Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo pradėta nagrinėti ginčo teisena forma pagal sutuoktinės D. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, prašė santuoką nutraukti bendru sutuoktinių pareiškimu, patvirtinti pateiktą sutartį, todėl buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str.). Teismas rezoliucija (106 b. l.) perėjo į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos (supaprastinto proceso tvarka). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2d. nutartimi (sprendimu) pareiškimą patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodydamas, kad tvirtina taikos sutartį, kurioje buvo įrašyta ir sąlyga dėl santuokos nutraukimo.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad nagrinėjant šeimos bylas, teismas nėra saistomas apeliacinio skundo argumentais.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Taigi, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. nustato, ar nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; ar abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; ar abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka minėtus CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas sprendime (nutartyje) nenurodė ir visiškai nepasisakė dėl sąlygų nutraukti santuoką buvimo, sprendė šį klausimą tik kaip taikos sutarties patvirtinimą, net nesvarstė klausimo, ar yra pagrindas nutraukti santuoką, ar šalių santuoka yra faktiškai iširusi, ar nėra jos atkūrimo perspektyvos, t. y. nesvarstė, ar yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straips­nyje numatytos sąlygos nutraukti santuoką. Pačiame prašyme taip pat nebuvo nurodomos šios sąlygos.

Sutuoktiniams pateikus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir nebekvietė sutuoktinių į teismo posėdį, o ją nedelsiant nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ši sutartis dėl santuokos nutraukimo būtų įteikta kitiems proceso dalyviams-kreditoriams. Įprastai šios kategorijos bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (CPK 540 str. 1 d.), nes bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai ją nutraukti ir tvirtinti pateiktą sutartį. CK 3.54 straipsnio 1 dalyje teismas įpareigojamas imtis priemonių, kad sutuoktiniai susitaikytų. Paprastai rašytine tvarka nagrinėjama, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, neturi kreditorių ir kitos sąlygos yra aiškios. Taip pat teismas turėtų įsitikinti, ar šeima iširo galutinai, išsiaiškinti, ar prašymas paduotas apgalvotai, nepasikarščiavus, ar jis atitinka šalių valią, be to prašyme pareiškėjai ir nenurodė esant sąlygas nutraukti santuoką bendru prašymu (CK 3.51 str.). Prašymas buvo patenkintas, sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta, nedalyvaujant ir nekviečiant pareiškėjų. Atsižvelgdamas į bylos kategoriją ir į aktyvų teismo vaidmenį šios kategorijos byloje (CPK 376 str.), sprendžiama, kad teismas, tvirtindamas sutartį, be kito ko, turėjo įsitikinti, jog abu pareiškėjai suvokia sutarties esmę ir pasekmes.

Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, bet ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o būtent, apeliantas kelia klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, jo įsiskolinimo. Kadangi pareiškėjai nedalyvavo posėdyje, o sprendimo priėmimo metu nebuvo pateikti visi įrodymai apie šalių turtinę padėtį (gaunamų pajamų dydį), neaišku, kokio dydžio išlaikymą teikia sutuoktinė, teismas nagrinėdamas rašytine tvarka neturėjo galimybių patikrinti aplinkybių dėl išlaikymo dydžio, sutuoktinio interesų pažeidimo. Santuoka supaprastinto proceso tvarka nutraukiama tais atvejais, kai nėra sutuoktinų ginčo, teismas privalo patikrinti, ar sutuoktinių prašymas dėl santuokos nutraukimo ir jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra pagrįsti, atitinka šalių valią, ar ji sudaryta geranoriškai, be kitos pusės įtakos, ar ji nepažeidžia vaikų, sutuoktinių ar sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų, ar prašymas nėra pateiktas neapgalvotai, pasikarščiavus.

Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, ją pasirašė, nesuvokęs sutarties turinio. Pati pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, kad pareiškėjas yra nervingas, emocionalus, kas patvirtina, kad apeliantas galėjo klaidingai suvokti sutarties tekstą. Taigi, šiuo atveju kilo ginčas dėl teisės.

Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, šalių kreditorių interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį, jeigu sutuoktiniai ir toliau pageidauja šiuo būdu nutraukti santuoką (CK 3.53 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant šioms aplinkybėms, kai sutuoktinis nurodo, kad jis neteisingai suvokė pasirašydamas sutartį jos sąlygas dėl išlaikymo dydžio teikimo, esant didžiuliams kreditoriniams įsipareigojimams, teismas turėjo pagrindą vertinti ir svarstyti, ar yra išlaikyta sutuoktinių ir jų vaikų bei sutuoktinio kreditorių interesų pusiausvyra.

Kadangi šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir siekti, kad tvirtinama sutartis neprieštarautų viešajai moralei, užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, pažymėtina, kad teismas tvirtindamas sąlygą dėl sutuoktinės atsisakymo nuo teisės į nekilnojamą turtą, turėtų išsiaiškinti, kur gyvens vaikai, ar nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai dėl gyvenamos vietos, ar nėra tikslinga jiems nustatyti uzufrukto teise naudotis sutuoktinio nuosavybėje paliekamu turtu-butu.

Taip pat byloje nustatyta, kad priėmęs nagrinėjimui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nepareikalavo, kad ją pareiškėjai įteiktų kreditoriams. Nors šioje byloje nėra kreditorių skundo, tačiau yra vertintina tai, kad teismas klaidingai nurodęs procesinio dokumento pobūdį (pavadinimą) bei apskundimo tvarką, apribojo ir kreditorių teises dėl šio priimto dokumento apskundimo. Šis apsirikimas buvo ištaisytas 2014-06-03 teismo nutartimi, jau pasibaigus apskundimo terminui. Be to, byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš šių procesinių dokumentų-2014-05-02 bei 2014-06-03 d. teismo nutartis buvo išsiųstos kreditoriams. Kreditoriams nebuvo jokiu būdu pranešta apie tai, kada ir kokiu būdu bus nagrinėjama byla pagal pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką. Teismas tvirtindamas sutartį, turi vertinti, ir tai, ar yra išlaikyta sutuoktinių ir jų vaikų bei sutuoktinių (sutuoktinio) kreditorių interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas įgyvendina LR CPK 2 straipsnyje nustatytus civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymu saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus, teismui nagrinėjant civilines bylas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl proceso normų pažeidimų, neužtikrino ir kreditorių interesų, turėdamas tokią pareigą patikrinti, todėl priimtas procesinis dokumentas negali būti vertinamas kaip teisėtas, kadangi byloje liko neišspręstas kreditoriaus AB „Šiaulių energija“ ieškinys dėl 1835,02 Lt skolos, 29,36 Lt delspinigių, 72 Lt žyminio mokesčio priteisimo, kuris teisme buvo priimtas teisėjos rezoliucija 2014-02-17 (74–75 b. l.). LR CPK 540 str. 4 d. numato, kad kreditoriams pareiškus reikalavimus, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Tokiu būdu pateikta tvirtinimui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia šio kreditoriaus interesus, sutuoktinių interesus, nes sutuoktinių įsiskolinimas šiam kreditoriui pagal pastarojo ieškinį nėra išspręstas, nėra įtrauktas į kreditorinius reikalavimus ir nepadalintas tarp šalių. Kaip minėta, tvirtindamas šią sutartį, teismas turėjo būti aktyvus ir esant duomenims apie pateiktus kreditoriaus reikalavimus, turėjo spręsti dėl pateiktos sutarties atitikimo ir kreditoriaus interesams. Šiuo atveju sutartis buvo patvirtinta neištyrus, ar jos turinys buvo suderintas su kreditoriaus interesais, neišklausius kreditorius argumentų, neišnagrinėjus jo ieškinio, todėl pripažintina, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka ir įstatymų reikalavimų. Taigi, konstatuotina, kad nėra nustatyti faktai, reikšmingi svarstant sutuoktinių prievolės kreditoriui padalijimo atitikties kreditoriaus interesams klausimus, tuo pačiu ši sutartis neatitinka ir pareiškėjų interesų. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio, nevisapusiškai išnagrinėjo pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. Šioje byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d.2 p., 2 d.), o taip pat pažeistos procesinės normos (CPK 329 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos ir nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, jos turi būti nustatytos ir išspręstos nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui (CPK 326 str.1 d. 4p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4unktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panaikinti 2014 m. gegužės 2d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.