Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-453-1027/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
1-453-1027/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18930-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Kaltinamasis
V. G.
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Raimonda Venckutė
Baudžiamoji byla Nr. 1-453-1027/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18930-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Visaginas
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Anželikai Čirkovai,dalyvaujant vertėjoms Danutei Šabanovai, Nadeždai Gruzdevai,prokurorui Genadijui Jefimovui,kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei,

nukentėjusiojo D. P. atstovėms pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistėms Sniežanai Petrovai, Aldonai Puodžiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. (V. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs 10 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, teistas: 1) Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta 2014 m. birželio 23 d.; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d., skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai netrukdo darbui ir pradėti dirbti (dirbti) arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS

V. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. laikotarpiu nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki 2018 metų balandžio 12 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį mažametį D. P. (D. P.): sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir diržu nukentėjusiajam į veidą, į pilvą ir į nugarą, tokiu būdu šių veiksmų visuma mažamečiui D. P. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

B. ĮRODYMAI

Kaltinamasis V. G. kaltu padaręs nusikalstamą veiką nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su D. P. mama J. P. kaip pora pradėjo bendrauti 2017 vasarą. Ateidavo pas ją į svečius, nakvodavo, namuose būdavo vaikai. Kartu negyveno, tačiau padėdavo J., jei jai ko nors reikėdavo. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), nuomojosi butą. Su vaikais žaisdavo, daugiau žaisdavo su D. P., nes A. P. yra uždaras vaikas. D. labai mėgsta animacinius filmus, jų herojus. Yra porą kartų paėmęs vaikus iš darželio. Su vaikais įvairiai žaisdavo, būdavo, kad grumdavosi, kumščiuodavosi. Niekada nemušė vaikų diržu, jo visi drabužiai be diržo. Būdavo, kad pakeldavo balsą prie vaikų. Pats turi vaiką, niekada nepakeltų rankos prieš vaikus. Nepastebėjo, kad D. būtų pasikeitęs. N. K. 2018 m. balandį matė pirmą kartą, su ja nepažįstamas.

Liudytoja O. L. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad J. P. 2017 metų rudenį jai papasakojo, kad bendrauja su V. G.. J. P. ir N. K. yra draugės. 2018 m. balandžio 12 d. ji ėjo pasivaikščioti su N. K. ir vaikais, kitą ar dar kitą dieną ėjo kepti šašlykų. A. P. sakė N. K., kad jį muša, ji dar sakė N. K., kad neklausinėtų vaiko, sakė jai, kad negalima klausinėti tokių dalykų. Mano, kad tai N. K. kerštas. Apie J. P. gali pasakyti tik gera. A. ramesnis vaikas, D. gali pafantazuoti, pameluoti.

Liudytoja Gitana Ziziukienė, dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriuje, nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d. gavo užduotį dėl galimo smurto prieš J. P. vaikus, balandžio 17 d. susitiko su A. P., vaikas nenoriai atsakinėjo į klausimus, sakė, kad pažįsta V. G., tačiau jo nemėgsta, nesakė, kad V. juos muštų, sakė, kad barė, tačiau nesakė, kad mušė. D. P. neprisiminė, kad V. G. būtų jį skriaudęs, sakė, tik kad gąsdina, kai žaidžia. Neišsiaiškino, kad prieš vaiką būtų naudotas fizinis smurtas. J. P. šeima 2016 m. grįžo iš užsienio, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl įgūdžių stokos.

Liudytoja Jūratė Mieželytė, dirbanti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriuje, davė parodymus, analogiškus duotiems Gitanos Ziziukienės.

Liudytoja J. P., D. P. mama, nurodė, kad santykiai su V. G. draugiški. Jie pradėjo bendrauti 2017 m. rudenį, kartu negyveno, labiau buvo taip, kad ateidavo nakvoti pas ją. N. K. pažįsta nuo vaikystės, kartu gyveno Jungtinėje Karalystėje. Kai grįžo į Lietuvą, santykius su nutraukė. Jų vaikai kartu augo. Jungtinėje Karalystėje gyveno su sutuoktiniu, vaikai šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, jis buvo labai emocionalus, negali pasakyti, kad būtų mušęs vaikus, tačiau galėdavo skaudžiau sudrausminti, buvo griežtas, galėjo rėkti ant vaikų. Vaikai matydavo, kaip jie pykdavosi. Gyvenant Anglijoje vaikai buvo beveik trims mėnesiams atskirti nuo jos, nes D. P., kai jam buvo treji metai, vienas išėjo iš namų, aplinkiniai pastebėjo ir iškvietė vaiko teisių apsaugos tarnybas. Jai buvo leidžiama lankyti vaikus, vaikai gyveno kitoje šeimoje, jiems buvo sunku. Kai vaikus beveik po trijų mėnesių grąžino, ji iš karto grįžo į Lietuvą ir pati kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių. V. G. galėdavo pakelti balsą, tačiau ji nėra mačiusi, kad muštų vaikus. Jai atrodo, kad vaikai nepasikeitė, liko tokie patys. D. labai mėgsta animacinius filmukus, nori būti kokiu nors personažu iš filmuko.

Liudytoja N. K. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad prieš pusantrų metų, balandžio mėn., atvyko atostogų į Lietuvą. J. P. vaikus žino nuo vaikystės, jų vaikai bendrauja. A. P. pakvietė kartu pasivaikščioti, paklausė, kaip sekasi. A. P. papasakojo, kad pas juos ateina V. G., mušasi su mama, ir prieš juos pakelia ranką, jį muša nestipriai, D. stipriau. Kitą dieną ji savivaldybės darbuotojų paklausė, kur jai kreiptis dėl to. Ji nuėjo į policiją. J. P. negalėjo apie tai paklausti, nes J. su ja nebendrauja. Penktadienį, kitą dieną po to, kai kalbėjo su A., buvo prie ežero, susitiko su V. G., kai jis atėjo paimti vaikų, tada jau buvo parašiusi pareiškimą policijai. Jungtinėje Karalystėje kurį laiką gyveno su J. P. ir jos šeima, vaikų tėvas galėdavo pakelti balsą prie vaikų, tačiau nematydavo, kad būtų mušęs vaikus. Buvo taip, kad vaikai buvo paimti iš J. trims mėnesiams ir apgyvendinti indų tautybės šeimoje, nes D. rado vieną vaikščiojantį gatvėje su kelnaitėmis ir marškinėliais, vaikas išėjo iš namų, kol J. buvo darbe, jos darbas buvo čia pat, todėl ji palikdavo vaikus vienus. J. važiuodavo aplankyti vaikų, veždavo savo pačios pagamintą maistą, nes ten vaikams duodavo tik specifinį indų virtuvės maistą, ta šeima vaikams leisdavo daryti, ką nori. Kai vaikus grąžino, J. grįžo į Lietuvą. Neturi jokio preteksto apkalbėti V. G., su juo nebuvo nepažįstama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo ekspertė – vaikų ir paauglių psichologė Agnė Šiaulytė teisiamojo posėdžio metu pateiktas išvadas palaikė. Paaiškino, kad ekspertams buvo keliamas klausimas, ar galima remtis D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, ekspertizės metu vaiko nurodytos aplinkybės atitiko tai, ką vaikas pasakojo duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl ekspertai rekomenduoja remtis D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jais tikėti. Ekspertizės metu nenustatė vaiko polinkio fantazuoti, jei būtų nustatę, tada atsakymas į klausimą, ar galima remtis parodymais, būtų buvęs kitoks. Ekspertizės metu negauta sąsajų tarp vaiko pasakojimo apie patiriamą smurtą ir animacinių filmų. Ekspertizei pateikti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad vaikui buvo daromas poveikis, kokius parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu aukšta tikimybė, kad buvo daromas poveikis, kokią informaciją pateikti, kaip atsakinėti į klausimus ekspertizės metu – pradžioje vaikas ribojo save, buvo spontaniškumo stoka, tik vėliau prarasdavo kontrolę ir bendravo atvirai. Aštunta ekspertizės akto išvada apie disfunkcinius santykius, fizinį ir psichologinį smurtą pateikta remiantis D. P. žodžiais, kita ekspertizei pateikta medžiaga. Vaikas kalbėjo ir apie tai, ką mato, ir apie tai, ką tiesiogiai patiria. D. P. sakė, kad jį muša, kad jam skauda, maži vaikai labai gerai identifikuoja smurtą. Duodamas parodymus vaikas labai aiškiai kalbėjo, kad V. jį muša. Taip pat ir ekspertizės metu, D. P. aiškiai identifikavo, kuris asmuo jį muša, ką laiko rankoje, įvardija, kad diržu, kalbėjo ir apie mamą, ir apie V., kad jie muša. Nesieja vaiko pateiktos informacijos su žaidimais ir jų metu galimai patirtu fiziniu smurtu, D. P. aiškiai diferencijuoja, kur žaidimas, o kur jis patiria skausmą. Tokio amžiaus, kaip D. P., vaikas tikrai nepateiks informacijos, kiek kartų prieš jį buvo smurtauta, jei smurtauta vieną ar du kartus, gal dar galėtų, tačiau jei daugiau, ne. D. P. pasakymas, kad jį mušė „vieną, penkis, šimtą kartų“ reiškia, kad smurtas jo atžvilgiu buvo daugkartinis, pasikartojantis. Ekspertė taip pat nurodė, kad neatmetama, kad vaikas patyrė ir teigiamų dalykų su V. G., pažymėjo, kad D. P. požiūris dėl to į V. G. tiek geras, tiek blogas.

Teismo ekspertė - vaikų ir paauglių psichiatrė Eimantė Karoblienė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. P. emocijų sutrikimą konstatuoja šiuo metu, emocijų sutrikimų konstatavo pagal tai, ką matė ekspertizės metu bei remiantis medicinine dokumentacija, joje nėra duomenų, kad D. P. būtų nustatytas emocijų sutrikimas. D. P. emocijų sutrikimas galėjo būti ir anksčiau atsiradęs, yra darželio dokumentacija, ten yra požymiai – vaikas liūdnas, užsidaręs. Neįmanoma nustatyti, per kokį laikotarpį D. P. galėjo atsirasti emocijų sutrikimas, emocijų sutrikimu nesusergama per dieną ar konkrečią dieną. Sutrikimui įtakos turėjo disfunkciniai santykiai šeimoje. Emocijų sutrikimą sieja su V. G. pagal vaiko emocines reakcijas, vaikas, kalbėdamas apie V. G., labiau susijaudindavo, nuklysdavo, vaiko teisių apsaugos darbuotojams skundėsi, kad bijo V. G.. Negali atmesti, kad emocijų sutrikimas buvo iki ekspertizės, tačiau medicininėje dokumentacijoje duomenų apie tai nebuvo, todėl ir rašo, kad emocijų sutrikimas konstatuojamas ekspertizės metu. Negali atsakyti, ar būtų D. P. emocijų sutrikimas, jei jo gyvenime nebūtų buvę V. G..

2018 m. balandžio 13 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Agnės Savickytės tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. balandžio 13 d. apie 11.40 val. į Utenos AVPK kreipėsi N. K., kuri pranešė, kad 2018 m. balandžio 12 d. apie 16.30 val., draugės J. P. sūnus A. P. papasakojo, kad jo motinos J. P. naujas draugas V. G., gyvenantis kartu su jais, blogai elgiasi su juo ir jo broliu D. P., juos skriaudžia, šaukia ant jų, kartais juos muša (1 tomas, b. b. l. 19).

2018 m. gegužės 31 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nepilnametis A. P. nurodė, kad gyvena su broliu D. P. ir mama J. P.. Pažįsta mamos draugą V. Būdavo, kad V. supykdavo, tačiau nepamena, dėl ko jis pykdavo, neprisimena, kaip jis elgdavosi, kai pykdavo. Pasakoti nebaisu, bet negali prisiminti. Mama sakė, ką reikės teisme pasakyti, kad reikia papasakoti, kas vyksta namuose, nesakė, apie ką reikės papasakoti. Neatsimena, ką jis pasakojo N., tai buvo labai seniai. V. kaip žmogų gali apibūdinti, kad jis geras, nežino, ar kas pyko ant V. Kai būdavo su V., jam nebūdavo baisu likti su juo. Kartais norėjo būti su mama, kartais su V. (1 tomas, b. b. l. 80 - 81).

2018 m. gegužės 31 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nepilnametis nukentėjusysis D. P. nurodė, kad gyvena su A. P. ir mama J. P.. Žino V., jis nori pasakyti blogus žodžius. V. galvoja, kad jis Betmenas, o dėdė būna piktas ir jį muša namuose. Muša kumščiais, virtuvėje. Jis ateina pas juos į namus. Nežino, kiek metų V., jo stiprūs raumenys. Mama jo nemuša. Kai V. supyksta, paprasčiausiai muša kumščiais. Jį mušė tas V., kurį matė teisme. V. jį mušė dar kambaryje, V. iš tikrųjų, rimtai jį mušė. Mušė į veidą, mušė į nugarą, jam skaudėjo, jis verkė, tiesiog rėkė. V. nenorėjo su juo draugauti. Kai jį mušė V., mama buvo namuose. Mama matė, kaip jį V. mušė, ir tada mama pati pradėjo mušti V. A. nematė, kai jį mušė V., jis žaidė kompiuteriu. V. su jais tada negyveno. Jie nežaidžia Betmeno žaidimo. V. iš tikrųjų jį mušė, tai buvo ne žaidimas. Tai nebuvo baisus dalykas. V. būna piktu žmogumi ir būna kaip banditas. V. pyksta tik ant jo, ant brolio nepyksta. Nežino, kodėl V. supyksta ant jo. Kai V. jį mušė, jis verkė. Atsimena, kai V. buvo labiausiai supykęs. Mušė kambaryje į pilvą, tik į pilvą, jam skaudėjo. Kai V. jį mušė, jis sakė, kad jam skauda. Mamai nesakė, kad jį mušė. Kai jam mušė į pilvą, jis tiesiog V. davė į veidą. V. jam į pilvą trenkė kumščiu. Kai V. trenkė į veidą, V. norėjo mušti, bet jis padarė taip...(parodo kumščiu iš apačios į viršų). V. daug kartų jį mušė. Jis tylėjo, nežino, kodėl tylėjo, jam skaudėjo, tai nebuvo žaidimas. V. elgėsi kaip debilas. Kai jį mušė, V. nieko nesakė. V. tada buvo neblaivus, matė, kad jis gėrė alų. Buvo rytas, kai jį mušė, namuose buvo mama, taip pat buvo brolis. V. mušė ne vieną kartą, daugiau nei du kartus (1 tomas, b. b. l. 82 - 83).

2019-03-05 - 2019-04-18 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis, D. P. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamojo veiksmų, D. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, objektyvių duomenų, kad D. P. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. D. P. protinis išsivystymas ir pagrindiniai individualūs suvokimo ypatumai yra normos ribose. D. P., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Duomenų apie D. P. padidintą polinkį fantazuoti negauta. Duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį D. P. duodamiems parodymams negauta. D. P. būdingi emocijų ir elgesio ypatumai atitinka pasakojimą apie santykių šeimoje kokybę, disfunkcinius santykius, kai šeimos nariai tarpusavyje elgiasi agresyviai, t. y. apie pasikartojantį fizinį, psichologinį smurtą šeimoje (1 tomas, b. b. l. 102 – 109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. K. paaiškino, kad J. P. yra jos draugė. 2017 m. lapkričio mėn. J. sakė, kad susipažino su nauju vaikinu - V. G., gruodžio mėn. sakė, kad jie išsiskyrė, nes susimušė. 2018 m. sausio mėn. bendraujant telefonu jos ir J. draugė O. L. papasakojo, kad J. susitaikė su V. G. ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 10 d. ji atvyko iš Didžiosios Britanijos į Visaginą, 2018 m. balandžio 12 d. apie 16.30 val. paėmė pasivaikščioti J. P. sūnų A., paklausė, kaip jam sekasi mokykloje, namuose. A. pradėjo pasakoti, kad pas mamą yra draugas V., kuris gyvena su jais kartu, labai blogai elgiasi su juo ir jo broliu D. P., tai yra juos dažnai skriaudžia, šaukia ant jų, skiria nuobaudas, kartais muša, jį muša nestipriai, o D. muša labai stipriai. Jie su D. sakė mamai, kad jiems nepatinka V., kadangi jis juos bara, įžeidinėja ir kartais muša, net žaidžiant su V. jis neapskaičiuoja jėgos ir būna, kad jiems skauda. Mama tik nusišypsojo. Faktus, kad su J. P. gyvena V. G., pastoviai kyla konfliktai, vartojami necenzūriniai žodžiai, barniai, visa tai mato ir girdi J. P. mažamečiai vaikai, galėtų paliudyti bendra jos ir Je. draugė O. L. (1 tomas, b. b. l. 114 - 116).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. L. nurodė, kad J. P. yra jos draugė. 2017 m. rudenį J. P. susipažino su V. G., 2017 m. gruodžio mėnesį J. pasakojo, kad yra labai patenkinta, kad pas ją lankosi V., nes tramdo jos vaikus, griežtai su jais bendrauja, vaikai V. klauso, vykdo visus jo nurodymus. Gruodžio pabaigoje ant J. kaklo matė mėlynės, J. sakė, kad ją smaugė V. G.. Vasario mėnesį J. pasigyrė, kad V. jai padeda. Bendraujant su J. telefonu keletą kartų girdėjo, kai J. vyresniajam sūnui sakė „daryk pamokas, jeigu nedarysi, viską pasakysiu V.“. 2018 m. balandžio 12 d. ji, N. K., jos sūnus I. ir A. P. vaikštinėjo, N. K. paklausė A., kaip jam sekasi mokykloje, namuose. A. pradėjo pasakoti, kad pas mamą yra draugas V., kuris gyvena su jais kartu ir labai blogai elgiasi su juo ir jo jaunesniu broliu D., retkarčiais skriaudžia, dažnai keikiasi, įžeidinėja, vadina „(duomenys neskelbtini)“, retkarčiais šaukia ant jų, skiria nuobaudas ir kartais juos muša, net žaidžiant neapskaičiuoja jėgos ir būna, kad jiems skauda. Jį muša nestipriai, duoda per pakaušį, o D. muša labai stipriai, jam skauda daugiau. Jie pasakojo mamai, tačiau mama nereagavo. A. pasakė, kad mamai yra sakęs, kad jiems nepatinka V., nes kai jis su jais kartu pradėjo gyventi, prasidėjo konfliktai, necenzūrinių žodžių vartojimas, barniai, muštynės tarp mamos ir V. 2018 m. balandžio 13 d. ji, N. K. leido laiką prie ežero, kartu buvo A. P. ir kiti vaikai. Apie 20.30 valandą vaikų atėjo pasiimti V. G., jie su N. K. apsižodžiavo. 2018 m. balandžio 14 d. ji suplanavo išvyką prie ežero, tačiau J. vaikų su jais neišleido. 2018 m. balandžio 16 d. paskambino J. ir pradėjo priekaištauti, pasakė, kad jeigu apie viską sužinos V., kad jiems visiems bus „necenzūrinis žodis“. 2018 m. balandžio 17 d. jai paskambino nepažįstamas numeris, iš balso ir pokalbio esmės suprato, kad tai skambino V. G., kuris pasakė, kad ji ir N. pridarė jam problemų dėl to, kad prieš jį davė parodymus, todėl jis pridarys dabar problemų jai ir N. K. (1 tomas, b. b. l. 120 - 126).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. nurodė, kad V. G. yra jos pažįstamas, kartu jie niekada negyveno, rudenį V. G. likdavo pas ją nakvoti, šiuo metu bendrauja kaip draugai, padeda buityje. Su vaikais V. G. bendrauja jai esant kartu, bendrauja gražiai, atneša vaikams skanėstų. Vaikai nėra sakę, kad V. G. juos skriaustų. N. K. pažįsta nuo vaikystės. 2017 metų rudenį kalbėdama telefonu su Nadežda pasakė, kad susipažino su V. G., kad bandė su juo bendrauti, bet jiems nepavyko pereiti prie rimtesnių santykių. Nežino, kodėl N. sako, kad ji 2017 m. rudenį yra sakiusi, kad su V. išsiskyrė dėl to, kad abu susimušė. Su V. susipažino 2017 metais rudenį, artimiau bendravo kokias dvi savaites, V. kelis kartus pas ją nakvojo, paskui jie išsiskyrė. O. L. yra jos vaikystės draugė, šiuo metu su O. bendrauja retai. Kai V. būdavo pas ją bute, bendraudavo su vaikais A. ir D., A. padėdavo paruošti pamokas, su D. žaisdavo. Ji nematė, kad V. būtų skriaudęs vaikus. Nei vienas iš vaikų niekada nėra skundęsis, kad juos skriaustų V., nesakė, kad V. jiems nepatinka. N. K. orėdama jai pakenkti kreipėsi į policiją ir nurodė tiesos neatitinkančius faktus, gal tai padarė prisiklausiusi kokių nors kalbų (1 tomas, b. b. l. 144 - 145, 148-149).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Jūratė Mieželytė, dirbusi Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste, nurodė, kad J. P. šeima yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, su šeima dirba socialinis darbuotojas. Gavus pranešimą, kad galimai yra smurtaujama prieš vaikus, 2018 m. balandžio 17 d. su skyriaus vyresniąja specialiste Gitana Ziziukiene nuvyko į mokyklą pabendrauti su A. P., tačiau nepavyko išsiaiškinti, kad jis ar jo brolis būtų skriaudžiami namuose, A. nurodė, kad jeigu jie butų skriaudžiami, apie tai pasisakytų tetai, kuri gyvena Anglijoje, su ta moterimi buvo susitikęs paskutinį kartą 2018 m. balandžio 13 d. D. A. sakė, kad apie smurtą pasisakytų savo mamai. Po to nuvyko į darželį, ir pabendravo su D. P., taip pat nepavyko išsiaiškinti, kad jis ar jo brolis namuose būtų skriaudžiami (1 tomas, b. l. 154 - 155).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Gitana Ziziukienė nurodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį skyriuje buvo gauta informacija, kad prieš J. P. vaikus A. P. ir D. P. galimai smurtaujama, buvo prašoma pabendrauti su šeima. J. P. šeima iki pranešimo gavimo buvo žinoma, šeima yra socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje, dėl socialinių įgūdžių stokos, į sąrašą įtraukta 2016 metais rugsėjo mėnesį. Šeima grįžo iš Anglijos ir kreipėsi į skyrių dėl pagalbos, dirbant su šeima buvo nustatyta, kad J. P. vaikais rūpinasi tinkamai. Po to, kai skyriuje buvo gautas pranešimas, 2018 metų balandžio mėnesį su Jūrate Mieželyte bendravo su vaikais jų ugdymo įstaigose. Bendraujant su A. P. nepavyko išsiaiškinti, ar jis ir jo brolis yra skriaudžiami. Pokalbio metu berniukas paminėjo, kad jį yra baręs mamos draugas V., pasakė, kad jis nemėgsta V., jei būtų skriaudžiamas, apie tai pasisakytų tetai, kuri gyvena Anglijoje, ir savo mamai. D. P. pokalbio metu sakė, kad V. gąsdina jį, grubiai, garsiai su juo kalbėdamas, kad jis bijo Vitalijaus, tačiau nepatvirtino, kad V. jį muštų (1 tomas, b. b. l. 191 - 193).

Apklaustas įtariamuoju V. G. nurodė, kad 2017 m. vasarą bandė gyventi kartu su J. P., tačiau 2017 metų pabaigoje išsiskyrė. Būdavo bute, kuriame gyvena J. su savo vaikais D. ir A., kartais ten nakvodavo. Padėdavo J. vaikams, t. y. A. ruošti pamokas, žaisdavo su jais. Nemano, kad žaisdamas netyčia galėjo užgauti vaikus. Buvo tokių žaidimų, kai jie žaisdami žnaibydavosi, tai buvo abipusis veiksmais, gal dėl to kas nors gali manyti, kad jis vaikus skriaudė, tikslo sukelti fizinio skausmo vaikams neturėjo. Šiuo metu su J. kartu negyvena, tačiau palaiko draugiškus santykius. 2018 metų balandžio mėnesį iš užsienio atvyko J. draugė, vardo ir pavardės nežino, kuri pasiėmė J. sūnų A. pasivaikščioti. Tą pačią dieną jis susitiko su J., ji buvo su savo sūnumi D. Prie jo J. skambino sūnui A., tačiau nepriskambino, tada J., kaip jis mano, paskambino savo draugei, su kuria buvo jos sūnus A., jos kažko susibarė. Jis J. pasisiūlė atvesti A., kuri su J. sūnumi ir savo sūnumi buvo prie Visagino ežero. Kai nuėjo parvesti A., matė, kad J. draugė buvo neblaivi, su juo nemandagiai bendravo, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius ir pasakė, kad ateis šventė ir į jos kiemą. A. su paspirtuku nuvažiavo pas motiną, o jis nuėjo paskui vaiką. Su D. jis žaisdavo žaidimą „Betmann“, D. būdavo Betmannas, animacinio filmo personažas, o jis būdavo blogas žmogus, nuo kurio Betmanas turėjo išgelbėti pasaulį. Jis (V.) žaisdamas nutaisydavo rūstų veidą, puldavo Betmanną, t. y. D., kuris turėdavo jį (V.) sulaikyti, tokiu būdu žaidimo metu ir D. jam suduodavo smūgius ir pats jį pastumdavo į pilvą, tačiau tai buvo ne mušimas, o žaidimas. D. jam suduodavo smūgius, jis, kad vaikas jaustų, suprastų žaidimo prasmę, atsakydamas jam suduodavo į pilvo sritį. Dėl kūno masės skirtumo jis tikriausiai galėjo pajausti fizinį skausmą, tačiau tyčios D. sukelti fizinio skausmo neturėjo, tai buvo žaidimas. Žaisdamas su juo vaikas niekada neverkė, D. net pykdavo, kad jis su juo nežaidė. Nuoširdžiai gailisi, kad vaikas jo veiksmus suprato klaidingai, kaip smurtą prieš jį. Jo balsas yra skardus, jis garsiai kalba, todėl vaikui galėjo pasirodyti, kad jį bara ar gąsdina, tačiau tokio tikslo neturėjo, nenorėjo jo išgąsdinti, pažeminti, įbauginti. Vaiko į veidą niekada nebūtų mušęs ir nemušė, o į pilvą ir į nugarą galėjo žaisdamas suduoti, bet tikslo sukelti fizinio skausmo D. neturėjo (2 tomas, b. l. 68 - 69; 72; 79, 86 - 89).

Motyvuojamoji dalis

C. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiame straipsnyje uždrausta veika yra nukreipta į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant jam fizinį skausmą) arba į sveikatą. Pažymėtina, kad fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paneigė mušęs ar kitaip fiziškai smurtavęs prieš D. P. ir taip sukėlęs jam fizinį skausmą, įvertinus nukentėjusio D. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus bei išklausius teisme liudytojų N. K., O. L., Gitanos Ziziukienės, Jūratės Mieželytės, J. P. parodymus, teismo eksperčių Agnės Šiaulytės ir Eimantės Karoblienės paaiškinimus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, iš dalies A. P. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis V. G. smurtaudamas sukėlė mažamečiui D. P. fizinį skausmą.

Nukentėjusysis D. P. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad V. (V. G.) būna piktas ir jį muša namuose, muša kumščiais, mušė virtuvėje, dar kambaryje, mušė iš tikrųjų, tai buvo ne žaidimas, mušė į veidą, nugarą, jam skaudėjo, jis verkė, mušė ne vieną kartą, daugiau nei du kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu mažamečiui D. P. buvo skirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, pateikiant ekspertams klausimą, ar D. P. galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus, ar D. P. nelinkęs fantazuoti, ar iš jo emocinės ir psichologinės būsenos matyti, kad prieš D. P. buvo panaudota fizinė ar psichinė prievarta.

Atsakydami į pateiktus klausimus, ekspertai nurodė, kad mažametis D. P., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai) ir pagal duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu, duomenų apie D. P. padidintą polinkį fantazuoti negauta, D. P. būdingi emocijų ir elgesio ypatumai atitinka jo pasakojimą apie pasikartojantį fizinį, psichologinį smurtą šeimoje.

Teismo posėdžio metu teismo ekspertė - psichologė Agnė Šiaulytė pateiktas išvadas palaikė. Nurodė, kad ekspertai rekomenduoja remtis D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jais tikėti, D. P. aiškiai kalbėjo, kad V. (V. G.) jį muša, kad skauda, ekspertė pabrėžė, kad mažo amžiaus vaikai gerai identifikuoja smurtą, jei juos muša, jiems skauda. Jau praėjus kuriam laikui, ekspertizės metu D. P. taip pat kalbėjo apie V., kad V. jį muša, vaikas, kalbėdamas tiek apie mamą, tiek apie V., aiškiai identifikavo, kuris asmuo jį muša, ką laiko rankoje, įvardijo, kad diržu, kad V. duoda diržu, todėl ekspertizės akto 8 išvadoje, atsižvelgiant į vaiko parodymus, kalbama tiek bendrai apie disfunkcinius santykius šeimoje, tiek konkrečiai apie V. G. fizinį smurtą nepilnamečio atžvilgiu.

Teisiamojo posėdžio metu duodami parodymus kaltinamasis V. G., liudytoja apklausta D. P. mama J. P., liudytojos O. L. ir N. K. nurodė, kad D. P. yra fantazuotojas, gyvena animacinių filmų pasaulyje, linkęs pameluoti. Ikiteisminio tyrimo metu ekspertams buvo užduotas klausimas, ar D. P. nėra linkęs fantazuoti. Ekspertai pateikė išvadą, kad duomenų apie D. P. padidintą polinkį fantazuoti negauta, ekspertizės akte, apibendrinant D. P. psichikos būsenos ištyrimą, nurodyta, kad D. P. mąstymas konkretus, normalaus tempo, suvokimo sutrikimai, kliedesiai neišryškėjo. Psichologė ekspertė Agnė Šiaulytė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pas D. P. polinkio fantazuoti nepastebėta, nurodė, kad vaikas konkrečiai įvardijo prieš jį naudodą fizinį smurtą bei jo pasakojime apie fizinį smurtą sąsajų su animaciniais filmais nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. išreiškė abejonę D. P. parodymų patikimumu, nes vaikas nesugebėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų buvo mušamas – sakė, kad buvo mušamas tai daugiau nei du kartus, tai daugiau nei penkis, tai šimtą kartų. Psichologė ekspertė paaiškino, kad kai vaikas įvardija didelį skaičių, tai rodo, kad veiksmas jo atžvilgiu buvo daugkartinis, pasikartojantis, vaikas paprastai ir negeba įvardinti tikslaus skaičiaus, kiek kartų prieš jį buvo smurtautas, nebent tai būtų vienas ar du kartai.

Nukentėjusiojo D. P. parodymus apie jo atžvilgiu V. G. naudotą smurtą patvirtina liudytojos N. K. parodymai, kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus, kad 2018 m. balandžio 12 d., jai atvykus į Lietuvą ir susitikus su A. P., D. P. broliu, šis jai papasakojo, kad mamos draugas V. G. jį su broliu skriaudžia, šaukia ant jų, skiria nuobaudas ir kartais muša. Tokie N. K. parodymai sutampa su liudytojos O. L. parodymais, kuri patvirtino girdėjusi, kaip A. P. sakė N. K., kad V. G. juos su broliu skriaudžia, šaukia, skiria nuobaudas, kartais muša, duoda per pakaušį. Kaltinamasis ir N. K. nurodė, kad iki įvykio, kai ji policijai pranešė apie galimai A. P. ir D. P. naudotą fizinį smurtą, N. K. ir V. G. nebuvo pažįstami, taigi nenustatyta, kad N. K. būtų turėjusi pretekstą apkalbėti V. G.. 2018 m. balandžio 13 d., kai N. K. ir V. G. antrą dienos pusę susitiko prie ežero ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vaikų, N. K. jau buvo pateikusi pareiškimą policijai dėl A. ir D. P. atžvilgiu galimai naudoto fizinio smurto – N. K. į policijos įstaigą kreipėsi 2018 m. balandžio 13 d. apie 11.40 val. (1 tomas, b. l. 19).

2018 m. gegužės 31 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. P. neįvardijo, kad V. G. jį su broliu būtų mušęs ar kitaip smurtavęs. Vertinant nepilnamečio A. P. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad psichologė ekspertė Agnė Šiaulytė teismo posėdžio metu nurodė, kad, priešingai nei D. P. atžvilgiu, A. P. galimai buvo daromas poveikis, kokius parodymus duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ekspertė nurodė, kad vaikai tikrai neturi atminties sutrikimų, tuo tarpu A. P. dažnai kartojo, kad neatsimena aplinkybių, apie kurias jam buvo užduodami klausimai, o tai yra indikatorius, kad vaikas nesako tiesos. Ekspertė nurodė, kad, jos nuomone, A. P. duotus parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Vertinant A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atsižvelgiama į tai, kad, kaip matyti iš bylos aplinkybių, N. K. A. P. pažįsta nuo vaikystės, N. K. yra J. P., A. ir D. P. mamos, draugė, Jungtinėje Karalystėje N. K. ir J. P. šeimos kurį laiką gyveno kartu. Taigi N. K. yra asmuo, kuriuo A. P. galėjo pasitikėti ir 2018 m. balandžio 12 d. spontaniškai pasipasakoti apie V. G. jo ir brolio atžvilgiu naudojamą fizinį smurtą. Pats A. P. vaiko teisių apsaugos specialistėms Gitanai Ziziukienei ir Jūratei Mieželytei, 2018 m. balandžio 17 d. atvykusioms išklausyti vaiką dėl galimai jo ir brolio atžvilgiu naudoto fizinio smurto, nurodė, kad apie tai pasisakytų tetai, kuri gyvena Anglijoje.

Tuo pačiu, vertinant nepilnamečių A. P. ir D. P. vaiko teisių apsaugos specialistėms Gitanai Ziziukienei ir Jūratei Mieželytei pateiktus duomenis, vaikai sakė, kad V. juos bara, A. sakė, kad nemėgsta V., D. – kad jo bijo. Pokalbio metu vaikai neįvardijo, kad V. G. juos būtų mušęs, tačiau iš O. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad J. P. jai skambino ir priekaištavo dėl N. K. veiksmų jau 2018 m. balandžio 16 d., taigi 2018 m. balandžio 17 d., vaiko teisių apsaugos specialistėms atvykus pabendrauti su A. P. ir D. P., vaikams galėjo būti žinoma, apie ką bus kalbama, ką reikėtų, ko nereikėtų sakyti. Tuo tarpu nepilnamečio D. P. 2018 m. gegužės 31 d. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet vaikas nurodė, kad V. G. jį muša, jau vyko dalyvaujant psichologui, turinčiam specialių žinių atlikti vaiko apklausą, ir psichologė – teismo ekspertė rekomenduoja vadovautis šiais D. P. parodymais ir jais tikėti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojomis buvo apklaustos darželio auklėtojos I. R. ir O. D. (parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu), kurios nurodė, kad D. P. niekada nebuvo atvestas su smurto žymėmis, tačiau D. P. sužalojimu V. G. ir nėra kaltinamas. Tuo tarpu aplinkybę, kad D. P. atžvilgiu V. G. naudojo fizines bausmes, netinkamas auklėjimo priemones – fizinį smurtą, netiesiogiai patvirtina ir O. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos ji palaikė ikiteisminio tyrimo metu: liudytoja nurodė, kad J. P. džiaugėsi, kad V. G. tramdo jos vaikus, griežtai su jais elgiasi, vaikai klauso ir vykdo visus jo nurodymus, bendraujant telefonu girdėjo Jevgeniją sakius vaikui, kad jei jis nedarys pamokų, ji viską pasakys Vitalijui.

Tokiu būdu, teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina nukentėjusiojo D. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad laikotarpiu nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki 2018 metų balandžio 12 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį mažametį D. P., t. y. sudavė nenustatytą kiekį smūgių kumščiais ir diržu nukentėjusiajam į veidą, į pilvą ir į nugarą, tokiu būdu šių veiksmų visuma mažamečiui D. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kadangi V. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Šioje byloje V. G. buvo kaltinamas ne tik fiziškai smurtavęs prieš D. P. ir sukėlęs jam fizinį skausmą, bet ir emociškai smurtavęs prieš jį, agresyviai elgęsis, grubiai, garsiai kalbėdamas jį gąsdinęs, taip tyčia fiziškai ir psichiškai jį gniuždęs, dėl ko D. P. išsivystė emocijų sutrikimai vaikystėje, žymimi indeksu F. 93.8, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais buvo kaltinamas nesunkiai sužalojęs mažametį D. P., t. y. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kaltinimas grindžiamas ekspertizės akto išvadomis, kad objektyvių duomenų, kad iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo D. P. būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nėra, šiuo metu D. P. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl įtariamojo veiksmų, D. P. sveikatos sutrikdymo mastas yra nesunkus.

Eksperto išvada neturi pranašumų, lyginant su kitais įrodymais, eksperto išvada vertinama bendrais įrodymų vertinimo kriterijais.

Teismo posėdžio metu teismo ekspertė - psichiatrė Eimantė Karoblienė paaiškino, kad D. P. emocijų sutrikimą konstatuoja šiuo metu, nes D. P. medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie emocijų sutrikimus iki tiriamo įvykio, D. P. emocijų sutrikimus sieja tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo V. G. veiksmais, nes buvo pateikti duomenys apie kaltinamojo veiksmus D. P. atžvilgiu, taip pat buvo stebimos D. P. emocinės reakcijos kalbant apie V. G.. Bylos nagrinėjimo metu liudytojų J. P., N. K. parodymais nustatyta, kad J. P. su sutuoktiniu ir vaikais gyvenant Jungtinėje Karalystėje vaikai (D. ir A.) buvo trims mėnesiams atskirti nuo tėvų ir apgyvendinti kitoje šeimoje po to, kai D. P., kuriam tuo metu buvo treji metai, buvo rastas vienas vaikščiojantis gatvėje. J. P. buvo leidžiama lankyti vaikus, po to, kai vaikai buvo grąžinti, J. P. su vaikais 2016 metais grįžo į Lietuvą, jos sutuoktinis liko gyventi atskirai nuo šeimos. J. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinis vaikų nemušdavo, tačiau galėdavo griežčiau sudrausminti, rėkti, tai patvirtino ir liudytoja N. K.. Bylos duomenimis, ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, D. P. tėvas su vaikais nebendrauja, vaikas tėvo nelabai neatsimena. Iš informacijos, pateiktos vaikų lopšelio – darželio „Auksinis raktelis“, matyti, kad į priešmokyklinę ugdymo grupę D. P. priimtas 2017 m. gruodžio 11 d., pažymėta, kad pradėjęs lankyti grupę vaikas buvo uždaras, nekalbus. Teismo posėdžio metu teismo ekspertė – psichiatrė nurodė, kad ekspertizės metu nebuvo žinoma apie įvykį Jungtinėje Karalystėje, tokie duomenys ekspertams nebuvo pateikti ir ekspertizės metu netirti. Ekspertė nurodė, kad yra galimybė, kad D. P. emocijų sutrikimai galėjo būti atsiradę ir anksčiau, iki ekspertizės atlikimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ekspertizės akto 8 punkte pateiktą išvadą apie D. P. pasakojimus apie šeimos santykių kokybę, disfunkcinius santykius šeimoje, teismas vertina, kad nėra pagrindo D. P. ekspertizės metu konstatuotą psichikos sutrikimą - emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8) sieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu būtent su kaltinamojo V. G. veiksmais.

Kadangi kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra pagrindo, teismas prieš skelbdamas baigiamąsias kalbas pranešė, kad kaltinamojo veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pranešė kaltinamajam ir jo gynėjai apie galimybę prašyti pertraukos pasiruošti gynybai, toks prašymas nebuvo pareikštas (BPK 256 straipsnio 2 dalis), kaltinamojo V. G.veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto perkvalifikuojama į BK 140 straipsnio 3 dalį.

D. BAUSMĖS SKYRIMAS

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos tokios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nėra.

V. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą prieš mažametį (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalto būdamas teistas, taip pat ir už tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (2 tomas, b. l. 25 – 29). Baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 39 - 51). Nedirba (2 tomas, b. l. 22), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 tomas, b. l. 23). Psichikos ir priklausomybės ligų gydytojo stebimų asmenų sąraše neregistruotas (2 tomas, b. l. 18).

Kaltinamasis už smurtinio pobūdžio veiką teisiamas trečią kartą, yra atlikęs arešto bausmę. Tai leistų daryti išvadą, kad švelnesnė nei arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė būtų neefektyvi ir savo tikslų nepasiektų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veika padaryta nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki 2018 metų balandžio 12 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, taigi nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dveji metai, tokioje situacijoje bausmės, susijusios su kaltinamojo laisvės suvaržymu, fiziniu izoliavimu nuo visuomenės, paskyrimas neatitiktų bausmės tikslų. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis sužalojimų nepatyrė, konstatuojama, kad būtent kaltinamojo veiksmais sveikata sutrikdyta nebuvo. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingas, teisiamojo posėdžio metu teigė ketinantis išvykti dirbti į užsienį. Turi nepilnametį sūnų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti V. G. paskyrus baudos bausmę (BK 47 straipsnis).

V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 90 - 92), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

CD laikmena su nepilnamečių vaizdo bei garso įrašais paliekama saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 -307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 70 MGL (BBND), t. y. 3500 Eur, baudą.

Išaiškinti V. G., kad baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801; sumokėjus baudą, nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikti banko kvitą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Kompiuterinę laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė