- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- I-1909-414/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01784-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. G., dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovei D. M. – L., nedalyvaujant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl žalos priteisimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 230 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad 2014-10-21 kratos metu dingo jo asmeniniai daiktais, t. y. didelis pledas, didelis rankšluostis, nuosava paklodė ir biblija, kurių vertė 230 Lt. Pažymėta, kad dėl dingusių daiktų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių, todėl buvo iškviesti Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, kurie pažadėjo surasti dingusius daiktus, siūlė svetimus daiktus, cigaretes bei arbatą, reikalavo atsiimti skundą. Pareiškėjas su pasiūlymais nesutiko, todėl jam buvo atsakyta, jog kratos metu skunde minimi daiktai iš kameros nebuvo paimti. Dėl dingusių daiktų pareiškėjas patyrė nervinį stresą, todėl jam buvo padaryta ir neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-10-21 kratos metu pareiškėjo skunde minimi daiktai nebuvo paimti, o tokią aplinkybę patvirtina kratos protokolas. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne, todėl pledo, rankšluosčio, paklodės negalėjo turėti. Biblija nėra draudžiamas daiktas, todėl jei pareiškėjas būtų ją turėjęs, nebūtų jokio pagrindo ją paimti.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl 2014-10-21 kratos metu dingusių jo asmeninių daiktų.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kybartų pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. sausio 25 d. buvo drausmės grupėje, nes Kybartų PN direktoriaus 2014 m. liepos 25 nutarimu Nr. 5-48/612 jis buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę 6 mėn. (b. l. 54). Prieš perkeliant į drausmės grupę pareiškėjui buvo atlikta krata, tačiau draudžiamų daiktų rasta nebuvo (b. l. 56).
Į bylą pateiktas kratos planas patvirtina, jog 2014 m. spalio 21 d. Kybartų PN drausmės grupėje ir baudos izoliatoriaus patalpose numatyta atlikti bendrąją kratą, kurios tikslas - surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, medžiagas bei reikmenis, aptikti pabėgimui rengiamas vietas. Kratos plane buvo nurodyta išimtus daiktus surašyti į tarnybinius pranešimus, o draudžiamų daiktų paėmus iš nuteistojo surašyti asmens kratos protokolą (b. l. 19).
Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad kratos metu pareiškėjas buvo 6 būrio 117 kameroje, kurioje buvo rasta savadarbė užgaląsta metalinė plokštelė, o iš visų kamerų ir bendro naudojimo patalpų buvo paimti įvairūs rankšluosčiai, paklodės, kitos patalynės detalės ir įvairūs daiktai, savadarbės užuolaidos, nuotraukos, laikraščių ir žurnalų iškarpos, kurie buvo iškabinti ant sienų be raštiško direktoriaus leidimo, jais uždangstytos lovos ir langai, tokiu būdu apsunkinant nuteistųjų priežiūra. Taip pat iš kamerų paimti seni žurnalai, laikraščiai, tušti cigarečių pakeliai, sulūžę indai ir kitos šiukšlės bei nenaudojami daiktai (b. l. 18).
Pareiškėjo kalinimo drausmės grupėje metu galiojo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), kurių 173 punkto 16 papunktyje buvo reglamentuoja, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.
Taisyklių 174 straipsnis numato, jog sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotos nuteistiesiems patalynės apskaitos tvarką nustato pataisos įstaigos direktorius. Tokia tvarka nustatyta Kybartų PN direktoriaus 2012 m. kovo 26 įsakymu Nr. 7-10/52 Dėl nuteistųjų nuosavos patalynės apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas). Aprašo 3 ir 5 punktuose nurodyta, kad nuteistojo vardu gautą patalynę, išskyrus antklodes, čiužinius ir pagalves, bet ne daugiau nei du komplektus, priima Pašto bei perduodmų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro prižiūrėtojai ir surašo duomenis į Pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnalą. Vieną patalynės komplektą turi sudaryti: paklodė – 1 vnt., rankluoštis – 1 vnt., pagalvės užvalkalas – 1 vnt., antklodės užvalkalas – 1 vnt. Nuteistasis turi teisę naudotis nuosava patalyne ir atsisakyti įstaigos patalynės, jei gauna pilnus du komplektus (kad turėtų galimybę ją pasikeisti). Nepilni patalynės komplektai nepriimami. Nuteistasis pataisos namų direktoriaus vardu rašo nustytos formos prašymą dėl leidimo naudotis nuosava patalyne, tuo pačiu atsisakydamas nuo įstaigos patalynės.
Iš to kas paminėta darytina išvada, kad drausmės grupės laikymo sąlygomis nuteistieji nemokamai aprūpinami atskira miegamąja vieta ir patalyne, nuosavos patalynės turėti negali, todėl Aprašo nuostatos pareiškėjui negalėjo būti taikomos. Tokią išvadą patvirtina nuteistojo R. G. asmeninė sąskaitą Nr. 1816, iš kurios matyti, kad pareiškėjas buvo suteiktas čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, pagalvės užvalkalas, rankšluostis, antkodės užvilkimas (b. l. 49). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas atsisakė nuo įstaigos patalynės ir gavo leidimą naudotis nuosava patalyne. Iš į bylą pateiktos Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas niekada nėra gavęs patalynės komplektų ar atskirų jų dalių bei biblijos (b. l. 48).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
Taisyklės nedraudžia nuteistiesiems turėti bibliją, tačiau tarnybinio pranešimo Dėl bendros kratos drausmės grupėje ir kamerų tipo palalpose paskutinėje pastraipoje nebuvo nurodyta, kad iš kamerų ir bendrojo naudojimo patalpų buvo paimti daiktai, kurie gali būti susiję su biblija (b. l. 18).
Pareiškėjas R. G. skunde deklaratyviai nurodė, kad 2014-10-21 kratos metu dingo jo asmeniniai daiktais, t. y. didelis pledas, didelis rankšluostis, nuosava paklodė ir biblija, kurių vertė 230 Lt., tačiau visiškai nepagrindė paminėtų daiktų teisėto įsigijimo aplinkybių. Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti Kybartų PN veiklą reglamentuojančių teisės normos pažeidimai kratos metu ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti V. R., kuris vadovavo bendrąjai kratai ir R. J., kuris bendravo su pareiškėju po kratos, neigė skunde nurodytas aplinkybes dėl daiktų paėmimo, svetimų daiktų, cigarečių bei arbatos siūlymo, todėl pareiškėjo argumentai dėl skunde nurodytų daiktų turėjimo ir jų dingimo kratos metu pagrįsti tik pačio pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad dėl dingusių daiktų pareiškėjas pretenzijas pareiškė tik 2014-10-29 (b. l. 15).
Tokiu būdu, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas drausmės grupėje turėjo jam priklausantį didelį pledą, didelį rankšluostį, paklodę ir bibliją ir nenustačius skunde išvardintų asmeninių daiktų dingimo fakto ir jų dingimo dėl 2014-10-21 vykusios Kybartų PN bendrosios kratos bei pataisos namų administracijos atsakomybės, skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi Kybartų PN į teismo specialiąją sąskaitą sumokėjo 20 Eur sumą, iš kurios buvo apmokėtos liudytojo V. R. išlaidos dėl jo dalyvavimo teismo posėdyje (b. l. 43), todėl proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, t. y. Kybartų PN teisė gauti savo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies, t. y. iš R. G., gali būti išspręsta Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.