Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas :

- pagal BK 284 str. 1 d. – areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. A. A. P. 510,24 Lt turtinei, 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 7156,2 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. A. nuteistas už tai, kad su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2004 m. lapkričio 5 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., restorane „P. A.“, tai yra viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, įsiveržė į restorano salę, kur, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, vieną kartą smogus kumščiu prie staliuko sėdėjusiam V. Z. į galvą, A. A. tyčia lazda, panašia į beisbolo, smogė prie staliuko sėdėjusiam A. P. ne mažiau 3 smūgių į pakaušio bei kairės momeninės – smilkininės dalies sritis, tuo dėl pakaušio minkštųjų audinių sumušimo, kaukolės pamato ir skliauto kairės pusės lūžių, kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje srityje A. P. sunkiai sutrikdė sveikatą bei šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad jo kaltę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei dalies padarytos žalos atlyginimas ir noras atlyginti padarytą žalą.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė, nes bijojo pasekmių dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusiojo prašyta atlyginti 80000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti jam atrodė labai didelė, nes jo tėvų materialinė padėtis sunki, jis pats buvo patyręs rankos traumą. Nurodo, kad šiuo metu yra atlyginęs dalį žalos ir pasižada kas mėnesį dalį atlyginimo skirti tolimesniam žalos atlyginimui.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad jis baustas administracine tvarka, nes jis pažeidimus padarė prieš 3-4 metus, todėl administracinės nuobaudos nebegalioja. Pažymi, kad anksčiau nebuvo teistas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovės prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis A. A. pirmosios instancijos teisme savo kaltės, sunkiai sutrikdžius A. P. sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, nepripažino, aiškindamas, jog 2004 m. lapkričio 5 d. buvo namuose, nusikaltimo vietoje nebuvo. Nors apeliaciniame skunde nekeliami klausimai dėl faktinių aplinkybių tikslumo, įrodymų vertinimo, kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau, vertinant paskirtos bausmės teisingumą, svarbi ir pačio kaltininko pozicija padarytos veikos atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus A. A., jis kaltu prisipažino, ir nurodė, kad 2004 m. lapkričio 5 d. apie 21 val. Ž. T. paprašė jo ir K.Korotajevo sumušti A. P.. Ž. T. davė jam lazdą, panašią į beisbolo ir nuvežė prie kavinės „P. A.“. Jis įbėgo į kavinę ir sudavė lazda du smūgius sėdinčiam A. P. ir išbėgo atgal. Anksčiau kaltu neprisipažino, nes išsigando gresiančio didelio civilinio ieškinio ir bausmės.

Kadangi pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai nenurodė tikslaus A. P. suduotų smūgių skaičiaus, pats nukentėjusysis A. P. įvykio aplinkybių neprisimena, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. P. buvo suduota ne mažiau trijų smūgių ( 1 t. 40 b. l. ), todėl, siekiant pašalinti prieštaravimą tarp nuteistojo A. A. parodymų ir minėtos teismo medicinos specialisto išvados, buvo išklausyti šią išvadą davusios specialistės paaiškinimai.

Teismo medicinos specialistė paaiškino, jog specialisto išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais, neatlikus A. P. apžiūros. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. P. nustatytos dvi muštinės žaizdos pakaušyje, todėl kategoriškai galima teigti, kad buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai.

Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra neginčijamų įrodymų, kad A. A. A. P. sudavė į galvą daugiau kaip du smūgius lazda, panašia į beisbolo, apylinkės teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta A. A. veiksmų apimtis tikslintina, konstatuojant, kad A. A. tyčia lazda, panašia į beisbolo, smogė prie staliuko sėdėjusiam A. P. ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Patikslinus A. A. suduotų A. P. smūgių skaičių, nesikeičia nuteistojo veiksmais sukeltos pasekmės: sunkus sveikatos sutrikdymas bei viešosios tvarkos pažeidimas, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas, nes veikos kvalifikacija pagal BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. tinkama, juo labiau, kad, kaip jau minėta aukščiau, faktinių aplinkybių, veikos kvalifikacijos klausimų nuteistasis nekėlė.

Skirdamas bausmes, teismas laikėsi tiek bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, išdėstytų BK 54 str. 1 ir 2 d., tiek BK XI skyriuje numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų.

Apylinkės teismas iš kaltinimo pagrįstai pašalino A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jokių objektyvių įrodymų, tai patvirtinančių byloje nėra. Apeliacinės instancijos teisme A. A. parodė, kad jis buvo išgėręs alaus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams.

Apylinkės teismas nustatė, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

A. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo kaltinamas, ir nurodė, kad gailisi, taip padaręs.

Sutinkamai su BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Apylinkės teismas, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, pagrįstai, net ir neprisipažįstant A. A., priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pašalinęs tik kai kurias kaltinimo aplinkybes. A. A., ikiteisminio tyrimo metu keitęs savo parodymus – nepripažinęs savo kaltės ( 2 t. 59, 63 – 64 b. l. ), vėliau pripažinęs savo kaltę dėl A. P. sužalojimo ( 2 t., 61 b. l. ), po kurio laiko vėl neigęs savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu ( 2 t. 147 b. l. ), tiek ir teisiamuosiuose posėdžiuose, du kartus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ( 5 t. 82 – 83 b. l., 7 t. 80 – 81 b. l. ) tik po trijų metų nuo įvykio visgi apeliacinės instancijos teisme prisipažino sužalojęs A. P.. Tokie A. A. parodymai viso proceso metu ne tik kad neprisidėjo prie tiesos nustatymo šioje byloje, bet ir jokiu būdu negali būti laikomi savanoriški, kadangi jis ne laisva valia pripažino padaręs nusikalstamas veikas, o tik turėdamas konkretų tikslą – kad būtų sušvelninta paskirtoji bausmė. A. A. nurodo, kad jis neprisipažino ir dėl to, kad buvo išsigandęs didelio nukentėjusiojo civilinio ieškinio, tačiau nukentėjusysis civilinį ieškinį pareiškė vėliau, nei A. A. pradėjo neigti savo kaltę, todėl šis nuteistojo argumentas dėl parodymų keitimo atmestinas. A. A. atgaila dėl A. P. sunkaus sužalojimo yra apsimestinė, nes jis ilgą laiką neprisipažino kaltu, per visą procesą sunkiai sužalotam nukentėjusiajam nepasiūlė pastarajam ar jį prižiūrėjusiems tėvams realios pagalbos, neužjautė jų, nukentėjusiojo atsiprašė tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas pašto perlaidos kvitas, liudijantis, kad po apeliacinio skundo padavimo A. P. buvo išsiųsti 3000 Lt daliniam žalos atlyginimui. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą patvirtino, kad persiųstus 3000 Lt gavo.

BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiajam A. P. buvo padaryta 510,24 Lt turtinė ir 40000 Lt neturtinė žala, viso 40510,24 Lt. Taigi 3000 Lt pašto perlaida buvo atlyginta tik dalis padarytos žalos.

Pagal teisminę praktiką ir dalies padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgus į nedideles finansines nuteistojo, kuris yra jauno amžiaus, dirbo neilgą laiką, turėjo problemų dėl sveikatos, galimybes, kolegija mano, kad yra pagrindas ir dalinį žalos atlyginimą pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninti bausmę.

BK 135 str. 1 d. numato tik laisvės atėmimo bausmę. A. A. buvo paskirta bausmė šiek tiek švelnesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, A. A. paskirta pagal BK 284 str. 1 d. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai argumentavo motyvus dėl paskirtos bausmės dydžio; atsižvelgė ir į tas aplinkybes, kurios nurodytos apeliaciniame skunde, taigi dar kartą jas vertinti ir mažinti bausmę nėra pagrindo. Apeliantas neteisus, nurodydamas, jog jis nebaustas administracine tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina apylinkės teismo nuosprendyje esantį teiginį, kad A. A. tiek prieš nusikalstamų veikų padarymą, tiek ir po jų padarė administracinius teisės pažeidimus ( 3 t. 45 b. l., 5 t. 147 – 148, 157, 162 – 163 ). Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios duotų pagrindą išvadai, jog paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, negali būti tenkinamas. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pagrindų, dėl kurių A. A. reikėtų skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, taikant BK 62 str. nuostatas. Tokių pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

Teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d., turėtų byloje nustatyti tokias išimtines aplinkybes, kurios suponuotų išvadą, jog BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtent šiam asmeniui už jo nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Apelianto nurodytos aplinkybės apie tėvų sveikatos būklę, paties patirtas traumas, pažadus atlyginti žalą nerodo, kad teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjo baigiamosios kalbos turinys duoda pagrindą teigti, kad apeliaciniu skundu prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Kolegijos įsitikinusi, kad taikyti tokią įstatymo nuostatą nėra pagrindo.

BK 92 str. 1 d. numato, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui teismas gali tik esant BK 92 str. numatytoms sąlygoms bei esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimant sprendimą dėl BK 92 str. taikymo, reikia įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, įvertinti kaltininko asmenybę, jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo ir po jo.

Be to, skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 str. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Šio principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes, t. y. už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui parenkant bausmę.

A. A. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie sunkių ( BK 11 str. 5 d. ). Nusikaltimas padarytas ne spontaniškai ar dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, bet iš anksto pasirūpinus nusikaltimo įrankiu, kryptingai, tyčia pagaliu suduodant į svarbų žmogaus sveikatai centrą – galvą. Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis negalėjo suprantamai paaiškinti, kodėl jis, paprašytas kito asmens, įvykdė sunkų nusikaltimą, nors pats, teigė, jokių nesutarimų su nukentėjusiuoju A. P. neturėjo. Nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo kolegija nesvarstė klausimo, ar A. A. veikoje nėra sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 8 p., požymių. Nusikaltimu sukeltos sunkios pasekmės, nes jauno amžiaus nukentėjusysis, ir praėjus trims metams po nusikaltimo yra nedarbingas, negali aktyviai sportuoti, sutriko jo kalba, turi problemų su mokymusi. Visa tai rodo didelį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Byloje yra duomenys apie A. A. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos. Jie rodo, kad A. A., kuris turėjo ir turi normalias gyvenimo sąlygas, tėvus, juo besirūpinančius, elgesys po nusikaltimo padarymo nepagerėjo – jis, nors bando mokytis, dirba ( 7 t. 150 – 151, 159 – 160 b. l. ), tačiau, turėdamas polinkį delikventiniam elgesiui, ir toliau daro įvairius teisės pažeidimus, dalis kurių įtakoti teigiamo požiūrio į alkoholinių gėrimų vartojimą ( 7 t. 144 – 148, 154, 184 – 207 ), kas neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju A. A. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai.

Rezoliucinė dalis

NUSPRE NDŽIA:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

A. A. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti iki ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p., šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., ir subendrintą bausmę A. A. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams trims mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.