Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienė, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio pareigūno Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. Š., Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 2, 5 ir 8 punktus, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį - galutinė bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.

Kauno apygardos teisme 2021 m. gruodžio 29 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje atlieka nuo 2009 m. birželio 19 d. Teikime nurodoma, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. E. Š. per plano vykdymo laikotarpį aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse - seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose. Nuteistasis Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nedirba. Nuteistasis kreipėsi į Valstybės įmonę dėl galimybės įsidarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nustatytos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Per visą bausmės atlikimo laiką 6 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą taikyta nuobauda, 8 kartus skatintas. Teismo nuosprendžiu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys. Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 9239,04 Eur. Iš nuteistojo išieškota 584,16 Eur. Atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, nustatyta vidutinė rizika (68 balai). 2016-09-22 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinė rizika (75 balai). 2019-06-06 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinė rizika (49 balai). Po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertimo nustatyti kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (anksčiau teistas 1 kartą), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Dinaminiai veiksniai: nestabili darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, rizikingas/ pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, suicidinio ar save žalojimo elgesio istorija, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius planus, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones,

todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė šį klausimą paliko spręsti teismui. Nuteistojo E. Š. gynėja prašė teismo teikimą tenkinti. Prokurorė prašė teismo teikimo netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam E. Š. pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2016-09-22 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinė rizika, kuri įvertinta 75 balais, 2019-06-06 atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, vidutinė rizika, kuri sumažėjo ir buvo įvertinta 49 balais. 2021 m. spalio 26 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizika nėra nurodyta konkrečiais balais, tačiau ji išlieka vidutinė. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė rizika yra nuo 41 iki 99 balų, darytina išvada, kad nusikalstamo elgesio rizika arba nesumažėjo, o jei ir sumažėjo, tai nežymiai.

Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. Š. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis buvo skatintas 8 kartus, už vidaus tvarkos reikalavimų pažeidimus baustas vieną kartą, tačiau iš viso vidaus tvarkos pažeidimus padarė 6 kartus, tik dėl kitų nebuvo skirtos nuobaudos, kas taip pat turi būti vertinama visų jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumoje ir neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu laikyti kaip nepriekaištingo.

Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo E. Š. bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai, greitai orientuojantis situacijoje, ramaus, nekonfliktiško būdo. Nuteistųjų bendrijoje nuteistasis stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, bendraujant tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su administracijos atstovais, visada išlieka mandagus ir pagarbus, gerai verbalizuoja mintis, kalba sklandžiai ir aiškiai. Kaip asmuo yra manipuliatyvus, dažnai bendravime siekiantis naudos sau. Dėl savo problemų jis linkęs kaltinti kitus, savo atsakomybę minimalizuoja, kartais jos apskirtai neįžvelgia, šiuo metu mano neturinti problemų, išskyrus tai, kad yra įkaltintas. Stebima, jog nuteistais nesprendžia problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ir vengia jų nagrinėjimo. Kalbėdamas apie savo elgesio pasekmes, susikoncentruoja tik į pasekmes jam pačiam, tačiau neanalizuoja atsiradusių pasekmių nukentėjusiesiems, jų ir savo artimiesiems, t. y. jis stokoja empatijos, nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių. Nustatyti 3 nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys statiniai veiksniai – kriminalinė istorija (anksčiau teistas 1 kartą), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis ir visa eilė kriminogeninių dinaminių veiksnių – nestabili darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, rizikingas/ pavojingas elgesys, pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, suicidinio ar save žalojimo elgesio istorija, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, negebėjimas atpažinti problemų, stoka tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius planus, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek ir elgesį paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu.

Pagal vykdomuosius dokumentus E. Š. šiuo metu turi 9 239,04 Eur įsiskolinimų – iš jo išieškota tik nedidelė įsiskolinimo dalis – 584,16 Eur. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. Š. atlikdamas bausmę Lukiškių TI-K dirbti atsisakė, 2009 m. birželio 26 d. nuteistasis atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje parašė prašymą, kuriame taip pat nurodė, jog kolonijoje dirbti atsisako. Nuo 2012 m. sausio mėn. E. Š. reguliariai kreipdavosi į įstaigos administraciją dėl piniginės išmokos skyrimo. Teisės pažeidėjas atlikdamas bausmę nedirba, todėl yra išlaikomas valstybės. Vertinimo metu nuteistasis pateikė VŠĮ "(duomenys neskelbtini)“ pranešimą kuriame nurodoma, kad asmens išleidimo iš įkalinimo įstaigos atvejui, viešoji įstaiga sudarytų sąlygas ir priimtų dirbti savo vadovaujamoje įmonėje. Nuteistasis E. Š. nurodė, kad iki suėmimo pagrindines pajamas gaudavo iš komercinės veiklos, kiek anksčiau - iš oficialiai gaunamo atlyginimo ir gaunamų pajamų visiškai užtekdavo tiek jo paties, tiek ir šeimos poreikiams patenkinti, tačiau neneigia turėjęs ir finansinių sunkumų. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją galima teigti, kad nusikaltimas atliktas siekiant pasipelnyti - siekis užvaldyti aukoms priklausiusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, taip pat siekdamas finansinės naudos apiplėšė aukas, po pusės metų apiplėšė pakartotinai. Pirmas nusikaltimas taip pat susijęs su finansiniais motyvais – suklastojo dokumentus siekdamas finansinės naudos. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog asmens vystyta darbinė veikla praeityje galėjo sudaryti prielaidas įvykdyti nusikalstamas veikas. Be to, nepaisant ankstesnės darbinės patirties bei kūrybinių įgūdžių tobulinimo, E. Š. bausmės atlikimo metu oficialiai nedirbo, o tai asmeniui grįžus į visuomenę gali apsunkinti jo integraciją, nors šiuo metu ir yra patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybes paleidimo atveju. Šiuo metu asmuo yra išlaikomas valstybės, o taip pat jam periodiškai finansiškai padeda artimieji. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis nerodo ir nesiima net minimalios iniciatyvos dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, jam esant laisvėje. Šių duomenų kontekste, įvertinus E. Š. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui šiuo metu dar nėra teisinio pagrindo.

Svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet įvertinti visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam keisti bausmės rūšį. Sprendžiant šį klausimą, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. E. Š. nuteistas ir bausmę šiuo metu atlieka už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, tarp kurių – ir labai sunkų ir pavojingą visuomenei nusikaltimą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes – dviejų asmenų nužudymą. Nusikaltimas, už kurį E. Š. šiuo metu atlieka bausmę yra finansinio pobūdžio, jį nuteistasis padarė iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas grupėje su kitais asmenimis. Įvykdę nužudymą, bendrininkai užvaldė nužudytųjų asmenų turtą. Be to, jie slėpdami nusikaltimą, nužudytųjų asmenų kūnus užkasė miške, o vėliau juos perkasė, dar pagrobdami mirusiojo asmens auksinę grandinėlę. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad teisės pažeidėjas nusikalstamą veiką vykdė iš savanaudiškų paskatų. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad šį sunkų, negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą suorganizavo ir su bendrininkais įvykdė E. Š., tačiau pats nuteistasis kaltės nepripažįsta, jis išdėsto poziciją, kad apie nužudymą nieko nežinojo, tik padėjo slėpti nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, bet, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos.

Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija minėtų aktyvių pastangų nenustatė. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o didžioji dalis jam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti savo pavyzdingu elgesiu.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Įstatyme nustatytas minėtas bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (ar bent jau didesnę bausmės atlikimo dalį) buvo iš esmės nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis, t. y. terminuotas, bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį E. Š. charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. E. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam E. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.