripažino, kad buvo pažeisti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 11 ir 16 punktų ir 4 privalomojo priedo 2 ir 56 p.p. reikalavimai, UAB „Romelina“ direktoriaus pavaduotojo statybai pareiginiai nuostatai, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 22 punkto reikalavimai bei kiti saugumo norminių aktų reikalavimai. Teismas nurodė, kad darbdavys yra atsakingas už padarytą žalą, tame tarpe neturtinę (CPK 6.250 str.) bei nustatė, kad kaltas dėl įvykio yra ne darbuotojas, o tik atsakovas, kuris pagal UAB „Romelina“ Santechniko saugos ir sveikatos instrukcijos 44 punktą privalėjo P. Z. , prieš šiam atliekant darbus gilesnėje nei 1,5 m tranšėjoje, specialiai instruktuoti ir pasirašytinai supažindinti su paskyroje nurodytais reikalavimais. Atsakovas nenumatė tokiu atveju būtinų saugos reikalavimų, su jais nesupažindino P. Z. ir pastarojo specialiai neinstruktavo. Teismas pripažino, kad ieškovams dėl P. Z. žūties darbe buvo padaryta neturtinė žala ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti jų paaiškinimais, jog artimo žmogaus netektis juos stipriai emociškai paveikė, pablogėjo sveikata, ypač senyvo amžiaus ieškovės H. Z. , ir tai patvirtina ir liudytojų parodymai. Teismas atmetė atsakovo atstovų pareikštus argumentus dėl ieškovės sveikatos būklės vertinimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad žala ieškovams padaryta artimo žmogaus mirtimi, dėl kurios kaltas atsakovas, aplaidžiai nesiėmęs priemonių elementarių saugių darbo sąlygų užtikrinimui. Atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, teismas pripažino, kad atsakovas negalėtų atlyginti ieškovams 600 000 Lt dydžio žalos, todėl reikalaujamo žalos atlyginimo dydį žymiai sumažino. Teismas taip pat pripažino, jog abiem atsakovams padaryta nevienoda žala, kad didesnė žala padaryta ieškovei H. Z. , kuri, būdama senyvo amžiaus, neteko jai įvairiapusišką pagalbą teikusio sūnaus, neginčijamai po sūnaus mirties žymiai pablogėjo jos sveikatos būklė, o ieškovui D. R. , kuris yra savarankiškas, jaunas ir darbingas žmogus, tokia žala padaryta mažesnė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Romelina“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės H. Z. ieškinį patenkinti iš dalies - priteisti jai 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą, o ieškovo D. R. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, neįrodžius, kad neturtinė žala buvo patirta.
1. Teismas nepatikrino jo vertintų įrodymų sąsajumo ir pakankamumo bei įrodymų tarpusavio ryšio. Teismui nebuvo pateikti išrašai iš ambulatorinės kortelės, atsakovas su šiais įrašais nebuvo supažindintas. Teismas nepagrįstai įvertino kaip tinkamą įrodymą liudytojo parodymą, kad įrašai ambulatorinėje kortelėje patvirtina ieškovės sveikatos pablogėjimą, taip pažeisdamas atsakovo teisę susipažinti su byloje pateiktais įrodymais. Teismas rėmėsi liudytojos ieškovės H. Z. gydytojos V. K. parodymais, kurie yra prieštaringi. Ieškovų pateikti dokumentai neturi oficialiems rašytiniams dokumentams būtinų rekvizitų bei neįrodo priežastinio ryšio tarp dvasinių sukrėtimų, patirtų po sūnaus bei tėvo mirties, ir neigiamų pasekmių ieškovams, t.y. ligų. Pateiktos pažymos tik konstatuoja ligos faktą, bet nenurodo ligos pradžios, jos eigos, priežasčių, kas ir buvo pagrindinis įrodinėjimo dalykas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo prašymą atmesti ieškovų pateiktas pažymas apie ligas, kaip neturinčias ryšio su byla, arba įpareigoti ieškovus jas patikslinti taip, kad jos atitiktų visus rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus bei įrodymų sąsajumo principą. Pažyma apie ieškovės psichinės būklės pablogėjimą taip pat neįrodo, kad jos psichinė būklė pablogėjo po sūnaus žūties, kadangi, jos pačios teigimu, psichikos centre ji lankėsi jau iki minėto nelaimingo atsitikimo. Nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovei nustatytų ligų ir jos sūnaus žūties. Ieškovas D. R. nepateikė duomenų apie tai, kad jis susirgo būtent po tėvo mirties. Teismo nurodytas glaudus jo ir tėvo emocinis ryšys neatitinka faktinių aplinkybių, patvirtintų paties ieškovo: žuvusysis su savo keturiais vaikus nebendravo ir buvo skolingas jiems alimentus.
2. Teismas nenurodė, kokias aplinkybes, lemiančias neturtinės žalos priteisimą, jis nustatė bei kokiais įrodymais buvo grindžiamos teismo išvados ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnį. Sprendime atsižvelgta tik į vieną kriterijų - atsakovo finansinę padėtį. Nebuvo nustatyta ir įvertinta kriterijų, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis, visuma. Ieškovai nepagrindė daugumos CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų kriterijų, turinčių įtakos patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Be to, nebuvo įvertinta didelė dalis kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžio nustatymui - turtinė ieškovų padėtis, t.y. faktas, kad jie gauna savarankiškas pajamas bei turi gyvenamąjį plotą. Neįvertintas patirtos turtinės žalos dydis, kuris taip pat turėjo būti siejamas su neturtinės žalos dydžiu. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus faktus dėl žalą padariusio asmens netiesioginės kaltės bei į UAB „Romelina“ pastangas pagelbėti žuvusiojo šeimai, organizuojant laidotuves bei padengiant visas laidotuvių išlaidas, taip pat į žuvusiojo asmens kaltę, t.y. faktą, kad pats žuvusysis taip pat pažeidė kai kurių norminių aktų ir instrukcijų nuostatas, kas įtvirtinta 2004 m. rugsėjo 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad neturtinės žalos atsiradimą įstatymas grindžia ne materialinėmis vertybėmis, o dvasiniais išgyvenimais bei sukrėtimais ir emocine depresija bei jų sukeltomis pasekmėmis. Teismas įvertino ne tik pateiktus rašytinius įrodymus, bet ir liudytojų parodymus bei pagristai konstatavo, kad ieškovų patirti dvasiniai sukrėtimai neigiamai paveikė sveikatą. Pats darbdavys labai grubiai pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbo įstatymus ir norminius aktus, o atsakovo teiginys, kad P. Z. pažeidė kai kurių norminių aktų ir instrukcijų nuostatas, yra nepagrįstas. CK 6.264 straipsnis įpareigoja darbdavį atlyginti žalą. Teismo priteistas žalos dydis atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus ir bendrovės materialinei padėčiai neigiamų pasekmių neturės, nes ji dirba pelningai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio pirmosios dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra nustatytos ir neginčijamos aplinkybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe fakto bei atsakovo, kaip darbdavio, pažeidusio saugos darbe norminių aktų reikalavimus, neteisėtų veiksmų, lėmusių nelaiminą atsitikimą, bei atsakovo kaltės. Taigi byloje iš esmės yra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių atsirado atsakovo atsakomybė dėl ieškovams padarytos žalos, tame tarpe ir neturtinės (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Tačiau apeliantas iš esmės ginčija pačios neturtinės žalos dydį, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas (ieškovės H. Z. atžvilgiu), bei žalos atsiradimo faktą (ieškovo D. R. atžvilgiu).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį šioje byloje, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala ieškovams padaryta artimo žmogaus – ieškovės H. Z. sūnaus ir ieškovo D. R. tėvo - mirtimi. Vien tokio fakto nustatymas leidžia daryti išvadą, kad ieškovai neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Teismas pagrįstai nustatė, kad didesnė žala yra padaryta ieškovei H. Z. , kuri, būdama senyvo amžiaus, neteko jai įvairiapusišką pagalbą teikusio sūnaus, po sūnaus mirties žymiai pablogėjo jos sveikatos būklė. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad byloje nebuvo įrodytas ir nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovei nustatytų ligų ir jos sūnaus žūties. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – H. Z. medicininių dokumentų išrašą, pažymą apie sveikatos būklę bei liudytojos V. K. ) parodymus (t. 1, b.l. 130, 131, t. 2, b.l. 46) ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės H. Z. sūnaus žūtis turėjo įtakos jos sveikatos pablogėjimui. Tačiau negalima nesutikti su apelianto teiginiu, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovo D. R. teiginį, kad jis susirgo būtent dėl tėvo mirties. Šiam teiginiui patvirtinti ieškovas pateikė vienintelį dokumentą – medicinos dokumentų išrašą, kuris rodo jam nustatytą susirgimą (t. 1, b.l. 112). Tačiau iš šio dokumento negalima nustatyti, kokio pobūdžio yra šis susirgimas, kada jis buvo nustatytas ir kaip jis gali būti susijęs su patirtais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu ar emocine depresija. Iš paties ieškovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jam nustatyto susirgimo priežastys gali būti įvairios. Taigi vien tokio įrodymo pagrindu negalima daryti išvados, kad ieškovo D. R. susirgimui turėjo įtakos būtent jo tėvo mirtis.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog abiems ieškovams padaryta nevienoda žala, kad didesnė žala yra padaryta ieškovei H. Z. , kuri, būdama senyvo amžiaus, neteko jai įvairiapusišką pagalbą teikusio sūnaus, po sūnaus mirties žymiai pablogėjo jos sveikatos būklė, o ieškovui D. R. , kuris yra savarankiškas, jaunas ir darbingas žmogus, tokia žala padaryta mažesnė. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad ieškovo D. R. susirgimas buvo būtent jo tėvo mirties pasekmė arba kad nelaimingas atsitikimas bent iš dalies įtakojo ieškovo ligą.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodė, kad dėl žalos padarymo yra kaltas atsakovas, aplaidžiai nesiėmęs elementarių saugių darbo sąlygų užtikrinimo. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio antrosios dalies nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusiojo asmens, kaltę, tai reiškia ir į kaltės formą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis P. Z. žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris įvyko, darbdaviui, atsakovui UAB „Romelina“, pažeidus saugos darbe norminių aktų reikalavimus. Tokiu būdu žala ieškovams atsirado dėl atsakovo neatsargumo, bet ne dėl tyčios. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, pripažino, kad jis negalėtų atlyginti ieškovams 600 000 Lt dydžio žalos. Tokia teismo išvada yra pagrįsta ir ją patvirtina byloje esantys duomenys: iš bendrovės balanso 2005 m. birželio 30 d. duomenų (t. 1, b.l. 149-150) matyti, kad bendra atsakovo turto vertė minėtai dienai buvo 1 498 934 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 071 996 Lt. Iš kito dokumento – neapmokėtų skolų suvestinės 2005 m. rugsėjo 28 d. (t. 1, b.l. 159) – matyti, kad minėtai dienai atsakovas turėjo neapmokėtų skolų (vėluojančių mokėjimų) 230 277, 01 Lt sumai. Taigi nors pirmosios instancijos teismas, iš dalies atižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, ir sumažino reikalaujamą priteisti neturtinę žalą, tačiau priteisė pakankamai didelę sumą, kurią išmokėjus, ieškovui gali atsirasti pernelyg sunkios neigiamos pasekmės bei nukentėti ne tik paties atsakovo, bet ir jo verslo partnerių, kitų asmenų, susijusių su atsakovu darbo ar verslo santykiais, teisėti interesai. Sprendžiant žalos atlyginimo vieniems asmenims klausimą, negali iš esmės nukentėti kitų asmenų, ypač, jeigu jie nėra susiję su žalos padarymu, teisėti interesai. Dėl šių aplinkybių bei atsižvelgdama į nusistovėjusią teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas atitinkamai sumažina.
Sumažinus priteistas žalos atlyginimo sumas, atitinkamai sumažinamos ir valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovai šioje byloje yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, todėl pažeidė proceso teisės normas ir šis pažeidimas yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą. Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Romelina“ ieškovei H. Z. priteistą neturinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 60 000 Lt (šešiasdešimties tūkstančių litų), bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 200 Lt (dviejų šimtų litų).
Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Romelina“ ieškovui D. R. priteistą neturinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų).
Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Romelina“ valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) sumą sumažinti iki 2400 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų litų).
Kitą Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Romelina“ 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.