- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3919-1112/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2YT-3919-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00768-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2. (S)
2019 m. rugsėjo 6 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
pareiškėja E. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos mamos E. C. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti per tris mėnesius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės fakto įregistravimui. Pareiškėjos teigimu, po mamos mirties liko nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – gyvenamasis namas ir žemės sklypai. Kadangi po mamos E. C. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, pareiškėja palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y. toliau namu su priklausiniais ir posodybiniu žemės sklypu bei kitais žemės sklypais rūpinasi, turtą faktiškai valdo, prižiūri, moka komunalinius mokesčius ir valdo visus dokumentus. Kitų įstatyminių įpėdinių nėra, nes brolis R. C. yra miręs. Kitų asmenų, kurie būtų galėję priimti palikimą ar reikšti pretenzijas nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštarautų pareiškimo patenkinimui, pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja juridinio fakto nustatymui, pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B. teismo posėdžio metu palaikė savo pareiškimą jame nurodytais argumentais. Nurodė, kad prieš šešiolika metų mama buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai. Praėjusiais metais mama mirė ir po jos mirties jai reikėjo susitvarkyti dokumentus dėl palikimo, tačiau to nepadarė dėl brolio, kuris sužinojęs apie surašytą testamentą labai ant jos užpyko. Nenorėdama pyktis su broliu veiksmų dėl palikimo priėmimo nesiėmė ir leido broliui toliau turtu naudotis. Tačiau visą laiką rūpinosi turtu, moka mokesčius, prižiūri, pjauna žolę. Mirus broliui ji ir toliau rūpinasi turtu, prižiūri ir valdo visus dokumentus.
Liudytoja Z. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra E. B. kaimynė, pažįstamos jau 34 metus. Nurodė, kad žinojo, jog Elenos mama buvo testamentą surašiusi. Paaiškino, kad padėdavo E. B. mamai nuvežti maistą, kitus reikalingus daiktus, o po mamos mirties ir broliui. Parodė, kad E. B. visada rūpinosi ir iki šiol rūpinasi E. B. mirusios mamos turtu.
Teismo nustatytos aplinkybės
E. C., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad E. C. nuosavybės teise priklauso: 1) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 2) pastatas – gyvenamasis namas su priklausiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 0,1500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 4) 0,1800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 5) 0,5900 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 6) 0,3800 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. birželio 28 d. E. C. sudarė testamentą, kuriame nurodė, jog visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, palieka savo dukrai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Akmenės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Irina Zavišnienė, tačiau po E. C. mirties, pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 1-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. VĮ Registro centro Testamentų registro 2019 m. gegužės 14 d. duomenimis, Testamentų registre 2004 m. birželio 29 d. registruotas testamentas, testatorius – E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. E. C. įpėdiniai pagal įstatymą – dukra E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Aplinkybių teisinis įvertinimas
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po E. C. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą.
Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis); notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (straipsnio 6 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja po savo mamos E. C. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes gyvenamuoju namu ir žemės sklypais naudojasi, prižiūri ir rūpinasi paveldėto nekilnojamojo turto dalimi mokėdama mokesčius ir tvarkydama privalomą dokumentaciją. Byloje nėra duomenų, kad po pareiškėjos mamos mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, nes mirusios E. C. sūnus R. C. miręs. Be to, E. C. dar 2004 metais buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo dukteriai E. B., tačiau pastaroji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė laiku, nes po motinos mirties, nenorėdama pykčių su broliu dėl palikto turto, nesiėmė jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, tačiau nemanė, kad toks neveikimas gali sukelti kažkokias neigiamas pasekmes. Tačiau visu turtu rūpinosi tiek mamai esant gyvai, tiek po jos mirties. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja Z. S.. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, teismas neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja po mamos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti jos dukra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.