- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- 1-1811-716/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00036-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- J. E.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamą bylą, kurioje J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Joniškyje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. E. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką - 2015-07-28 apie 15.00 val. Vilniuje, Laisvės pr. - Rygos g. sankryžoje dėl to, kad galimai nebuvo praleistas per pėsčiųjų perėją, kas vertinama menkaverte priežastimi, tyčia sudavė nenustatytu daiktu arba kūno dalimi į nuvažiuojančio automobilio MB, v/n (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, o automobiliui sustojus ir jo vairuotojui V. R. išlipus pasižiūrėti, kas nutiko, pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl jaučiamos grėsmės iš V. R. pusės, kas vertinama menkaverte priežastimi, tyčia išsitraukė teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą - pistoletą „Baikal-442", Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipė į V. R. ir vartodamas necenzūrinius žodžius pagrasino nušauti sakydamas: "Ateik čia, tuoj gulėsi".
J. E. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad atvažiavęs autobusu iš Akropolio pusės išlipo stotelėje, perėjo Laisvės pr. Jam reikėjo pereiti į kitą gatvės pusę ir važiuoti link prekybos centro „Mada“. Atėjus iki perėjos degė raudonas šviesoforo signalas, po to užsidegė žalias signalas, leidžiantis judėti pėstiesiems. Jam nespėjus įžengti į gatvę nemažu greičiu jo judėjimą užtvėrė džipo tipo automobilis. Šis nestabdydamas kirto sankryžą, perėją. Jis iš inercijos buvo priverstas atsiremti į automobilį sulenktomis rankomis. Jis atsirėmė ne į galą, bet į stiklo dalį už antrųjų durelių. Automobilis pravažiavo nestabdydamas, per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Tada šis važiavo toliau, o jis ėjo per sankryžą. Tuomet pamatė, kad asmuo sustojo, išlipo iš mašinos ir jį vijosi. Asmuo mašinos tikrai neapžiūrinėjo. Asmens figūra neeilinė, šis atrodė fiziškai stiprus. Jis su savimi turėjo ginklą su leidimu. Pamatęs, kad apsiginti nepavyks, vadovavosi taisyklėmis, kad privalo užpuoliką perspėti, jog yra ginkluotas. Ginklas buvo įdėtas į dėtuvę, neužtaisytas. Tik spėjus jam ištraukti ginklą, asmuo apsisuko ir nuėjo. Jis nespėjo ištarti nė žodžio. Jis dar nebuvo iš dėklo išsiėmęs ginklo, tik ištraukė dėklą iš rankinės. Asmuo sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Jis matė, kad automobilyje buvo du žmonės, du siluetai. Jis perėjo į kitą gatvės pusę, laukė autobuso. Prie šviesoforo stovėjusiame krovininiame mikroautobusiuke sėdėję asmenys iškvietė policiją. Iš Buivydiškių pusės privažiavo policija, jį išvežė. Jis nebuvo supykęs, buvo pasimetęs. Jis kai atsitrenkė į automobilio šoninę stiklinę dalį, asmuo supyko ir nusprendė jį paauklėti. Kai jis ištraukė ginklą su dėklu, tarp jo ir kito asmens buvo kokių 5-7 metrų atstumu. Krovininiame mikroautobusiuke buvo keli žmonės, šie rėkė, kodėl jis čia švaistosi ginklu. Privažiavę pareigūnai paklausė, ar jis turi ginklą.
Nukentėjusysis V. R. teisme parodė, kad važiavo iš Pašilaičių, suko į dešinę, į Rygos gatvę. Pravažiavus perėją pastebėjo artėjantį iš priekio žmogų, kuris kirto kelią skersai link perėjos. Pravažiavęs perėją jis išgirdo stiprų smūgį į automobilį. Tuomet sustojo paklausti, kas yra. Bandė prieiti prie vyro ir pamatė, kad šis ištraukė ginklą, nukreipė į jį. Jis iš karto pakėlė rankas ir šalinosi į automobilį. Įvykį stebėjo jo žmona. Vyras nukreipęs ginklą mojavo į visas puses. Žmonės skambino policijai. Tuo metu sankryžoje buvo daug žmonių. Jo žmona taip pat skambino 112, nes pamatė, kad į jį nukreiptas ginklas. Jis pasišalino iš tos vietos, kur kalbėjo su vyru. Šis nesivijo. Galėjau išvažiuoti iš įvykio vietos, bet nutarė kviesti policiją, kad vyras ko nenušautų. Vyras ginklą išsitraukė iš dėtuvės. Jis buvo šoko būsenoje ir girdėjo, kad vyras keikėsi. Vyras vieną kartą stipriai trenkė į mašinos bagažinę, liko žymės, įlinkimai. Jis žmogui dėl to pretenzijų neturėjo. Ateityje pareikš civilinį ieškinį. Jis nematė, kaip trenkė. Nežino, su kuo trenkė. Smūgis buvo stiprus, langai sudrebėjo. Automobilį jis apžiūrėjo vėliau. Žmonės visi sakė kviesti policiją, nes vyras tuoj ką nors nušaus.
Iš akistatos protokolo matyti, kad tyrimo metu įtariamasis J. E. ir liudytojas V. R. liko prie savo duotų parodymų (b. l. 76-77).
Nukentėjusioji A. B.-R. teisme parodė, kad liepos mėnesį, po pietų ji važiavo Laisvės pr.. Įsukus į Rygos g, degė žalias šviesoforo signalas. Pėstiesiems taip pat degė žalias šviesoforo signalas. Važiavo kolona mašinų, jie nedideliu greičiu važiavo iš paskos. Tuo metu perėjoje pėsčiųjų nebuvo. Pravažiavus pėsčiųjų perėją pastebėjo vyriškį, kertantį gatvę skersai. Kažkas lyg trenkė į automobilį. Jos vyras sustojo, išlipo apžiūrėti, kas nutiko. Tuo metu kitas vyras ėjo lyg aiškinti kažką, keikėsi. Jos vyras norėjo prie šio prieiti, aiškintis, kas čia buvo, ar šis trenkė. Tuo metu automobilyje buvo atviri langai, viskas girdėjosi. Ji pamatė, kad asmuo išsitraukė ginklą ir nukreipė šį į jos vyrą. Vyras pakėlė rankas ir atsitraukė link automobilio. Tuo metu kitoje gatvės pusėje degė raudonas šviesoforo signalas ir stovėjo automobiliai. Žmonės šaukė kviesti policiją. Tada anas vyras įsidėjo ginklą ir nuėjo į stotelę. Jos vyras grįžo prie automobilio, jie paskambino 112 ir laukė. Žmonės iš miniveno pasakė, kad tą vyriškį sulaikė. Jie toliau laukė, po to gavo leidimą išvykti ir išvažiavo. Ji patyrė stresą, automobilis buvo apgadintas, yra įlenkimas, kuris atsirado po įvykio. Ji nežino, kaip šis buvo padarytas, mes nematė. Pajuto smūgį. Jokių daiktų, akmenų šalia nebuvo.
Iš akistatos protokolo matyti, kad tyrimo metu įtariamasis J. E. ir liudytoja A. R. liko prie savo duotų parodymų (b. l. 79-80).
Liudytojas R. M. teisme parodė, kad važiavo automobiliu, kai juos susistabdė kažkoks žmogus ir pranešė, kad vyras su ginklu švaistosi. Žmogus pasakė to vyriškio požymius, lyg paminėjo raudonas kelnes. Nuvykę į įvykio vietą pastebėjo požymius atitinkantį vyriškį, pas kurį krepšyje buvo ginklas. Vyriškis turėjo pistoletą. Tyrimo metu teisingai nurodė, kad vyriškis pripažino mosikavęs ginklu, nes vairuotojas jo nepraleido einant per sankryžą.
Iš įvykio registro ataskaitos matyti 2015-07-28 15.52 val. gautas pranešimas, kad kreipėsi praeivis, jog „Rygos“ stotelėje vyriškis su ginklu rankoje grasina keleiviams (b. l. 3).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas automobilis „MB ML 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio galinio bagažinės dangčio užfiksuotas apgadinimas - apie 7 cm skersmens įlenkimas (b. l. 41-46).
Iš apžiūros protokolo ir stenogramos matyti pranešimo turinys, kuriame skambinantis į pagalbos centrą nurodo, jog prie Kardiolitos klinikos sankryžoje senyvo amžiaus vyras grasino šautuvu, jis ankščiau trenkė per mašiną (b. l. 51-52).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad J. E. padarė viešos tvarkos pažeidimą ir yra kaltas dėl to. Logiškai tarpusavyje atitinkančių duomenų visumos pagrindu teismas nustatė ir pripažįsta, kad J. E. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
J. E. savo kaltės nepripažino ir teismui nurodė, kad degant žaliam šviesoforo signalui norėjo pereiti gatvę, jo judėjimą užtvėrė automobilis, dėl ko jis iš inercijos buvo priverstas atsiremti į automobilio šoninę dalį už keleivio durelių. Išlipęs iš mašinos vyras jį vijosi, todėl norėdamas apsiginti jis užpuoliką ruošėsi įspėti, jog yra ginkluotas. Ginklas buvo įdėtas į dėtuvę, kurią ištraukus, asmuo apsisuko ir nuėjo. Jis nespėjo ištarti nė žodžio. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Tiek tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusieji V. R. ir A. B.-R. nurodė, kad važiuojant automobiliu ir pasukus į dešinę, pravažiavus perėją pastebėjo artėjantį žmogų, po ko išgirdo smūgį į automobilį. Šis žmogus vėliau nukreipęs ginklą mojavo į visas puses, keikėsi ir grasino V. R.. Automobilis buvo apgadintas, nes po įvykio atsirado įlenkimas. Savo parodymus iš esmės abu nukentėjusieji tvirtino ne kartą, taip pat ir akistatų metu su J. E.. Apie trenksmą per automobilį ir J. E. ginklo demonstravimą A. B.-R. pranešė pirmo pokalbio metu skambindama bendruoju pagalbos telefonu. Be to, automobilio apgadinimą, apie kurio nešalinimo aplinkybes nukentėjusieji aiškino teisme, patvirtina transporto priemonės apžiūros protokolas. Pranešimą apie gatvėje ginklu besišvaistantį vyrą patvirtino liudytojas R. M., kuris įvykio dieną rašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad J. E. pripažino mosikavęs ginklu. Tokiais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis netikėti teismas neturi pagrindo, todėl atmetus tiesai neatitinkančius ir nustatytoms aplinkybėms prieštaraujančius J. E. parodymus šį teismas pripažįsta padarius įstatymo draudiamus veiksmus.
Išnagrinėjęs bylą teismas J. E. veiksmuose nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Tokie kaltininko veiksmai nebuvo reikalingos ar būtinos gynybos pobūdžio, toks elgesys atitiko puolimą ir neadekvatų savos asmenybės demonstravimą. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad šiuo atveju akivaizdžiai nėra pagrindo įžvelgti J. E. nusikalstamą elgesį kaip padarytą veikiant būtinosios ginties sąlygomis. Įvykio situacija, konfliktas, objektyviai kaltinamojo atlikti veiksmai ir turėti tikslai akivaizdžiai įrodo, kad J. E. iššaukiančiai demonstravo ginklą, nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, savo elgesiu veikė sąmoningai, siekdamas išgąsdinti nukentėjusįjį, o ne norėdamas gintis.
J. E. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. J. E. viešoje vietoje, matant pašaliniams, svetimiems asmenims trenkdamas nenustatytu daiktu į pravažiuojantį automobilį elgėsi įžūliai. Po to išsitraukdamas ginklą, nukreipdamas šį į nukentėjusįjį, ką pastebėjo ne tik automobilyje sėdėjusi A. B.-R., bet ir aplinkiniai asmenys, kurie ragino kviesti pareigūnus, o nenustatytas asmuo susitabdęs policijos ekipažą apie tai nedelsiant pranešė, dar ir keikdamasis taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Tokiais savo veiksmais J. E. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką įrodo teismo nustatyta aplinkinių reakcija, policijos pareigūnų priverstinis kvietimas. Įvertinus J. E. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, menkavertes paskatas galimą konfliktą aiškintis teisėtais būdais ir priemonėmis, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Teismas šalina inkriminuotą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką J. E. įvykdė supykęs, nes tokie emociniai kaltininko duomenys buvo pagrįsti subjektyviu prokuroro vertinimu ir liko neįrodyti objektyviais kriterijais teismui išnagrinėjus bylą. Be to, išnagrinėjus bylą ir atmetus J. E. parodymus liko pagrindas manyti, kad J. E. galėjo būti nepraleistas per pėsčiųjų perėją, bei galėjo jausti grėsmę dėl išlipusio vairuotojo V. R. veiksmų. Visas abejones vertinant kaltininko naudai teismas šias aplinkybes tikslina veikoje.
J. E. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 89), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 87), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 88). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad J. E. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
J. E. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad neteisėtos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, kuomet sustabdęs automobilį šis nenustatytu būdu siekė aiškintis įvykio aplinkybes ir galimai sukėlė baimę kaltininkui.
Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, J. E. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. J. E. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas (b. l. 85), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 84), yra garbaus amžiaus, nedirbantis, pensininkas, išsituokęs, kaltės nepripažino. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas J. E. kaip gaunančiam pajamas asmeniui skiria piniginės baudos bausmę. Įvertinus tai, kad J. E. nebeturi ir nežada turėti savigynai ginklo, kurio atsisakė savo valia, teismas neįžvelgia pagrindo kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – už draudimą naudotis specialia teise.
J. E. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58) kaip tinkamai realizuojanti savo tikslus paliktina iki bausmės atidėjimo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – 2 kompaktiniai diskai su įrašais – paliktini saugoti su bylos medžiaga.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. E. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 8 MGL (301,28 EUR) dydžio baudą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 2 (du) kompaktinius diskus su įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.